Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio skundas tenkinamas iš dalies.

3. Iš prokuroro skundo nustatyta, jog jis ginčija P. N. išteisinimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei prašo jį pripažinti kaltu padarius paminėtą veiką bei paskirti bausmę – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog P. N. dalyvavo padarant BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendis, kuriuo P. N. dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisintas, yra naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Vis tik iš kaltinimo šalintina nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad šaudmenų, kuriais P. N. neteisėtai disponavo, kiekis didelis, todėl P. N. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Be to, patikslinamas kaltinime nurodytas P. N. gyvenamosios vietos adresas.

Dėl kratos teisėtumo

5. BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.

6. Liudytojas Olegas Dubako, dirbantis Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyr. tyrėju, nurodė, kad atliekant kratą P. N. gyvenamojoje vietoje dalyvavo ir pats P. N.. Buvo apžiūrėta šalia namų esanti lauko pavėsinė, ant grindų už suolo stovinčio prie sienelės buvo aptiktas daiktas vizualiai panašus į pneumatinį šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu. P. N. nurodė, kad tai jo ginklas ir jis seniai jį įsigijęs. Namo verandoje prie sienos stovėjo šaldiklis, kurį atitraukus ant grindų prie sienos buvo rastas daiktas vizualiai panašus į pneumatinį šautuvą. P. N. nurodė, kad tai ne jo ginklas, o jo mirusio tėvo. Apie šį ginklą jis nurodė žinojęs. Užėjus į virtuvę prie sienos esančios priešais įėjimo duris stovėjo indauja už jos koklinis pečius, o už pečiau stovėjo dar viena indauja. Ant stalo pirmos indaujos viršaus, maždaug akių lygyje gulinčiame plastikiniame stalčiuke, skirtame sudėti stalo įrankius buvo rasti daiktai panašūs į šaudmenis. Tai buvo vizualiai matoma, nepaslėpta, gyvenant tuose patalpose matoma bei pasiekiama kiekvienam. Apžiūrint antrą indaują, stovinčią prie sienos už koklinio pečiaus, apatinėje spintelėje ant lentynos buvo rasta metalinė skardinė, kurioje buvo supilti milteliai, panašūs į paraką, taip pat spintelėje stovėjo atvira metalinė dėžutė su kavos pavadinimo užrašu ant jos, dėžutėje buvo sudėti įvairūs daiktai skirti šaudymui, taip pat ant lentynos stovėjo atvira metalinė skardinė, kurioje buvo šratai ir stiklinis buteliukas, kuriame taip pat buvo švininiai šratai, taip pat joje buvo metalinė skardinė su galimai šoviniais ir įvairiomis dalimis, detalėmis, skirtomis galimai šoviniams. Ši spintelė buvo lengvai prieinama, pasiekiama, bei atidarius ją, visi minėti daiktai matomi, nepaslėpti. P. N. nebuvo nustebęs, kai juos rado, buvo aišku, kad jam šie daiktai žinomi. Po spintele buvo prikrauta be galo daug daiktų, peržiūrint sukrautus daiktus, giliai tarp jų prie sienos buvo rasti du daiktai panašūs į ginklus. Atlikus kratą antrojoje verandoje, ten stovinčioje spintoje buvo rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo daiktų, panašių į tūteles. Spinta lengvai prieinama, bei atidarius maišelis akivaizdžiai matėsi, paslėptas nebuvo. Tęsiant kratą, ji buvo atlikta kambaryje, kur viduryje kambario stovinčiame pufe, jo viduje buvo rastas rudos spalvos krepšys, krepšio viduje buvo galimai įvairaus kalibro šaudmenys. Paklausus P. N., kodėl jis po tėvo mirties nepridavė visų šių daiktų atsakingai institucijai, jis paaiškino, kad dar nespėjo to padaryti. Liudytojas paaiškino, kad krata buvo atliekama P. N. gyvenamojoje vietoje. Paaiškino, kad prieš sankcionuojant kratą, duomenys buvo patikrinti maps.lt, geoportal.lt, ir buvo žinoma, kurioje konkrečioje vietoje asmuo gyvena ir tuo adresu buvo sankcionuota krata – t. y. jie žinojo konkretų namą, kuriame gyvena P. N., ir sistemose buvo patikrinta, koks adresas buvo suteiktas tam namui, bei jame atlikta krata. Atliekant kratą buvo fotografuota, bet nuotraukos neišsisaugojo dėl techninių kliūčių, ir foto lentelė prie kratos protokolo nėra padaryta. Be to, paaiškino, kad šaudmenų skaičius galimai skiriasi dėl techninės klaidos.

