Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei A. K., atsakovo atstovui advokatui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad paskolos raštelyje palūkanos nenumatytos, tačiau, bet tokie santykiai tai numato. 2004 – 2006 metais ieškovei N. G. (atsakovo sutuoktinė) pervedinėjo pinigus – metines palūkanas, už G. G. Ieškovė nurodė, kad gavo šias pinigines įmokas: 2004-03-30 – 118 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 337,24 Lt (118 x 2,8580); 2004-06-07 – 100 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 282,89 Lt (100 x 2,8289); 2004-09-17 – 100 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 284,22 Lt (100 x 2,8422); 2004-10-17 – 100 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 279,22 Lt (100 x 2,7922); 2005-07-03 – 111 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 317,04 Lt (111 x 2,8562); 2005-09-05 – 100 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 275,88 Lt (100 x 2,7588); 2005-10-15 - 96 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 276,26 Lt (96 x 2,8777) ir 2006-10-27 – 100 JAV dolerių, kas pagal mokėjimo dienos nustatytą lito ir JAV dolerio santykį sudaro 273 Lt (100 x 2,7300) (1 t. b.l.70, 66). Ieškovė iš viso minėtu laikotarpiu gavo 2325,75 Lt. Mokėjimo pavedimuose paskirtis nebuvo nurodyta. Šiuos mokėjimus ieškovė buvo linkusi įskaityti, bet atsakovas ginčija, kad buvo pasiskolinęs, todėl ieškovė nori, kad jai būtų grąžinta visa suma. 10500 JAV dolerių buvo paskolinta asmeniškai atsakovui dėl verslo. Paskola buvo duodama per keletą kartų įvairiomis sumomis. Neatidavus pirmųjų sumų, buvo surašytas pakvitavimas. Surašant raštelį buvo trise, t.y. ieškovė, atsakovas ir liudytojas. Raštelis surašytas 1998-09-26. Atsakovas per tris kartus rašė paskolos raštelį, nes klydo. Juodraščius ieškovė išsaugojo (1 t. b.l.73). Nurodė, kad galima remtis tiek senu, tiek nauju civiliniu kodeksu. Ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų, nes paskola nebuvo grąžinta. Materialusis sandoris, kuris įvyko yra paskoliniai santykiai. Iškilo klausimas dėl momento, o ne dėl fakto. Ieškovė duodama paaiškinimus blaškėsi, nes praėjo 10 metų ir galėjo kažko neprisiminti. Tačiau ieškovė tiksliai žino, kokia skolos suma ir rašteliu atsakovas tai patvirtino. Yra visi komponentai patvirtinantys paskolinius santykius. Atsakovas rašė, kad pinigus gavo ir kada juos grąžins. Liudytojas patvirtino, kad atsakovas nebuvo verčiamas, spaudžiamas pasirašyti. Atsakovas turi įrodyti, kad buvo bendras verslas, ieškovė tai neigia, atsakovas to neįrodė. Atsakovo jaudulys nėra teisiškai reikšmingas, atsakovas nėra sąžiningas skolininkas. Atsakovas pasislėpė, nebuvo žinoma, kur jo gyvenamoji vieta, dėl to ir užtruko skolos išieškojimas, tačiau ieškinys pateiktas laiku – nepraleidus ieškinio senaties.

