- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 1S-15-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10203-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius, Liutauras Lukošiauss
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios M. M. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 20 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai M. M. priklausantį turtą – 858 Eur pinigines lėšas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-326-1131/2021, be kita ko, M. M. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 20 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamosios M. M. turtui – paimtoms 858 Eur piniginėms lėšoms, saugomoms Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – ir VPK), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, tai yra uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 20 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 20 d.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 858 Eur pinigines lėšas – buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 20 d., pinigines lėšas paliekant įneštas į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, turto saugotojas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Teismas nutartyje konstatavo, kad siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą yra teisinis pagrindas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. M. priklausančioms piniginėms lėšoms.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Vilniaus apygardos teismui teikiamu skundu kaltinamosios M. M. gynėjas advokatas Liutauras Lukošius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pinigus grąžinti M. M..
5.1. Skunde nurodė, kad, nors baudžiamoji byla dar nėra prasidėjusi, matyti, kad asmens veikos teisinis kvalifikavimas, tikėtina, gali keistis, nes kaltinamajame akte nėra išvardinti duomenys, leidžiantys teigti, kad asmuo turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.
5.2. Gynėjas pažymėjo, kad asmuo savanoriškai atidavė narkotines medžiagas policijos pareigūnams, kartu parodė ir namie esančias nuosavas pinigines lėšas. M. M. neturėjo pareigos pasakoti ir (ar) kitaip nurodinėti, iš kur turi tokias pinigines lėšas, juolab, kad ji pati gauna pašalpą už vaikus ir socialinę paramą. M. M. parodė, kad jai šiuos pinigus davė I. S. motina. Paneigiančių tokius išsakytus duomenis įrodymų nėra. Pažymima, kad dalis pinigų yra gauta kaip pašalpa pinigus atsiimant Lietuvos paštas skyriuje, kita dalis mamos duoti pinigai, likusi I. S. motinos.
5.3. Nurodė, jog iš bylos nėra aišku ir suprantama, kaip ši nedidelė pinigų suma, 840 Eur, sietųsi su pranešime apie įtarimą, kaltinime išvardintomis narkotinėmis medžiagomis, juolab, kad kratos metu buvo rasta tik nedidelis kiekis narkotinių medžiagų. Net ir teoriškai vertinant, tai nėra ir negali būti vertinama kaip gautinas nusikalstamos veikos rezultatas kaltinime minimų medžiagų teorinio pardavimo.
5.4. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad M. M. niekur nedirba, turi tris vaikus, ji gauna valstybės remiamą pašalpą, taip pat kaltinamajai padeda artimiausios giminės. Šie pinigai jai reikalingi ypatingai šiuo periodu, kai nėra galimybės darbo susirasti. Pinigai reikalingi jos ir vaikų interesais.
5.5. Gynėjo vertinimu, nuosavybės teisių apribojimas turi remtis ne teoriniais, o realiai pagrįstais duomenimis, kurie sietųsi vienas su kitu ir būtų galima bent preliminariai daryti išvadas. Kaip ir minėta, kaltinime nurodytos aplinkybės, galimų narkotinių medžiagų kiekiai niekaip nepagrindžia būtent M. M. nuosavybės teisės apribojimo į konkrečias pinigines lėšas. Be to, ir skundžiama nutartis yra itin lakoniška, kadangi kaltinimo pusė net nesiekė įrodyti šių pinigų kilmę, o tą turi įrodinėti ne kaltinamoji.
5.6. Apibendrino, kad nesant nurodytų konkrečių aplinkybių, kodėl būtent šie, o ne kiti pinigai galėtų būti laikyti kaip konfiskacijos dalykas (nusikalstamos veikos rezultatas), tęsti šį apribojimą nėra prasmės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai
Kaltinamosios M. M. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundas atmetamas
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios M. M. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundą ir susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia baudžiamosios bylos Nr. 1-326-1131/2021 medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria kaltinamosios M. M. turtui – 858 Eur – taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas šios procesinės prievartos priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamosios gynėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo aukštesniajam teismui daryti kitokią išvadą.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą byloje.
9. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas kaltinamajai paskirtos procesinės prievartos taikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad teismui perduotoje baudžiamoje byloje M. M. yra kaltinama sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnis 5 dalis), numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors skunde nurodoma, kad kaltinimas gali keistis nesant duomenų, jog M. M. turėjo tikslą šias narkotines medžiagas platinti, tačiau šiuo metu byla nagrinėjama būtent pagal tokį esamą kaltinimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybę pirmosios instancijos teismas grindė tuo pačiu, prokurorės 2020 m. kovo 20 d. nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodytu, pagrindu, tai yra siekiu užtikrinti galimą turto konfiskavimą byloje.
