- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- eI-3414-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01980-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. E. Q.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“
- Advokatai
- Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Broniaus Januškos ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. E. Q. (A. E. Q.), pareiškėjo atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. Q. (A. E. Q.) skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. E. Q. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir ŽEI) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (SK-31) SPR-64, priimto išnagrinėjus A. E. Q. skundą dėl UAB „Lietuvos rytas“ publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Lrytas“ publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ dalį ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti skundą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.
Nurodo, kad 2018 m. sausio 13 d. UAB „Lietuvos rytas“ publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. sausio 13 d. UAB „Lrytas“ publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacijos) pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, žeidžianti pareiškėjo garbę. Publikacijose buvo analizuojamas pareiškėjo privatus gyvenimas, paskelbti ypatingi ir kiti duomenys (amžius, atvaizdas, rasė, pavardė ir pan.), yra diskriminacinio pobūdžio požymių dėl rasės, nurodytos Publikacijų antraštėse, migracijos problemų ir kt., neužtikrinant asmens duomenų apsaugos nuostatų.
Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. pateikė skundą Tarnybai, kuri 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (SK-31) SPR-64 (toliau – Sprendimas) pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu, konstatavo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir pareikalavo, kad UAB „Lrytas“ pašalintų pažeidimą, t. y. pašalintų pareiškėjo privačius duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kadangi ŽEI Sprendime konstatavo VIĮ pažeidimus, todėl jis taip pat turėjo konstatuoti ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas) nuostatų galimus pažeidimus ar perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti Valstybinei asmens duomenų inspekcijai.
Be to, mano, kad skundžiamas ŽEI Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes jame nedetaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas neišsamus jų teisinis vertinimas, taip pat nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų (kodėl neišklausė pareiškėjo nuomonės išdėstytais Publikacijose klausimais, kodėl negavo pareiškėjo leidimo dėl jo amžiaus, pavardės, nuotraukos ir kt. duomenų paviešinimo, kodėl sprendime nepasisakyta dėl 2018 m. sausio 17 d. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl jo rasės diskriminavimo, dėl garbės ir orumo galimo pažeidimo), Sprendimas paremtas išimtinai teiginiais, tyrimas atliktas neišsamiai.
Teigia, jog Publikacijose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija bei išspausdinta asmeninė nuotrauka, kurią publikuoti nebuvo duotas pareiškėjo sutikimas. Pažymi, kad Publikacijos autorė buvo informuota, jog ketinama publikuoti informacija neatitinka tikrovės, o nuotraukos yra asmeninio pobūdžio, tačiau Publikacijos vis tiek buvo paskelbtos, todėl buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas bei privataus gyvenimo apsauga. Jau vien Publikacijų pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rodo, kad tretieji asmenys ruošė Publikacijas, neįsigilinęs į esmę, kontekstą ir turinį.
Nurodo, kad žurnalistė, pateikdama visuomenei informaciją apie įvykius (apie pareiškėjo šeimos santykių ir migracijos problemas), turėjo pateikti teisingą informaciją, nurodydama teisingus faktus. Juo labiau, kad iš publikacijos turinio matyti, jog pats pareiškėjas žurnalistei nurodė, kad jis nori pateikti savo paaiškinimus ir nuomonę. Žurnalistė turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie procesai vyksta teismuose, kokie yra priimti teismų sprendimai.
Taip pat mano, kad Publikacijose pateikta informacija yra šališka. Informacijos rengėjas elgėsi nesąžiningai, nes jis sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie asmenį (dėl migracijos, elgesio su šeima ir vaiku), pateikė privačią informaciją be pareiškėjo leidimo, be to, sprendime nėra tiesiogiai atsakyta – teisėtai ar neteisėtai pareiškėjas yra Lietuvoje. Publikacijos nėra grindžiamos šaltiniais.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime nebuvo įvertinta, jog, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, buvo atskleisti pareiškėjo ypatingi asmens duomenys, rasinė kilmė, etniniai bruožai, taip pat Sprendime neanalizuota ir neįvertinta dėl galimų Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16 ir 36 straipsnių nuostatų pažeidimų.