Liudytojas A. S. (A. S.) paaiškino, kad žino, jog byla yra dėl skolos. Šalys yra jo buvę draugai. Nurodė, kad jis šalis ir supažindino. I. jis senai pažinojo. G. buvo finansiškai sunku, G. prašė paskolinti pinigų, liudytojas to padaryti negalėjo, todėl G. supažindino su I. Žino, kad G. turėjo avariją, mašinos sugadintos, vairuotojas tapo invalidu. G. buvo pasiskolinęs 10000 JAV dolerių, pinigų negalėjo atiduoti. I. kreipėsi į liudytoją pagalbos. Liudytojas pasiūlė G. surašyti dokumentą, kad yra skoloje ir atiduos. Su G. jie kartu nuėjo pas I., jos namuose ir surašė tą dokumentą (raštelį). Raštelio surašymo metu buvo trise, t.y. ieškovė, atsakovas ir liudytojas. Liudytojas matė, kaip atsakovas rašė raštelį nuo pradžios iki galo. Matė kaip G. raštelį pasirašė, rašė datą. Neatsimena, ar data buvo taisyta. Raštelis buvo rašomas 2 egzemplioriais, vienas - vienam, o kitas – kitam. Abu egzemplioriai buvo visiškai surašyti. Raštelis buvo surašytas liudytojo iniciatyva. Rašant raštelį G. jaudinosi truputį, nes nenorėjo rašyti, jam nemalonu buvo rašyti, sakė, kad ir taip atiduos. Liudytojas tikino, kad raštelis reikalingas ir G. sutiko jį parašyti. Neprisiminė tiksliai, ar buvo raštelio juodraščiai. Nematė, kaip pinigai buvo perduoti G. G. pinigų neatidavinėjo. Po to G. išvyko į Ispaniją. Iš Ispanijos kažką siuntė ieškovei, bet po to nustojo. G. su I. bendro verslo neturėjo. G. su mašinomis užsiiminėjo ir anksčiau, kai dar I. nepažinojo. G. iš I. skolinosi pinigus ne vieną kartą. Pirmą kartą iš I. pasiskolino mažą sumą ir ją atidavė. Ar G. skolinosi pinigus už procentus, to pasakyti negali, nes nedalyvavo jų sandėryje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl pasižadėjimo (pakvitavimo) surašymo ir pasirašymo.

Byloje kilo ginčas (abejonės) dėl to, kas surašė ir pasirašė pasižadėjimą.

Ieškovė teigė, kad pasižadėjimą surašė ir pasirašė atsakovas. Surašymo metu jie buvo trise, t.y. ieškovė, atsakovas ir liudytojas. Raštelis surašytas 1998-09-26. Atsakovas netvirtino, kad parašas ne jo, nei patvirtino, kad parašas jo. Atsakovas teigė, kad parašas į jo nepanašus, keliantis jam abejonių, o pasižadėjimo surašymo aplinkybių nebeprisimena.

Byloje buvo paskirtos 3 rašysenos ekspertizės, siekiant išsiaiškinti, ar 1998-09-26 pakvitavimą, jo juodraščius parašė bei pasirašė atsakovas G. G. ar kitas asmuo? 2010-10-14 ekspertizės akte Nr.11K-298 (10) padaryta išvada. 1. Ekspertizei pateikto 1998-09-26 pakvitavimo G. G. vardu ir dviejų pakvitavimo juodraščių visus rankraštinius įrašus, išskyrus datos skaitmenį pakvitavimo 8-oje eilutėje parašė G. G. 2. Ekspertizei pateiktame 1998-09-26 pakvitavime G. G. vardu pasirašė ne G. G. (1 t. b.l.92 - 95). 2011-02-15 ekspertizės akte Nr.11K-447(10) padaryta išvada, kad ekspertizei pateiktame 1998-09-26 pakvitavime, pagal kurį G. G. pasiskolino iš I. K. 10500 JAV dolerių ir įsipareigojo grąžinti po pusantrų metų. G. G. vardu pasirašė G. G., parašo pradžioje vietoje įprastinių lietuviškų raidžių „VG“ parašydamas, kitą „rusiškos“ raidės „?“ variantą (2 t. b.l.4-6). 2011-11-10 ekspertizės akte Nr.11-1426 (11) padaryta išvada, kad 1998-09-26 pakvitavimo tekstą, du jo juodraščių tekstus parašė bei 1998-09-26 pakvitavime pasirašė G. G.. G. G. vardu surašytame 1998-09-26 pakvitavimą rusų kalba G. G. pasirašė lietuviško raidyno raides „VG“ pakeisdamas į rusiško raidyno raidę „?“ (2 t. b.l.41-44).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog neprisimena paskolos raštelio (pasižadėjimo) surašymo aplinkybių, taip pat į tai, kad atsakovas nei patvirtino, nei paneigė pasižadėjimo surašymo ir pasirašymo aplinkybių, be to, į tai, kad ieškovė ir liudytojas patvirtino, kad jų akivaizdoje atsakovas surašė ir pasirašė pasižadėjimą, taip pat atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, teismas daro išvadą, kad 1998-09-26 paskolos raštelį (pasižadėjimą) parašė bei pasirašė atsakovas G. G.