7. Liudytoja tyrėja Jovita Batėnaitė nurodė, kad kolegos, kurie yra atvykę į teismo posėdį, dalyvavo kratoje, taip pat dalyvavo O. Dubako. Kaltinamasis buvo kratoje, jis visur buvo šalia, be jo negalima daryti kratos. Liudytojas tyrėjas G. Klimaševskij parodė, kad kratoje dalyvavo jis, Deivis Malinauskas, Olegas Dubako, Jovita Batėnaitė ir Laurynas Lazickas. Atvykus nurodytu adresu, buvo paskelbta teismo nutartis dėl kratos. Kratoje kaltinamasis dalyvavo. Kratos metu buvo rasti ginklai, šaudmenys, jų dalys, kaiščiai, šratai. Liudytojas tyrėjas Deivis Malinauskas apklausiamas nurodė, kad krata buvo atlikta kaltinamojo gyvenamose patalpose. Kratos metu buvo rasti ginklai ir šoviniai. Kratos metu viskas buvo apžiūrėta dalyvaujant namo gyventojui P. N.. Liudytojas tyrėjas Laurynas Lazickas apklausimas parodė, kad neatsimena, ar atlikinėjo pas kaltinamąjį namuose kažkokius procesinius veiksmus. Jeigu protokole parašyta, kad jis dalyvavo kratoje, reiškia dalyvavo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Olego Dubako tarnybiniame pranešime dėl procesinės prievartos priemonės kratos sankcionavimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15350-21 nurodyta, kad siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus ar kitų galimai nusikalstamų būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyti visus su šia tiriama nusikalstama veika susijusius asmenis, užfiksuoti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, užkardyti naujai daromus nusikaltimus, tikslinga kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ąjį skyrių dėl procesinės prievartos priemonės – kratos sankcionavimo P. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) – žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame M. R., R. K., gyvenamajame name ir pagalbinio ūkio pastatuose, nuosavybės teise priklausančiame M. R. ir R. K. bei transporto priemonėse, esančiose teritorijoje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras 2021 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su prašymu dėl kratos atlikimo žemės sklype, jame esančiame gyvenamajame name, pagalbiniuose ūkio pastatuose bei transporto priemonėse, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi prokuroro prašymas tenkintas – teismas leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti kratą P. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. gegužės 25 d. kratos protokolo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. kratos metu P. N. gyvenamosiose ir pagalbinio ūkio patalpose bei teritorijoje šalia gyvenamojo namo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti objektai – šaunamieji ginklai, sprogstamosios medžiagos ir šaudmenys.

9. Taigi, nustatyta, jog pateikiant prašymą dėl kratos atlikimo, sankcionuojant kratą, taip pat atliekant kratą, visuose dokumentuose buvo nurodoma, jog krata atliekama P. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Visgi, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog P. N. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), bei krata buvo atlikta šiuo adresu (aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) yra ne P. N., o jo kaimynų gyvenamoji vieta, nurodė P. N., taip pat šią aplinkybę patvirtino apklaustas P. N. kaimynas M. R.).

10. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. K. ir M. R.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl tikslaus adreso nustatymo matyti, kad patikrinus VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, jog įvedus adresą (duomenys neskelbtini), įrašų nerasta. Patikrinus duomenis pagal fizinį asmenį, suvedus P. N. asmens kodą, nieko nerasta. Suvedus šio tėvo asmens kodą, matyti, jog jo vardu registruotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), be gatvės pavadinimo ir numerio (šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai). Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad P. N. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas kratos sankcionavimo metu buvo (duomenys neskelbtini) – t. y. be gatvės pavadinimo ir numerio (be to, vadovaujantis šio registro duomenimis, toks pats P. N. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra ir šiuo metu).