Publikacijų autorė išreiškė neigiamą nuomonę apie pareiškėją ir jo privatų gyvenimą bei panaudojo ypatingus duomenis, o ŽEI Sprendime neįvertino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotas būdas, nesuderinamas su VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu platinti informaciją, be kita ko, žeminančią žmogaus garbę ir orumą.
Publikacijose skelbiamų tikrovės neatitinkančių, žeminančio pobūdžio žinių apie pareiškėją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė saviraiškos laisvės ribas bei pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą (VIĮ 19 str. 2 d.). Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) šiuo atveju peržengė ribas, todėl yra pagrindas Publikacijose paskelbtą informaciją vertinti kaip tikrovės neatitinkančią, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą, taip pat teigti, kad buvo pažeistas nuomonių įvairovės principas (VIĮ 16 str. 1 d.) (b. l. 83–89).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjas paaiškino, jog jam telefonu paskambinusi neprisistačiusi žurnalistė, pasakiusi, kad yra iš „Lietuvos ryto“, teiravosi, ar jis Lietuvoje yra neteisėtai. Pareiškėjas atsakė, kad neturi Migracijos tarnybos išduoto dokumento. Teisėjų kolegijos pirmininkei ir pranešėjai paprašius pareiškėjo pasisakyti dėl ginčo esmės, t. y. dėl ko nesutinka su skundžiamu Tarnybos Sprendimu, pareiškėjas nurodė, jog Publikacijose buvo pavaizduotas jo veidas, tuo tarpu asmens, kuris teikė informaciją apie pareiškėją, veidas nebuvo pavaizduotas. Teigė, jog su pareiškėju kalbėjusi žurnalistė jį apgavo, be to, neišklausė pareiškėjo argumentų Publikacijose nurodytais aspektais. Pažymėjo, jog Publikacijos buvo publikuota be jo sutikimo. Pareiškėjo atstovė akcentavo, jog teisės aktuose nustatyta Tarnybos pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus dėl garbės ir orumo, dėl pažeistos teisės į privataus gyvenimo apsaugą, dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Nurodė, jog nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas rodyti jo atvaizdą, minėti vardą, pavardę, gimimo metus, akcentuoti rasę. Publikacijose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija jo migracijos klausimais. Šiais klausimas Tarnyba skundžiamame Sprendime nepasisakė. Dėl ypatingų asmens duomenų, saugomų Asmens duomenų apsaugos įstatymu, Tarnyba galėjo nenagrinėti, bet turėjo perduoti šiuos klausimus nagrinėti atitinkamai institucijai.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo Tarnybai tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Mano, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, atsižvelgė į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir teismų suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
Pažymi, kad skundžiamame Sprendime pareiškėjo skundas Tarnybai yra pripažintas pagrįstu visa apimti, t. y. konstatuoti VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies pažeidimai bei reikalauta juos pašalinti, todėl atsakovei nesuprantami pareiškėjo skundo teismui tikslai bei motyvai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teismui pateikia naujas aplinkybes, kurių nenurodė skunde Tarnybai, kelia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (nuo 2016 m. Visuomenės informavimo etikos kodeksas), garbės ir orumo pažeidimo, informacijos paneigimo klausimus, kai tuo tarpu pareiškėjo skundas Tarnyboje buvo nagrinėjamas privatumo (VIĮ 14 str. 1 ir 2 d.) ir visuomenės informavimo principų laikymosi (VIĮ 16 str.) aspektais.
Pabrėžia, jog būtent pareiškėjas suformavo skundo Tarnybai nagrinėjimo dalyką bei pateikė tai pagrindžiančius faktus, o atsakovė, įvertinusi juos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, priėmė motyvuotą Sprendimą. Atsakovė negali atstovauti kažkurios iš ginčo šalių pozicijos ar vertinti skunde nenurodytų aplinkybių ir savo iniciatyva ginti išimtinai pareiškėjo teises.