Byloje kilo ginčas (abejonės) dėl pasižadėjimo surašymo datos.

Ieškovė nurodė, kad pasižadėjimas surašytas 1998-09-26. Atsakovas nurodė, kad pasižadėjimo surašymo metai yra taisyti, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šio pasižadėjimo atsiradimo aplinkybių.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į 2010-10-12 ekspertizės akte Nr.11K-296 (10) padaryta išvadą, kad ekspertizei pateiktame 1998-09-26 pakvitavime, pagal kurį G. G. pasiskolino iš I. K. 10500 JAV dolerių ir įsipareigojo grąžinti po pusantrų metų 8-oje eilutėje, yra pakeistas datos įrašas, t.y. dabar esančio įrašo „1998.09.26“ vietoje buvo įrašas „1999.09.26“ (1 t. b.l.99-100), taip pat atsižvelgiant į tai, kad paskolos raštelyje (pasižadėjime) ties parašu yra dar kartą nurodyta data – 1998-09-26, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog neprisimena pasižadėjimo surašymo aplinkybių, nesant duomenų, kad pasižadėjimas galėjo būti surašytas kitu metu, teismas daro išvadą, kad pasižadėjimas surašytas 1998-09-26. Juolab, kad byloje yra duomenų, kad atsakovas per tris kartus rašė paskolos raštelį (pasižadėjimą), nes klydo, jaudinosi.

Byloje kilo ginčas dėl to, kokie santykiai susiklostė tarp šalių.

Ieškovė teigė, kad pagal paskolos raštelį (pasižadėjimą) atsakovui asmeniškai dėl verslo paskolino 10500 JAV dolerių. Pinigai buvo duodami per keletą kartų įvairiomis sumomis. Neatidavus pinigų buvo surašytas pakvitavimas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Neigė, kad turėjo bendrą verslą su atsakovu.

Atsakovas teigė, kad asmeniškai iš ieškovės pinigų nesiskolino, tokių aplinkybių atsakovas neatsimena. Atsakovas neatsimena ir raštelio surašymo aplinkybių. Nurodė, kad raštelyje parašas nepanašus į atsakovo. Raštelyje nėra nurodyta, kad atsakovas pinigus gavo. Atsakovas nurodė, kad neneigia, jog pinigai buvo duoti, tačiau tai buvo bendras jo su ieškove verslas. Tai nebuvo atsakovė bendrovė, abi šalys dėjo pinigus, dalinosi pelną. Tralas sudužo, mašinos sudegė ne dėl atsakovo kaltės, todėl nuostolius šalys taip pat turi pasidalinti. Šalys siekė įforminti faktą, kad atsakovas yra skolingas už jų bendrą indėlį, už jų prarastus pinigus.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas 1998-09-26, t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdžio ir šių santykių įforminimo, reikia remtis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis dėl paskolos sandoriui keliamų turinio, formos reikalavimų.

