Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys –antstolis Marius Lekečinskas, G. M., E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Gelvora“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

8. Iš teismui pateiktų vykdomojoje byloje Nr. 0022/04/07318 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje nuo 2004 m. gruodžio 30 d. yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14877/2004 dėl 918,45 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo UAB „Gelvora“ (ankstesnis išieškotojas UAB „Snoro lizingas“) naudai. Šioje byloje remiantis suinteresuotų asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad G. M. su E. M. susituokė 2008 m. lapkričio 14 d. (2020 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (29)2A-513), santuoka iki šiol nėra nutraukta, jie nėra sudarę vedybų sutarties. Anstolis nustatė, kad skolininkas G. M. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolis Marius Lekečinskas 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S3.6-210525 areštavo E. M. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 2300 Eur. Antstolis Marius Lekečinskas 2021 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S3.6-211019 pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pareiškėja UAB „Gelvora“, nepraleisdama nustatyto termino (2021 m. gegužės 18 d.), kreipėsi į teismą su prašymu.

9. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

10. Šioje byloje duomenų, kad E. M. ir G. M. santuoka nutraukta, nėra. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad Lietuvos teismuose bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, skolininko sutuoktinė yra dirbanti. Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenimis skolininkas nuosavybes teise priklausančio turto, registruotų transporto priemonių neturi. Šią aplinkybę jis patvirtino teismo posėdyje. Duomenų apie kitą skolininkui priklausanti turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra. Atsižvelgiant į skolos dydį ir į tai, kad skolininko sutuoktinė gauna nuolatines darbo užmokesčio pajamas, išieškojimas iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, šiai dienai yra vienintelė kreditoriaus interesu užtikrinimo priemonė.

11. Kadangi išieškojimas pagal skolininko asmenines prievoles šiuo atveju gali būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyta aplinkybė, jog sutuoktinio skolos yra susidariusios iki santuokos sudarymo šiuo atveju nesudaro pagrindo atmesti pareiškimo (CK 3.112 straipsnis).

12. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių sunkią sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį, į tai, kad šeimoje auga nepilnametė duktė.

13. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

14. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo E. M. paaiškino, kad jos šeimos pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis bei išmoka vaikui. Jų šeima gauna paramą maisto produktais ir nemokamą maitinimą vaikui mokymo įstaigoje. Šeima verčiasi sunkiai. E. M. teigimu, jos ir jos vyro sveikatos būklė yra sunki: jai yra diagnozuoti riešo pakenkimai, kas pablogina darbingumą, o jos vyrui yra diagnozuota onkologinė liga. Suinteresuoto asmens E. M. paaiškinimus patvirtina kartu su jos atsiliepimu pateikti įrodymai (b. l. 13-16, 21-30) ir vykdomojoje byloje esantys G. M. medicininiai dokumentai (b.l. 47-48).

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. M. šioje byloje įrodė, kad jos ir jos vyro sveikatos būklė yra sunki, jos šeimos turtinė padėtis bloga, o šeimoje auga nepilnametis vaikas. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į minėtą teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, mažinant sutuoktinio pajamų dalį iki 1/3.

16. Viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

17. Remiantis suinteresuoto asmens Editos Matuašitienės paaiškinimais teismo posėdyje, kuriuos patvirtina duomenys gauti iš SODROS informacinės sistemos (2021 m. liepos 8 d. išrašas), šioje byloje nustatyta, kad po to, kai pareiškėja UAB “Gelvora” kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, E. M. darbo santykiai su UAB “(duomenys neskelbtini)” pasibaigė (2021 m. gegužės 21 d.). Ji nuo 2021 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”. Vykdomosios bylos Nr. 0022/04/07318 medžiaga patvirtina, kad antstolis Marius Lekečinskas 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S3.6-210525 areštavo E. M. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį. Kaip minėta, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką būtina sąlyga taikyti skolininko turto dalies nustatymą yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas. Pareiškėja UAB “Gelvora” nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis buvo areštuota. Pareiškėjos UAB “Gelvora” atstovas, antstolis Marius Lekečinskas žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta bandomajam laikotarpiui ir dar nežino bandomojo laikotarpio rezultatų, t.y., ar bus priimta nuolatiniam darbui. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl teisminio proceso metu pasikeitusios suinteresuoto asmens darbovietės, būtina sąlyga liko neįgyvendinta, t.y. E. M. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkama dalis nebuvo areštuota. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti iš dalies, nustatant kad skolininkui G. M. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. M. priklauso 1/3 dalis E. M. iki 2021 m. gegužės 21 d. (t.y. iki to laiko, kol ji dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”) gauto darbo užmokesčio (pajamų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui G. M., (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. M. priklauso 1/3 dalis E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 21 d. gauto darbo užmokesčio (pajamų).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0186/19/02267.