Nurodo, jog pareiškėjas skunde Tarnybai nedetalizavo, kokiais būdais buvo pažeista jo garbė ir orumas („subjaurotas geras vardas“), nenurodė, kokia informacija neatitiko tikrovės, buvo įžeidžianti, tačiau savo gerą vardą siejo su privatumu – „paviešino melagingą istoriją apie mano asmeninį gyvenimą“, o patį skundą Tarnybai pavadino „Mano privačios informacijos platinimas be sutikimo“. Sprendime konstatuota, jog Publikacijose tretieji suinteresuoti asmenys gali skelbti informaciją, analizuojančią su migracijos politika, valstybinių institucijų darbu susijusius klausimus, tačiau tai turėtų būti daroma neatskleidžiant konkrečių detalių, t. y. pareiškėjo privataus gyvenimo aplinkybių. Pažymi, kad svarstant, ar pažeistas asmens privatumas, neturi reikšmės, ar žinios yra teisingos, t. y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės žinių pobūdis, ar jos neutralaus turinio, ar žemina asmens garbę ir orumą.
Taip pat nurodo, jog skunde teismui pareiškėjas kelia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų galimo pažeidimo klausimą. Tačiau skunde Tarnybai jis tokių aplinkybių nenurodė, todėl atsakovė negalėjo jų įvertinti. Nors pareiškėjas nurodo, jog jo teises (asmens duomenų tvarkymą) pažeidžianti informacija vis dar yra pasiekiama, tačiau Tarnyba neturi jokių galimybių priversti trečiuosius suinteresuotus asmenis vykdyti neįsiteisėjusį (pareiškėjo apskųstą teismui) Sprendimą.
Dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nurodo, jog šio kodekso nuostatas prižiūri bei vertina Visuomenės informavimo etikos komisija, o ne Tarnyba. Atsakovė pareiškėjo skundo šiuo aspektu nepersiuntė Visuomenės informavimo etikos komisijai nagrinėti pagal kompetenciją, nes pareiškėjas skunde nekėlė Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimo klausimo.
Dėl pareiškėjo skundo teismui teiginio, kad Publikacijose yra išreiškiama neigiamo pobūdžio nuomonė apie pareiškėją, nurodo, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų (viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo)) saviraiškos laisvė apima teisę spręsti, kokią informaciją pateikti visuomenei. Pažymi, jog teisė skleisti ir gauti informaciją yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, be kurios užtikrinimo neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys informaciją apie pareiškėją gavo iš jo buvusios žmonos ir aiškiai nurodė, jog tokius teiginius išsakė būtent A. G. Pažymi, jog tretieji suinteresuoti asmenys ginčijamame sprendime įspėti dėl to, kad nesudarė galimybės pareiškėjui išsakyti savo poziciją (bet skelbė pareiškėjo buvusios žmonos pasisakymą) visais Publikacijose analizuotais klausimais, t. y. neužtikrino nuomonių įvairovės principo laikymosi (VIĮ 16 str. 1 d.).
Nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vertino juridinių asmenų – UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ veiksmus, kurie yra viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), t. y. atsakingi už skelbiamos informacijos turinį, tuo tarpu pareiškėjo nurodomos VIĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos taikomas tik žurnalistams, t. y. fiziniams asmenims.