1964 m. CK 291 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. 1964 m. Civiliniame kodekse paskalos sutarties turinio lengvatos (prezumpcijos), įtvirtintos šiuo metu galiojančio CK 6.871 str. 3 d., nebuvo numatyta, todėl atsakovo atstovas pagrįstai nurodė, kad ieškovė įrodinėdama šalių paskolinius civilinius teisinius santykius privalo įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir abiejų šalių valią sukurti paskolos santykius.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neneigia, jog gavo pinigus iš ieškovės (tik nurodo kitą pinigų gavimo paskirtį), neginčija ieškovės nurodytos sumos, t.y. 10500 JAV dolerių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas surašė ir pasirašė paskolos raštelį (pasižadėjimą), kuriuo pasiskolino iš ieškovės 10500 JAV dolerių ir įsipareigojo pinigus grąžinti per pusantrų metų, nesant duomenų, kad atsakovas buvo verčiamas, spaudžiamas pasirašyti paskolos raštelį, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad atsakovas tik jaudinosi, dar atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paaiškinimai dėl bendro verslo su ieškove, ieškovei šių aplinkybių nepripažįstant ir nesant kitų duomenų, patvirtinančių šiuos atsakovo paaiškinimus, nėra pakankami daryti tokią išvadą, be to, atsižvelgiant į tai, kad asmens elgesys civilinės teisėje vertinamas atsižvelgiant į vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio standartą, kuris siekdamas raštu įforminti faktą, kad yra skolingas už bendrą šalių indėlį, prarastus pinigus, tokio turinio raštelį ir būtų surašęs, nagrinėjamu atveju pasižadėjime minėtos aplinkybės nenurodytos, todėl ir šie atsakovo argumentai kaip nepakankamai pagrįsti atmestini, juolab, kad atsakovas, jo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad neatsimena pasižadėjimo surašymo aplinkybių, yra praėję daug laiko, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas iš ieškovės asmeniškai (savo verslui) pasiskolino 10500 JAV dolerių, t.y. tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės parodymai, pozicija dėl pinigų perdavimo atsakovui, dėl asmenų dalyvavusių surašant pasižadėjimą, taip pat ir dėl pinigų grąžinimo nėra nuosekli ir tai taip pat kelia abejonių. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo paskolos raštelio surašymo (1998-09-26), kitų aukščiau nurodytų aplinkybių praėjo daug laiko, su tokia pozicija nesutinka ir atsakovo atstovo nurodytą ieškovės nenuoseklumą dėl nurodytų aplinkybių sieja tik su žmogiškomis savybėmis, t.y. sugebėjimu atsiminti. Juolab, kad ir pati ieškovė pripažįsta savo nenuoseklumą ir sieja tai su praėjusiu ilgo laiko tarpu, o atsakovas dėl tų pačių priežasčių taip pat neprisimena pasižadėjimo surašymo aplinkybių.

Dėl skolos, valiutų kurso skirtumo, procesinių palūkanų.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta, jei sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos, nepriklausomai nuo to, kad ji buvo sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Aukščiau nurodytoje normoje aptariamas CK 6.38 – 6.65 straipsnių, reglamentuojančių prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisinius padarinius, taikymas.

LR CK 6.36 str. 3 d. nurodyta, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad atsakovas grąžino ieškovei paskolą ar jos dalį (atsakovas teigė, kad paskolos nebuvo ir nėra ką grąžinti), bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovo sutuoktinė 2004-2006 metais darė piniginius pavedimus ieškovei siekdama ramybės, atitolinti problemas, t.y. minėtų pavedimų paskirtis – nebuvo paskolos grąžinimas, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad pagal ieškinio padavimo dienai, nustatytą lito ir JAV dolerio santykį 2,57 – atsakovo skola litais sudaro 26985 Lt (10500 JAV dolerių x 2,57). Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

LR CK 6.36 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą.

Ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2000-03-26 turėjo grąžinti 10500 JAV dolerių, tačiau nustatytu terminu prievolės neįvykdė. Prievolės įvykdymo dieną dolerio kursas buvo stabilus, t.y. 4 Lt, vadinasi, atsakovas ieškovei turi sumokėti valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą, t.y. 15015 Lt, kuris apskaičiuojamas taip: 10500 JAV dolerių x 4 Lt ? 42000 Lt – 26985 Lt ? 15015 Lt. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti įstatymines 5 procentų palūkanas nuo laiku negrąžintos skolos, t.y. 42000 Lt, sumos nuo 2000-03-26 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsakovas su tuo nesutinka, teigia, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 292 str., procentai buvo reglamentuojami šalių susitarimu, o ne taip, kai numato naujasis Civilinis kodeksas, t.y. įstatymines palūkanas. Šalys paskolos raštelyje nebuvo sutarusios dėl procentų.

