Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-6587-831/2023 pagal ieškovės – E. U. ieškinį atsakovui – B. P., Institucijai teikiančiai išvadą - LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės

Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko – E. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (e. b. l. 9). Su atsakovu ieškovė santuokos sudariusi nėra. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, t. y. ieškove (e. b. l. 10,11 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Remiantis ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, kuriems nuginčyti atsakovas jokių argumentų ir įrodymų nėra pateikęs, atsakovas dukros išlaikymui nuo birželio mėnesio yra pervedęs tik 300 Eur. Duomenų apie E. P. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. Duomenų apie kokias nors ieškovės ir atsakovo sveikatos problemas byloje taip pat nėra. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje (e. b. l. 48). Jos gaunamos pajamos yra bedarbio išmoka – 473 Eur ir išmoka vaikams – 272,44 Eur. Pagal bylos medžiagą ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (e. b. l. 13, ). Pagal byloje esančius duomenis atsakovas šiuo metu dirba Anglijoje, duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turto nėra pateikta. Duomenų apie ieškovės ir atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus į bylą nėra pateikta. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą L. U., gim. (duomenys neskelbtini. (e. b. l. – 10, 11). Apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje duomenų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. O to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Pagal duomenis byloje nustatyta, kad šalims gyvenant skyrium nuo 2023 m. birželio 5 d., jų vaikas E. P., gyvena kartu su motina, t. y. ieškove, jos motinai priklausančiame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, bei jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, motina yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti (e. b. l. 36- 38, 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 28 sek. – 17 min. 23 sek.).

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, įvertinant nepilnamečio vaiko amžių, jų ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, kad atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina E. U., pripažinus, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, E. P., jos gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, savaitgaliais po 8 val. dienos metu prieš tai informavęs ieškovę, arba kitomis dienomis ieškovės namuose ir taip pat iš anksto informavęs ieškovę ir būtinai būdamas blaivus.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CK 3.170 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad dukra E. P. šiuo metu lanko darželį. Dukters poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 600 Eur, dalį šios sumos tenka išleisti: vaiko maitinimui - 180 Eur; rūbeliams, avalynei, žaislams -100 Eur, vaistams, vitaminams, - 80 Eur, higienos priemonėms, šampūnui muilui, dantų pastai-60 Eur, kirpyklai - 15 Eur, būsto išlaikymui -80 Eur, vaiko ugdymui knygelės, sąsiuviniai, rašymo priemonės - 40 Eur, laisvalaikio pramogos - 60 Eur, kitos nenumatytos išlaidos-60 Eur, rinkliavos šventė – 20 Eur.

Teismo nuomone, ieškinyje nurodyta nepilnametės E. P. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta ieškovės pateikta į bylą vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamų pinigų detalizavimu, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad nepilnametės E. P. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga po 600 Eur .

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas pilnai neprisideda prie dukros išlaikymo, ja nesirūpina, su vaiku bendrauja minimaliai, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdyje, jo pozicija dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau ieškovės žiniomis atsakovas dirba Anglijoje, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Ieškovė, šiuo metu nedirba, gauna tik socialines pajamas, jai tenka visa vaiko priežiūros našta. Be to, ieškovė turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 300 Eur kas mėnesį periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnametės E. P. atstovei motinai E. U. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-06205 byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 14 -15). Teismui taip pat pateikta tarnybos 2023 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. APD-2023-36669 dėl išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 280,80 Eur. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 280,80 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 190 Eur (12 mėn. x 300 Eur = 3600 Eur x 3 proc. = 108 Eur x 75 proc. = 81 Eur + 109 Eur = 190 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjime ir bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, E. P., jos gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, savaitgaliais po 8 val. dienos metu prieš tai informavęs ieškovę, arba kitomis dienomis ieškovės namuose ir taip pat iš anksto informavęs ieškovę ir būtinai būdamas blaivus;

Priteisti iš atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų 0 centų) kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280,80 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 0 centų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešias eurus 64 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.