Teigia, kad Tarnybai nenumatyta nei teisė, nei galimybė spręsti pareiškėjo teisėto ar neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje klausimų, o tokių faktinių aplinkybių konstatavimas peržengtų VIĮ numatytą kompetenciją bei būtų ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus) (b. l. 102–105).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakydama į pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, paaiškino, jog Tarnyba nenagrinėja migracinių klausimų. Dėl duomenų apie Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų galimus pažeidimus perdavimo tirti Valstybinei asmens duomenų inspekcijai nurodė, jog pareiškėjas skunde Tarnybai nebuvo nurodęs, kad buvo pažeisti jo asmens duomenys. Pabrėžė, kad Tarnyba pripažino pažeidimą dėl pareiškėjo nurodytų diskriminacinių aplinkybių, kad buvo parodyta jo nuotrauka, nurodytas amžius, rasė, tam tikros asmeninio gyvenimo aplinkybės. Pažymi, kad Publikacijose buvo skelbiama privataus pobūdžio informacija. Teigė, jog pareiškėjo garbės ir orumo negali žeminti nurodytas amžius, rasė, tautybė, kiti asmeninio pobūdžio faktai. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs nustatyti faktai ir teiginiai neatitinka tikrovės.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė, jų atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 173–178), neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (SK-31) SPR-64, kuriuo nuspręsta: 1) pareiškėjo skundą dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ („Lietuvos rytas“, 2018 m. sausio 13 d.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (lrytas.lt, 2018 m. sausio 13 d.) paskelbtos informacijos pripažinti pagrįstu ; 2) įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir reikalauti, kad UAB „Lrytas“ pašalintų pažeidimą, t. y. pašalintų pareiškėjo privačius asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis pareiškėjo, jo atstovės ir atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. sausio 13 d. UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paskelbė publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ („Lietuvos rytas“) ir „(duomenys neskelbtini)“ (lrytas.lt) (b. l. 145–149).
Pareiškėjas, teigdamas, jog Publikacijose buvo paviešinta klaidinga informacija apie jį, tokiu būdu pakenkiant jo vardui, išklausyta tik viena pusė, žurnalistei ignoruojant pareiškėjo kreipimusis suteikti informaciją, nurodyta privati informacija (vardas, nuotrauka) be pareiškėjo leidimo, su 2018 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į ŽEI, prašydamas išnagrinėti pažeidimą, įvertinant pareiškėjo teisių ir VIĮ pažeidimus (b. l. 111).
Tarnyba, 2018 m. vasario 19 d. gavusi pareiškėjo skundą, prašydama pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei galimybės skundo tyrimą užbaigti taikiu susitarimu, 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. (SK-31) S-127 kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ (b. l. 121), o 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. (SK-31) S-128 – į UAB „Lrytas“ (b. l. 122).
UAB „Lietuvos rytas“ 2018 m. kovo 23 d. raštu (Tarnyboje gautas 2018 m. kovo 23 d. (b. l. 128)), UAB „Lrytas“ 2018 m. gegužės 14 d. raštu (Tarnyboje gautas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 155)) pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Publikacijose paskleistos informacijos.
ŽEI 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (SK-31) SPR-64 „(duomenys neskelbtini)“ („Lietuvos rytas“, 2018-01-13); „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, 2018-01-13) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundas dėl Publikacijose paskelbtos informacijos pripažintas pagrįstu, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ įspėti dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo, reikalaujant, kad UAB „Lrytas“ pašalintų pažeidimą, t. y. pašalintų pareiškėjo privačius asmens duomenis (b. l. 107–110). Sprendimas pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstas Tarnybos 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (SK-31) S-365 (b. l. 106).
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjo skundo dėl ŽEI priimto Sprendimo nagrinėjimas nėra pakartotinis pareiškėjo Tarnybai pateikto skundo nagrinėjimas, o jau priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.
Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, matyti, jog ŽEI, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pateiktus paaiškinimus (be kita ko, jog Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie piktnaudžiavimą gaunant leidimus gyventi Lietuvoje, institucijų bejėgiškumą siekiant apginti moterį su mažamečiu vaiku nuo persekiojančio sutuoktinio), nurodė, jog tinkama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarka pagrįstai domina visuomenę bei sudaro viešąjį interesą, tačiau kiekvienu atveju skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad Publikacijos įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas. Teigė, jog šiuo atveju visuomenei nėra jokio pagrindo žinoti pareiškėjo vardo, pavardės, amžiaus, pilietybės, šeiminės padėties, atvaizdo. Publikacijose skelbiamos pareiškėjo privataus gyvenimo aplinkybės, keliamos problemos galėtų būti analizuojamos ir be pareiškėjo privataus gyvenimo (amžiaus, atvaizdo, vardo, pavardės ir pan.) pateikimo, ar kitais būdais užtikrinant pareiškėjo privačių duomenų apsaugą (neįvardijant konkretaus asmens ir pan.). Darė išvadą, jog Publikacijose nesant teisėto visuomenės intereso skleidžiami pertekliniai privatūs duomenys apie pareiškėją (be jo sutikimo), kuris yra privatus asmuo, o tai sudaro pagrindą nustatyti pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą (VIĮ 14 str. 1 ir 2 d.).
Dėl pareiškėjo skunde Tarnybai nurodyto motyvo, jog Publikacijos pateiktos vienpusiškai, neišklausius jo pozicijos, ŽEI Sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) Publikacijose pateikė pareiškėjo buvusios žmonos A. G. interviu, kuriame ji paaiškina skyrybų priežastis, išsako savo poziciją vaiko priežiūros klausimais, vertina santykius su pareiškėju bei jo šeima, aptaria pareiškėjo religinius klausimus. Tačiau pareiškėjo komentaras pateikiamas tik dėl jo gyvenimo Lietuvoje leidimo išdavimo klausimų, nesuteikiant galimybės išsakyti savo pozicijos dėl skyrybų, vaiko priežiūros, santykių ir panašiais klausimais. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju vyksta konfliktas, tačiau pateikiamas tik vienos pusės vertinimas arba pareiškėjui suteikiama galimybė pasisakyti tik dėl tam tikrų aplinkybių. Pareiškėjo pateikiamas komentaras, susijęs tik su jo nelegaliu gyvenimu, kaip ir Migracijos departamento vyriausiojo patarėjo komentarai, neatsveria A. G. išsakytų teiginių, kritikos pareiškėjo atžvilgiu dėl skyrybų priežasties, vaiko priežiūros ir pan. Teigė, jog nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė paaiškinti tam tikras aplinkybės, tačiau tai buvo padaryta formaliai, neužduodant Publikacijose analizuotų klausimų, todėl viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) Publikacijas paskelbė neužtikrinę nuomonių įvairovės principo laikymosi (VIĮ 16 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju svarbu įvertinti, ar ŽEI tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kad apie jį buvo galimai paskleista jo privatumą pažeidžianti tikrovės neatitinkanti, nuomonių įvairovės principo neužtikrinanti informacija.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog viena iš VIĮ numatytų Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, o ne privačių asmenų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1330-520/2018).
Įvertinus pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. Tarnyboje gauto skundo „Mano privačios informacijos platinimas be leidimo“ turinį ir jo pagrindu priimto Sprendimo turinį, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiomis VIĮ nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nagrinėjamais aspektais aktualiais klausimais, nepažeisdama VAĮ 8 straipsnio nuostatų, išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Minėta, jog Tarnyba, įvertinusi viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pateiktus paaiškinimus, Sprendime padarė išvadą, jog Publikacijose nesant teisėto visuomenės intereso skleidžiami pertekliniai privatūs duomenys (amžius, atvaizdas, vardas, pavardė ir pan.) apie pareiškėją (be jo sutikimo), kuris yra privatus asmuo, todėl nustatė pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą (VIĮ 14 str. 1 ir 2 d.). Taip pat nurodė, kad nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė paaiškinti tam tikras aplinkybės (susijusias tik su jo nelegaliu gyvenimu Lietuvoje), tačiau tai buvo padaryta formaliai, neužduodant Publikacijose analizuotų klausimų (skyrybų, vaiko priežiūros, santykių ir pan. klausimais), todėl sprendė, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) Publikacijas paskelbė neužtikrinę nuomonių įvairovės principo laikymosi (VIĮ 16 str. 1 d.).