Šioje byloje prievolė kilo iš paskolos sutarčių. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik šalių susitarimai, bet ir įstatymai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginei prievolei įvykdyti, mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t.y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiu atveju už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 straipsnis). Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos nemokamos. Šiuo atveju byloje yra duomenys, kad atsakovas prievolę grąžinti ieškovei skolą šalių sutartu terminu tinkamai neįvykdė, paskolos sutartyse šalys nenumatė, kad skolos negrąžinimo atveju atsakovas palūkanų nemokės, t.y. egzistuoja visos trys aukščiau nurodytos sąlygos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė piniginę prievolę ir tol, kol jis neatlygino ieškovei patirtų nuostolių, traktuojama, kad jis naudojasi ieškovės pinigais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalių prievoliniai teisiniai santykiai nors atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, atsakovas ieškovui iki šio laiko skolos negrąžino, todėl prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių nesibaigė, t.y. tęsiasi ir galiojant naujajam Civiliniam kodeksui, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, tačiau ne nuo 2000-03-26, kaip to prašo ieškovė, nes 1964 m. Civilinis kodeksas įstatyminių palūkanų nenumatė, ką pagrįstai nurodė ir atsakovo atstovas, o nuo 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. 2001-07-01 iki 2011-12-31 (iš esmės iki sprendimo priėmimo dienos) ir nuo 2012-01-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tačiau nustačius, kad 2004 – 2006 metų laikotarpyje atsakovo sutuoktinė už atsakovą ieškovei iš viso pervedė 2325,73 Lt. Ieškovė nurodė, kad ši suma yra procentai, susiję su atsakovo skola, todėl yra pakankamas pagrindas minėtą sumą minusuoti iš priteistų įstatyminių palūkanų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 42000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2011-12-31, įskaičius už atsakovą sumokėtą sumą (2325,73 Lt), t.y. už 10 metų 6 mėnesius (iš viso už 126 mėnesius), kurios sudaro 19724,27 Lt sumą ir apskaičiuojamos taip: 42000 Lt x 5/100/12=175 Lt mėnesinės palūkanos x 126 mėnesių = 22050 Lt – 2325,73 Lt. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 42000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo 2000-03-26 yra naujiena, tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo, nes patikslintame ieškinyje (1 t. b.l.30) ieškovė nurodė, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl užstato likučių grąžinimo.

Nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo, ieškovei grąžintina 101,40 Lt (2010-08-26 mokėjimo nurodymas Nr.391532; 1 t. b.l.76) ir 188,21 Lt (2010-11-08 mokėjimo nurodymas Nr.450849; 1 t. b.l.117) užstato už ekspertizę likučiai įnešti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo, advokatui M. N. grąžintinas 210,76 Lt (2011-05-18 mokėjimo nurodymas Nr.604712; 2 t. b.l.29) užstato už ekspertizę likutis įneštas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt žyminis mokestis (1 t.b.l.4, 31), 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l.32, 75), 105 Lt išlaidos už nutarties dėl kuratoriaus paskyrimo paskelbimą spaudoje (1 t. b.l.36), 598,60 Lt (700 Lt – 101,40 Lt) (1 t. b.l.90) už ekspertizę (1 t. b.l.76); 411,79 Lt (600 Lt – 188,21 Lt) (1 t. b.l.154) už ekspertizę (1 t. b.l.117); 10 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą (2 t. b.l.54), iš viso 2325,39 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 439,24 Lt (650 Lt – 210,76 Lt) (2 t. b.l.48) už ekspertizę (2 t. b.l.29), 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l.55), iš viso 1439,24 Lt.

Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusio teismo posėdžio trukmę, atliktus kitus procesinius veiksmus, ir į tai, kad prašomų ieškovės ir atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydį, daro išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir jų nėra pagrindo mažinti.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovė pareiškė tris reikalavimus: dėl skolos priteisimo (patenkintas visiškai, 100 proc.), dėl valiutų kurso skirtumo priteisimo (patenkintas visiškai, 100 proc.); dėl procesinių palūkanų priteisimo (patenkintas iš dalies, t.y. ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas nuo 2000-03-26 iki visiško sprendimo įvykdymo, teismas priteisė nuo 2001-07-01 ir iš priteistos sumos minusavo už atsakovą sumokėta sumą, t.y. 2325,73 Lt; visiškai tenkinus ieškovės šį reikalavimą iš atsakovų būtų priteista 24675 Lt, tokiu atveju gaunasi, kad patenkinta 79,94 proc. šio ieškovės reikalavimo (19724,27 Lt (priteista suma) x 100 proc. : 24675 Lt (prašoma priteisti suma)). Vadinasi, iš viso patenkina 93,31 procentų (279,94 proc. : 3) ieškovės reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistinas 2169,82 Lt (2325,39 Lt x 93,31 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinas 96,29 Lt (1439,24 Lt x 6,69 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Užskaičius ieškovės atsakovui mokėtinas sumas iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2073,53 Lt (2169,82 Lt – 96,29 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškovė iš dalies teismo nutartimis atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistina: 1652 Lt žyminio mokesčio, kuris apskaičiuojamas taip: 26985 Lt + 15015 Lt + 19724,27 Lt ? 61724,27 Lt x 3 proc. ? 1852 Lt – 200 Lt (ieškovės sumokėtas žyminis mokestis) ? 1652 Lt.