11. P. N. paaiškino, jog po tėvo mirties jis tinkamai nesusitvarkė namo dokumentų. Namui numeris nesuteiktas, nes sesuo gyvena užsienyje ir neatvyksta į Lietuvą, o dokumentus jie turi sutvarkyti kartu. Taip pat liudytojas M. R. nurodė, kad jam priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), jis retai būna šiame name, todėl jam nesusipratimų dėl adreso nepasitaikė, tačiau kaimynai kalbėjo, kad kaime nesusipratimų dėl adresų nutinka.

13. Be to, ikiteisminio tyrimo metu priimtuose dokumentuose (pvz.: nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pranešimuose apie įtarimą, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, pranešime apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, kaltinamajame akte) taip pat buvo nurodomas P. N. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). P. N. šie dokumentai buvo įteikti, jis dalį šių dokumentų pasirašė, tačiau, bylos duomenimis, pastabų dėl neteisingai nurodyto jo gyvenamosios vietos adreso nei karto nepateikė.

14. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad nutartyje, kuria leista atlikti kratą P. N. gyvenamojoje vietoje, buvo nurodytas neteisingas adresas (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), tačiau faktiškai krata buvo atlikta tinkamoje vietoje – t. y. vietoje, kurioje pagal gautą pranešimą buvo turima duomenų, jog P. N. galimai neteisėtai laiko minėtus daiktus, bei kurioje dėl šių priežasčių buvo siekta atlikti kratą (kaip minėta, pareigūnai nurodė, kad žinojo, kuriame faktiškai name reikia atlikti kratą, o šio namo adresą nustatė vadovaudamiesi internetinių portalų duomenimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pateikiant prašymą dėl kratos atlikimo, sankcionuojant kratą, taip pat atliekant kratą klaidingai visuose dokumentuose buvo nurodoma, jog krata atliekama P. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kadangi P. N. gyvenamajai vietai nebuvo suteiktas konkretus adresas. Be to, anksčiau išvardinti duomenys patvirtina, kad pats P. N. ikiteisminio tyrimo stadijoje nežinojo tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso (t. y. pats manė, jog jo gyvenamosios vietos namo numeris yra 4), taip pat, kaip patvirtino liudytojas M. R., keblumų dėl adresų nustatymo šioje gatvėje kildavo ir kitiems asmenims. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atliekant kratą dalyvavo ir pats P. N., kuris prieš atliekant kratą buvo pasirašytinai supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leisti daryti kratą. P. N., pasirašydamas kratos protokolą, pastabų dėl kratos atlikimo neturėjo, taip pat jis kratos atlikimo neskundė, pastabų bei prieštaravimų ikiteisminio tyrimo metu dėl kratos nereiškė. Kaip minėta prieš tai, pats P. N. šį, klaidingai nurodytą, adresą ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą. Klausimą dėl atliktos kratos neteisėtumo dėl klaidingo adreso P. N. gynėjas ėmė kelti tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Svarbu ir tai, jog P. N. niekuomet neginčijo, jog krata buvo atlikta būtent jo gyvenamojoje vietoje bei neginčijo, jog kratos metu rasti šaunamieji ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos priklauso jam arba jo mirusiam tėvui.

15. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju krata buvo atlikta esant pagrindui, t. y. ji buvo sankcionuota nustačius BPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą manyti, jog patalpoje yra daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir P. N. gali jų turėti, ir, kaip reikalauja BPK 145 straipsnio 3 dalies nuostatos, krata buvo daroma esant motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kokių objektų bus ieškoma – t. y. neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Susidariusioje situacijoje dėl objektyvių kliūčių (aukščiau nurodytų aplinkybių) nutartyje, kuria leista atlikti kratą, buvo nurodytas netikslus kratos atlikimo adreso numeris, tačiau tai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados, kad krata atlikta neteisėtai.

16. Be to, pirmosios instancijos teismas kratos neteisėtumą motyvavo tuo, jog kyla abejonių, ar visos kratos metu tiesiogiai dalyvavo kaltinamasis P. N. bei visi pareigūnai, kurie nurodyti kratos protokole. BPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis.

