- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2112-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01963-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautu ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos naudai priteisti iš atsakovo A. K. laikiną materialinį išlaikymą po 500 EUR, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmokų dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; areštuoti atsakovės D. L. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba taikyti įrašą nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant disponuoti turtu; areštuoti atsakovei D. L. priklausančias 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas arba taikyti įrašą dėl draudimo perleisti minėtą turtą. Nurodė, kad ji yra tik iš dalies darbinga, todėl jai turi būti priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo, būtinas minimaliai pasirūpinti asmeniniais poreikiais, sveikata, gydymu. Atsakovas nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamo turto objektą, jis yra sveikas, darbingas, atsakovo finansinė būklė leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė ieškiniu prašo D. L. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti pastatu, pripažinti ieškovės ir atsakovo A. K. jungtine nuosavybe. D. L. gali siekti perleisti turtą kitiems asmenims, todėl ieškovė prašė jį areštuoti. Ieškovė taip pat prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo sutartį pripažinti negaliojančia, minėtos įmonės akcijas pripažinti ieškovės ir atsakovo A. K. jungtine nuosavybe. Teismas ieškovės prašymo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi nurodė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į tai ar toks materialinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas byloje, į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai - tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo ieškovė grindė aplinkybe dėl savo sveikatos būklės, teigė, kad turimo turto nepakanka minimalių poreikių užtikrinimui, ieškovė turi dalį turto bendroje dalinėje nuosavybėje, o tai apsunkina galimybę juo disponuoti. Atsakovas turi turto ir finansines galimybes teikti išlaikymą, jo turtinė padėtis yra geresnė. Teismas pažymėjo, kad teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė niekaip nepagrindė prašomo laikino išlaikymo dydžio, reikalavimą grindė minimalia mėnesine alga, tuo tarpu laikino išlaikymo dydis nėra motyvuojamas; ieškovė neatskleidė jokių aplinkybių, susijusių su jos gaunamomis pajamomis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. kovo 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi buvo įgytas nekilnojamas už sutuoktinių lėšas, tačiau registruotas atsakovo motinos D. L. vardu, tačiau nepaaiškina sandorio sudarymo aplinkybių, nenurodo, dėl kokių priežasčių ji ir atsakovo neįgijo turto už savo lėšas savo vardu, nors, kaip nurodo, tokį siekį turėjo ir pan. teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl minėto sandorio sudarymo bei negaliojimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Analogiškai vertino argumentus dėl 2014 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Preliminariai vertinant, teismas nurodė, kad nagrinėtoje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės naudai galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad atsakovė D. L. ketina perleisti žemės sklypą, kai tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškovė nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės D. L. ketinimus turimą turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir areštuoti D. L. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba taikyti įrašą nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant disponuoti turtu, taip pat areštuoti atsakovei D. L. priklausančias 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas arba taikyti įrašą dėl draudimo perleisti minėtą turtą.
6. Nurodo, jog teismas padarė neteisingas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog atsakovė ketina perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti, tačiau, kaip nurodo ieškovė, Lietuvos teismų praktikoje nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti, o dėl tikėtino nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tuo tarpu teismas, spręsdamas prašymą, teismo įsitikinimo laipsnį, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra galima, pernelyg suabsoliutino bei reikalauja pateikti įrodymus, kurių iš esmės pateikti neįmanoma.
6.2. pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį ir taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą.
6.3. pažymėjo, kad iš esmės tokius pačius motyvus teismas nurodė ir netaikydamas kitos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu prašo teismo netenkinti atskirojo skundo, jo teigimu, skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti:
7.1. ieškovė turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir būtent juos įrodyti savo pareikštu ieškiniu bei pridedamais įrodymais; tokiu būdu teismas gali susidaryti tikėtiną nuomonę, jog ieškovė tikėtinai pagrindžia savo pareikštus reikalavimus.
7.2. akcentuoja, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tai yra laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
7.3. ieškovė ieškinyje pateikė tik vieną aplinkybę – tai, kad D. L. minimą turtą įgijo iš ieškovės ir atsakovo bendrų pinigų. Daugiau jokių tai pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turto atžvilgiu. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turto atžvilgiu taikymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
10. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl būtent taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar informacijos apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (pvz. turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tokią tikėtiną grėsmę patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
12. Įvertinęs ieškovės argumentus dėl atsakovės D. L. turimo turto suvaržymo teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nėra pagrindo išvadai padaryti, jog argumentai pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, pažymėjo, kad iš principo ieškovės argumentai dėl sandorių sudarymo bei negaliojimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, ieškovė nepaaiškina sandorio sudarymo aplinkybių, nenurodo, dėl kokių priežasčių ji ir atsakovas neįgijo turto savo vardu, dėl kokių priežasčių ieškovė ir atsakovas už savo turimas lėšas neįgijo akcijų savo vardu, todėl neįtikino teismo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Negana to, teismas nurodė, kad preliminariai vertinant įrodymus šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo apskritai daryti išvadai, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės naudai galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo nutartyje argumentų, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės nuomone, jog teismas iš jos reikalavo įrodyti tai, kas iš esmės neįrodoma ir perkėlė jai įrodinėjimo naštą, nepagrįstai taikydamas per aukštus įrodinėjimo standartus. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius.
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog atsakovė ketina perleisti turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Ieškovės argumentai neparemti faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis atsakovės galimus nesąžiningus veiksmus. Visgi ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, tačiau į bylą nepateikti jokie faktiniai duomenys apie atsakovės ketinimus turimą turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis.
14. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, kad ieškovė ieškinio net neprašo priteisti ginčo turto jos nuosavybėn, - ji yra pateikusi reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
15. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria byloje vadovaujasi tiek ieškovė, tiek atsakovas, pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas grėsmės dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo nebuvimą iš esmės grindė ieškovės byloje neįrodytais argumentais bei deklaratyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, būtent ieškovei kilo pareiga įrodinėti atsakovės nesąžiningumą, kuris pasireikštų ketinimu paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą.
16. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė atsakovės ketinimo paslėpti, perleisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu neegzistuoja.
17. Visų aplinkybių visetas nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog tikėtinų duomenų apie atsakovės galimą elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.
18. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
ieškovės N. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.