Dėl originalių dokumentų grąžinimo.

Sprendimui įsiteisėjus grąžintini originalūs dokumentai išreikalauti iš įstaigų, įmonių, organizacijų, taip pat pateikti atsakovo rašysenos ekspertizės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo G. G. ieškovei I. K. priteisti 26985 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų 00 ct.) skolą, 15015 Lt (penkiolikos tūkstančių penkiolikos litų 00 ct.) valiutos kurso skirtumą, 19724,27 Lt (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių litų 27 ct.) palūkanas, t.y. 5 procentų metinės palūkanos nuo 42000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2011-12-31, įskaičius už atsakovą sumokėtą sumą (2325,73 Lt), 5 procentų metinės palūkanas nuo 42000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2073,53 Lt (dviejų tūkstančių septyniasdešimt trijų litų 53 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš atsakovo G. G. valstybei priteisti 1652 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du litus 00 ct.) žyminio mokesčio.

Nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo, ieškovei I. K. grąžinti 101,40 Lt (vieno šimto vieno lito 40 ct.) ir 188,21 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių litų 21 ct.) užstato už ekspertizę likučius, įneštus į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo, advokatui M. N. grąžinti 210,76 Lt (du šimtus dešimt litų 76 ct.) užstato už ekspertizę likutį, įneštą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pagal 2011-01-17 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą Nr.(777)2-238-777/2011 (1 t. b.l.135) šiuos originalius dokumentus: 1995-04-07 sutartį Nr.4850; 2000-04-12 prašymą Nr.56464; 2000-04-18 sutartį Nr.2593; ir 1992-09-01 sutartį Nr.7876, iš viso 4 originalius dokumentus, 4 lapus (dokumentai yra 1 tomo gale geltoname voke; grąžinti perdavimo – priėmimo aktu);

Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriui (1 t. b.l.145) šiuos originalius dokumentus: prašymą išduoti LR piliečio pasą Nr.494; prašymą pakeisti LR piliečio pasą Nr.169; prašymą pakeisti LR piliečio pasą Nr.79; prašymą pakeisti LR piliečio pasą Nr.349; ir prašymą pakeisti LR piliečio pasą Nr.C-775, iš viso 5 originalius dokumentus, 5 lapus (dokumentai yra 1 tomo gale geltoname voke);

UAB „Bitė Lietuva“ (1 t. b.l.148) šiuos originalius dokumentus: G. G. vardu 1996-08-20 su UAB „Bitė Lietuva“ sudarytos sutarties Nr.M04/00388 originalą, iš viso 1 originalų dokumentą, 7 lapus (dokumentai yra 1 tomo gale geltoname voke);

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriui (1 t. b.l.150) šiuos originalius dokumentus: G. G. dokumentų, pildytų išsiimant verslo liudijimą, originalus, t.y. 2 kvitai ir prašymas patentui įsigyti ir jo mokesčiui paskaičiuoti 2000 metais, iš viso 3 originalius dokumentus, 3 lapus (dokumentai yra 1 tomo gale geltoname voke);

G. G. (1 t. b.l.79) šiuos originalius dokumentus: G. G. LR piliečio pasą (nebegaliojantį, su skylėmis); civilinės atsakomybės draudimo polisą Nr.CA0012150; 1999-08-19 sutartį; 1998-12-09 sutartį; iš viso 4 originalius dokumentus, 3 lapus ir pasą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.