17. P. N. apklausiamas teisme nurodė, kad kai vyko krata, jis stovėjo lauke, jis su pareigūnais po namą nevaikščiojo. Kai pareigūnai rado šautuvus, jis stovėjo lauke bei tuo metu jį pakvietė užeiti į namą. Jis su pareigūnais kratos metu nevaikščiojo, nes pareigūnas liepė stovėti lauke prie jo.

18. Visgi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys – liudytojų – policijos pareigūnų, dalyvavusių kratoje, parodymai patvirtina, kad P. N. dalyvavo visos kratos metu.

19. Liudytojas Olegas Dubako nurodė, kad kratos metu dalyvavo ir pats P. N.. Nors vėliau apklausiamas šis liudytojas nurodė, kad dėl šautuvo, rasto lauko pavėsinėje, kaltinamasis nurodė, kad tai jo, o dėl rasto verandoje, sakė, kad tai tėvo, bet jis žinojo apie jį, o toliau tęsiant kratą kaltinamasis jau nelabai dalyvavo, buvo nusiminęs, tačiau apklausiamas Vilniaus apygardos teisme šis liudytojas paaiškino, kad pasakydamas „nelabai dalyvavo“ jis turėjo omenyje tai, kad P. N. su jais – pareigūnais, mažai bendravo. P. N. dalyvavo visos kratos metu. Tokios situacijos, kad jis buvo išlydėtas, o atlikus kratą, pakviestas, nebuvo. Liudytoja J. Batėnaitė, kuri dalyvavo atliekant kratą, nurodė, kad kratos metu P. N. dalyvavo, jis visuomet buvo šalia. Liudytojas G. Klimaševskij, kuris dalyvavo atliekant kratą, atsakydamas į klausimą, ar P. N. dalyvavo kratos metu, nurodė, kad atliekant kratą, jie stengiasi būti visi vienoje patalpoje. Kaltinamojo reakcija buvo rami. Liudytojas D. Malinauskas, kuris dalyvavo atliekant kratą, nurodė, kad viskas buvo apžiūrima dalyvaujant P. N.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais sutampančiais liudytojų parodymais.

20. Be to, teismas neturi pagrindo teigti, kad kratos metu nedalyvavo kažkuris iš kratą atlikusių pareigūnų, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Iš kratos protokolo nustatyta, kad atliekant kratą P. N. gyvenamojoje vietoje dalyvavo P. N., taip pat tyrėjai J. Batėnaitė, L. Lazickas, D. Malinauskas, G. Klimševskij bei vaiko teisių apsaugos vyriausioji specialistė J. V., kratą atliko vyr. tyrėjas O. Dubako. Liudytojais apklausti tyrėjai J. Batėnaitė, G. Klimaševskij, D. Malinauskas, O. Dubako, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistė J. V. patvirtino, jog dalyvavo atliekant kratą, nurodė kratos atlikimo aplinkybes. Be to, liudytojas G. Klimaševskij nurodė ir kitus kratoje dalyvavusius asmenis – nurodė, kad kratoje dalyvavo jis, D. Malinauskas, O. Dubako, J. Batėnaitė ir L. Lazickas. Liudytoja J. Batėnaitė nurodė, kad kolegos, kurie yra atvykę į posėdį, dalyvavo kratoje (paminėtina, kad į šį posėdį buvo atvykę liudytojai policijos pareigūnai Jovita Batėnaitė, Deivis Malinauskas, Laurynas Lazickas, Gžegož Klimaševskij), taip pat nurodė, kad O. Dubako dalyvavo atliekant kratą. Liudytojas O. Dubako nurodė, kad atliekant kratą dalyvavo vyresnysis tyrėjas D. Malinauskas, tyrėja J. Batėnaitė, galimai vyresnysis tyrėjas G. Klimaševskij ir vyresnysis tyrėjas L. Lazickas, taip pat Vaiko teisių apsaugos atstovė. Liudytoju apklaustas tyrėjas L. Lazickas negalėjo neabejotinai patvirtinti, jog dalyvavo šitoje kratoje, tačiau nurodė, kad prisimena kratą, kai buvo rasti šaunamieji ginklai, šaudmenys, bet negali pasakyti, ar tai aptariama krata. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog šis liudytojas neatsimena, ar dalyvavo atliekant kratą, vertinant šią aplinkybę liudytojo darbo pobūdžio kontekste – t. y. jog jis dirba policijos pareigūnu, bei, jo teigimu, kratas atlieka dažnai, jo atliekamų kratų metu ne kartą buvo rasti šaunamieji ginklai, taip pat įvertinus tai, jog kiti liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad L. Lazickas dalyvavo atliekant šią kratą, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šis liudytojas kratoje nedalyvavo. Tokios išvados neleidžia daryti ir apygardos teismo nurodyta aplinkybė, jog P. N. neatpažino L. Lazicko. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, P. N. pats paminėjo, kad atsimena, jog kratoje dalyvavo 4 ar 5 pareigūnai, vadovaujantis kratos protokolo duomenimis, kratoje dalyvavo 5 pareigūnai.