Pareiškėjo teigimu, Sprendime nedetaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas neišsamus jų teisinis vertinimas, taip pat nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų – kodėl viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neišklausė pareiškėjo nuomonės išdėstytais Publikacijose klausimais, kodėl negavo pareiškėjo leidimo dėl jo amžiaus, pavardės, nuotraukos ir kt. duomenų paviešinimo, taip pat Sprendime nepasisakyta dėl 2018 m. sausio 17 d. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, dėl jo rasės diskriminavimo, dėl garbės ir orumo galimo pažeidimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, konkretų atsakymą į pareiškėjo skunde Tarnybai iškeltus klausimus, kodėl buvo neišklausyta jo nuomonė, rengiant Publikacijas, ir panaudoti privatūs duomenys, pateikti turi (ir gali) ne atsakovė, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), ką jie ir atliko, pateikdami paaiškinimus Tarnybai. UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paaiškinimai į pareiškėjo keltus klausimus yra nurodyti Sprendimo aprašomojoje dalyje. Pabrėžtina, jog Tarnyba, įvertinusi šiuos paaiškinimus nagrinėjamo ginčo kontekste, sprendė, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neišklausė pareiškėjo nuomonės Publikacijose išdėstytais klausimais (skyrybų, vaiko priežiūros, santykių ir kt.), taip pat, kad Publikacijose buvo skleidžiami pertekliniai privatūs duomenys (amžius, atvaizdas, vardas, pavardė ir pan.) apie pareiškėją (be jo sutikimo), dėl ko pripažino VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies pažeidimus, be kita ko, reikalaudama, kad UAB „Lrytas“ pašalintų pareiškėjo privačius asmens duomenis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Tarnyba tinkamai, vadovaudamasi VIĮ nuostatomis, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo nuomonės Publikacijose išdėstytais klausimais neišklausymo ir privačių asmens duomenų panaudojimo, savo išvadas pagrįsdama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad Tarnyba Sprendime nepasisakė dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų pažeidimo, dėl pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo, nurodytina, jog šiais aspektais pareiškėjas su skundu į Tarnybą nesikreipė. ŽEI, pagal VIĮ apibrėžtą kompetenciją nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus, juos nagrinėja jų ribose, t. y. suinteresuotas asmuo, pateikdamas skundą, pats nustato skundo nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1019-756/2017). Įvertinus pareiškėjo skundo Tarnybai reikalavimą matyti, jog atsakovė pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką (skundo reikalavimą), atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė reikalavimą, pareiškėjo skundą išnagrinėjo jo ribose, t. y. Sprendime pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurias pareiškėjas buvo nurodęs skunde. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai ginčą nagrinėjo taip, kaip jį apibrėžė pareiškėjas skunde Tarnybai.
Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi pareiškėjo skundą Tarnybai, sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėjas skundu iš esmės ŽEI prašė įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas funkcijas, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl pažeistos teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir ar informuojant visuomenę buvo laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Sprendime motyvuotai pasisakius ginčijamais aspektais, išvadas pagrindus VIĮ normomis, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, VAĮ 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priimdamas ginčijamą Sprendimą, ŽEI rėmėsi visa skundo nagrinėjimui aktualia informacija ir gautais duomenimis, įvertino Publikacijose pateiktą informaciją, Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados. Pareiškėjo teismui pateiktame skunde nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų ŽEI ištirtus duomenis ir informaciją vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius viešosios informacijos skleidimo reikalavimus, tuo tarpu pareiškėjas skundu teismui Tarnybos Sprendimo ydingumo neįrodė. Atitinkamai skundžiamas Tarnybos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais bei įpareigoti ŽEI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. skundą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. E. Q. (A. E. Q.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.