10. Nors dauguma skundo argumentų yra susiję su ginčo pinigų kilme, tačiau svarbu akcentuoti, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, klausimo dėl areštuoto turto kilmės iš esmės nesvarsto ir kategoriškų išvadų dėl to nedaro. Šį klausimą išspręs bei įvertins pirmosios instancijos teismas priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-85-307/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-299-483/2017).
11. Skunde kaltinamosios gynėjas nurodo, kad 858 Eur dydžio piniginės lėšos yra gautos teisėtu būdu, tai yra iš socialinių išmokų (už vaikus, socialinė parama) ir iš artimųjų. Nors aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia klausimo dėl areštuoto turto kilmės, tačiau šiuo atveju, atsakant į skundo argumentus, šią aplinkybę būtina įvertinti baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų kontekste. Aukštesnysis teismas pasisakydamas dėl šio skundo argumento pažymi, kad byloje nėra ir skunde nenurodomi tokį teiginį patvirtinantys duomenys. Pavyzdžiui, byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. M. teiginį ikiteisminio tyrimo metu, jog pinigus jai „davė I. motina, kad išsinuomoti kitą butą. Kiek jai davė pinigų, tiksliai nepamena, mano, ten buvo apie 600 eurų“. 2020 m. gegužės 4 d. apklaustas liudytojas T. Š. parodė, be kita ko, kad sulaikyta M. M. negalėjo atsakyti, iš kur turi pinigus ir kiek jų tiksliai. Apygardos teismas pažymi, kad didžioji dalis šių pinigų – 840 Eur – buvo paimti, kai juos atidavė pati M. M., juos ištraukusi iš pinigams laikyti neįprastos, labiau juos slėpti skirtos vietos – jos liemenėlės. Šiuos pinigus ji ištraukė kartu su plastikiniu maišeliu su šviesiais milteliais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. priėmė nuosprendį, kuriuo, be kita ko, M. M. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nors šis nuosprendis yra apskųstas apeliacinio proceso tvarka, tačiau sprendžiant dėl procesinės prievartos termino pratęsimo šis nuosprendis yra duomuo, leidžiantis suabejoti skundo argumentu dėl paimtų lėšų kilmės. Šių duomenų visuma žemesnės instancijos teismui leido pagrįstai manyti, kad galimai pas M. M. rasti grynieji pinigai galėjo būti naudoti kaip uždraustos veikos priemonė ar rezultatas, o būtent – narkotinėms medžiagoms įgyti tikslu jomis neteisėtai disponuoti. Todėl vien aplinkybė, kad piniginės lėšos, kaip argumentuojama skunde, buvo gautos iš įvairių socialinių išmokų ir iš artimųjų, nesudarė pagrindo netaikyti jų laikino nuosavybės teisės apribojimo. Be to, nors pareiškėjos advokatas teigia, kad neaišku, kaip šie 858 Eur siejasi su rastu ir paimtu nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau ši aplinkybė taip pat gali būti nustatyta vėlesnio proceso metu, o šiuo metu yra svarbu tai, kad esama duomenų, jog šios piniginės lėšos galėjo būti nusikalstamos veikos priemonė ar rezultatas. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tikslingai pratęstas, siekiant užtikrinti turto išsaugojimą.
12. Aukštesnysis teismas taip pat vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nepažeistas proporcingumo principas. Ikiteisminio tyrimo metu pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu į 858 Eur lėšas siekiama užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Ši procesinė priemonė, priešingai nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Pareiškėjos gynėjas skunde akcentuoja dėl taikomos procesinės prievartos priemonės atsiradusias neigiamas pasekmes, t. y. sukeltus finansinius nepatogumus, nes M. M. negali panaudoti pinigų trims vaikams išlaikyti, pati nedirba. Šiuo aspektu pasakoma, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu atsiradusios pasekmės nelaikomos pakankamu pagrindu naikinti šią procesinę prievartos priemonę. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytą turtą – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo, jeigu būtų taikomas, įvykdymas. Atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas 858 Eur piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.
13. Taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas siekiamais BPK numatytais tikslais. Apibendrinant pažymima, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą nėra absoliuti ir jos ribojimai baudžiamojo proceso kontekste, reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės tikslas – užkirsti kelią perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą ir taip išvengti galimos atsakomybės, todėl nuosavybės teisių apribojimas yra adekvati bei proporcinga priemonė ir jos terminas pratęstas pagrįstai, panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamosios M. M. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.