- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- e1-168-339/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41841-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių, 64¹ straipsnio nuostatas, – 80 MGL dydžio (4000 Eur) bauda, paskirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. 2021 metų rudenį, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir kartu gyvenančio sugyventinės sūnaus V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka suduodamas V. V. į veido sritį, sukėlė savo šeimos nariui V. V. fizinį skausmą.
E. R., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamas veiką ir parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine L. G., su kuria 11 metų veda bendrą ūkį. Kartu gyvena sugyventinės vaikai iš ankstesnių santykių, t. y. K. V. ir V. V. bei jų bendras vaikas D. R.. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2021 m. rugpjūčio mėn., vakare, valandos taip pat nepamena, būnant namuose, dėl asmeninių nesutarimų susipyko su sugyventine. Į konfliktą kišosi V. V.. Jis liepė V. V. nesikišti, tačiau šis, būdamas savo kambaryje, ėmė mėtyti žaislus. Jis liepė V. V. ramintis, tačiau šis nesiklausė ir vis tiek mėtė žaislus. Tada jis nuėjo į V. V. kambarį ir abiem rankomis paėmęs šį už pečių, stipriai supurtė. V. V. parkrito ant grindų. Krisdamas ant grindų, V. V. nosimi kažkaip užkliuvo už jo alkūnės ir prasiskėlė nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Delnais smūgių jam nesudavė, į lovą paguldęs nebuvo. Mano, kad supurtymas, galėjo sukelti V. V. fizinį skausmą ir dėl to prisipažįsta. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nors neprisimena, kad būtų sudavęs V. V. smūgius, tačiau neatmeta, kad galėjo taip būti (b. l. 149–150, 156-157).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad E. R. yra jo patėvis, apie jį kalbėti nenori. Rudenį su patėviu susistumdė, o po to patėvis laikė jį prispaudęs prie lovos. E. R. ranka palietė jo nosį, jam bėgo kraujas. Taip pat patėvis sudavė vieną kartą jam delnu. Nenori, kad E. R. gyventų kartu su jais (b. l. 19–20).
Nukentėjusioji K. V. parodė, kad gyvena su mama L. G., dviem broliais –D. R. ir V. V., bei mamos sugyventiniu E. R.. Pamena, kad 2021 metų rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 16 val., būnant su mama ir patėviu virtuvėje, mama ir patėvis ėmė tarpusavyje bartis. Tuo metu virtuvėje, taip pat buvo brolis D. Brolis V. buvo savo kambaryje, tačiau prasidėjus mamos ir šios sugyventinio barniui, V. atėjo į virtuvę. Mano, kad V. išgirdo, kaip mama su E. barasi, todėl atėjo. Atėjęs V. įsikišo į jų barnį, o tada V. ir E. ėmė vienas ant kito šaukti. Po to V. išėjo į savo kambarį ir iš kambario į virtuvę metė meškiną. Tai pamatęs, E. nuėjo į kambarį pas V.. Kadangi iš virtuvės, kurioje ji buvo, matosi V. kambarys ir lova, ji matė kaip E. pargriovė V. į šio lovą. Lovoje patėvis V. buvo užgulęs visu kūnu. Matė kaip E. mosikavo abiem rankomis, atrodė lyg suduotų V. smūgius, tačiau ar tikrai sudavė smūgius, ji nematė. Taip pat nematė, ar V. buvo sužalotas. Tik vėliau mama sakė, kad V. iš nosies bėgo kraujas (b. l. 37–39).
Liudytoja L. G. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje tarp jos ir sugyventinio E. R. kilo žodinis konfliktas. Į konfliktą įsikišo jos sūnus V. V.. Po to V. nuėjo į savo kambarį ir ten būdamas pradėjo mėtyti žaislus. Patvirtino, kad nuėjęs į kambarį E. R., V. pastūmė į lovą, tačiau ji nematė, ar sugyventinis sudavė V.. Kai sūnus atėjo į virtuvę, ji matė, kad šiam iš nosies bėga kraujas (b. l. 80–81).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas, gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą apie E. R. vaikų atžvilgiu naudojamą smurtą. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose rasta L. G. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neprisiminė, kilusio žodinio konflikto tarp jos ir sugyventinio E. R., metu, sugyventinis kambaryje pastūmė jos sūnų V. V., gimusį (duomenys neskelbtini) L. G. neprisiminė, ar sugyventinis sudavė jos sūnui smūgius, tačiau patvirtino, jog po to vaikui iš nosies bėgo kraujas. Namuose buvęs E. R., neneigė sudavęs nepilnamečiui V. V., tačiau teigė, kad galėjo jam suduoti netyčia (b. l. 4–7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–17).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. R. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Nors kaltinamasis E. R. nusikalto būdamas anksčiau teistas, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, tačiau padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis E. R. sutinka atlikti viešuosius darbus, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, administracine tvarka baustas (b. l. 137–138) (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis E. R. nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 80 MGL dydžio (4000 Eur) baudos, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 75,58 MGL dydžio (3779 Eur) bauda (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Proceso išlaidomis, be kita ko, laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai). Atliekamo proceso veiksmo ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo psichologė Toma Vaitkevičienė. Už pagalbą atliekant nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojos apklausas, psichologė Toma Vaitkevičienė pateikė Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą sumokėti už suteiktas paslaugas ir kompensuoti patirtas išlaidas bei PVM sąskaitą faktūrą PTV Nr. 128. Iš pateiktų duomenų matyti, kad psichologė Toma Vaitkevičienė suteikė Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui psichologo paslaugas, kurių kaina – 33,21 Eur. (b. l. 59). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo E. R. turtinė padėtis būtų tokia sunki, jog neturėtų galimybės apmokėti šias proceso išlaidas, todėl iš kaltinamojo E. R. išieškotinos Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 33,21 Eur proceso išlaidos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – trys kompaktinės plokštelės paliktinos baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 75,58 MGL dydžio (3779 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 75,58 MGL dydžio (3779 Eur) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 1 d. 16.30 val. iki 2021 m. gruodžio 2 d. 16.45 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Iš E. R. priteisti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190547027, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7044 0600 0790 7451, AB SEB banke, proceso išlaidas 33,21 Eur (trisdešimt tris Eur 21 ct).
Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam E. R. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. V..
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tris kompaktines plokšteles, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuteistasis E. R., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Nuteistajam E. R. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.