21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog kyla abejonių, ar visos kratos metu tiesiogiai dalyvavo kaltinamasis P. N. bei visi pareigūnai, kurie nurodyti kratos protokole, laikytinas nepagrįstu. Be to, pažymėtina, kad net nustačius, jog kažkuris pareigūnas, kuris nurodytas kratos protokole, kratos metu nedalyvavo, tai savaime nedaro atliktos kratos negaliojančia.

22. Taip pat pirmosios instancijos teismas kratos neteisėtumą motyvavo ir nustatytais kratos protokolo netikslumais – t. y. tuo, kratos protokole yra žyma, kad pridėtos fotonuotraukos, tačiau prie šio protokolo fotonuotraukos nėra pridėtos, taip pat tuo, jog nesutampa kratos protokole, objektų apyraše ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje aprašytas kratos metu paimtų šaudmenų skaičius.

23. Pirmiausia, teisėjų kolegija sutinka, jog kratos protokole buvo nurodyta, jog prie jo pridedamos fotonuotraukos, tačiau jos pridėtos nebuvo.

24. Liudytojas O. Dubako, kuris atliko kratą, paaiškino, kad atliekant kratą buvo fotografuojama, bet nuotraukos neišsisaugojo dėl techninių kliūčių. Pildant kratos protokolą buvo padaryta žyma – fotolentelė, protokolas buvo užpildytas bei tą pačią dieną fotolentelė nebuvo sudaryta, bet kratos protokolas buvo pasirašytas. Vėliau, darant fotolentelę, buvo nustatyta, kad nuotraukos neišsisaugojo. Jis tik tuomet, kai planavo daryti fotolentelę, suprato, kad nuotraukos neišsisaugojo, todėl pildydamas kratos protokolą, automatiškai parašė, kad pridedama fotolentelė, žinodamas, kad nuotraukos buvo darytos. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar kratos metu fotonuotraukos buvo daromos, paskyrė O. Dubako tarnybinio mobilaus telefono ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota, kad tyrimui pateiktu MRT „Xiaomi Redmi 5A“ 2021 m. gegužės 25 d. nebuvo darytų vaizdo įrašų, garso įrašų ar nuotraukų. Po atliktos ekspertizės pakartotinai apklaustas liudytojas O. Dubako nurodė, kad negali paaiškinti ekspertizės akte padarytų išvadų. Nurodė, kad lieka prie savo pirminių parodymų, kad nuotraukos neišsisaugojo dėl techninių kliūčių. Taip pat nurodė, kad dabar negali tiksliai atsakyti, ar nuotraukas darė jis, ar kolega. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės iš tiesų kelia abejonių, ar kratos metu fotonuotraukos buvo daromos, tačiau vien aplinkybė, jog prie kratos protokolo nebuvo pridėtos fotonuotraukos, nors kratos protokole nurodyta priešingai, nedaro šios kratos neteisėta. BPK 149 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Nagrinėjamu atveju kratos protokolas šiuos reikalavimus atitinka. Be to BPK 149 straipsnyje nėra nurodoma, jog darant kratą privalomas jos fotografavimas.

25. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nesant kratos metu darytų fotonuotraukų, sunku įvertinti, kur konkrečiai ir kokiomis sąlygomis rasti draudžiami laikyti objektai – šautuvai, šaudmenys, parakas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas praėjus pusantrų metų po kratos atlikimo, tačiau vertinant parodymų patikrinimo vietoje protokolą kartu su liudytojų – policijos pareigūnų, atlikusių kratą, bei paties P. N. parodymais dėl kratos atlikimo aplinkybių, nustatyti, kurioje vietoje buvo rasti minėti draudžiami laikyti objektai, galima.

26. Be to, teisėjų kolegija sutinka, kad nustatytas ir kitas kratos protokolo neatitikimas – t. y. nesutampa kratos protokole, objektų apyraše ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje aprašytas kratos metu paimtų šaudmenų skaičius.

27. Vadovaujantis kratos protokolu nustatyta, kad atliekant kratą, be kita ko, buvo nurodyti, kaip rasti P. N. gyvenamojoje vietoje, šie šoviniai, kurie vizualiai panašūs į šaudmenis: 1) virtuvėje, ant pirmos indaujos viršaus plastikiniame stalčiuke, skirtame sudėti stalo įrankius, 13 vnt. šovinių, vizualiai panašių į 5,45x39 mm šaudmenis, 2) stalčiuke rasti 7 šoviniai, vizualiai panašūs į 7,62x54 R šaudmenis, 3) stalčiuke rasti 4 vnt. 16 kalibro šovinių, 4) stalčiuke rasti vienas lr22 cal. šovinys, 1 šovinys, vizualiai panašus į 5,56x45 mm šaudmenį, taip pat 1 šovinys, 5) taip pat stovi atvira metalinė skardinė su užrašu „CACIOUE“, kurios viduje yra 13 vnt. lr22 cal. šovinių ir dalys, skirtos šoviniams užtaisyti; 6) kitame kambaryje, viduryje kambario esančiame pufe buvo rastas rudos spalvos odinis krepšys, kuriame buvo 47 vnt. įvairaus kalibro šovinių ir 2 graižtviniai šoviniai. Taigi, kratos protokole nurodyta, jog iš viso rasti 89 šoviniai, kurie vizualiai panašūs į šaudmenis (13+7+4+1+1+1+13+47+2) (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kratos protokole buvo nurodyta, jog rasti 99 šaudmenys).

28. Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše nurodyta, kad P. N. gyvenamosiose ir pagalbinio ūkio patalpose ir teritorijoje šalia gyvenamojo namo ir pastatų buvo rasta ir paimta, be kita ko: 1) 27 vnt. įvairaus kalibro šaudmenų, 2) 1 metalinė dėžutė, kurioje - 13 vnt. lr22 cal. šovinių ir dalys, skirtos šoviniams užtaisyti, 3) 49 vnt. įvairaus kalibro šovinių. Taigi, šiame apyraše nurodyta, jog iš viso rasti 89 šoviniai (27+13+49) (taip pat nurodyta, kad rasti 75 statybiniai montažiniai šoviniai).

29. Vadovaujantis Specialisto išvada nustatyta, kad specialistui tirti pateikta: 1) 47 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 18); 2) 47 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 19); 3) 3 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 20); 4) 1 šaudmuo (nuotrauka Nr. 21); 5) 13 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 22); 6) 1 šaudmuo (nuotrauka Nr. 23); 7) 7 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 24) (kadangi nustatyta, kad iš 8 pateiktų šovinių - vienas netinkamas šaudyti dėl kapsulės ir parako užtaiso gedimo); 8) 14 vnt. šaudmenų (nuotrauka Nr. 25). Taigi, specialistas nurodė, kad jam iš viso pateikti 133 šaudmenys (47+47+3+1+13+1+7+14).

30. Atsakydamas į klausimą, kodėl kratos protokole, apyraše ir specialisto išvadoje skiriasi rastų šaudmenų kiekiai, liudytojas tyrėjas O. Dubako nurodė, kad tai galimai techninė klaida.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į kratos metu rastą didelį objektų skaičių (šovinių, iš kurių dalis priskiriami šaudmenims, tūtelių, kapsulių, grankulkių, kulkų, veltinio kamščių, plastikinių konteinerių dalių), kratos protokole bei objektų apyraše nurodyto šaudmenų skaičiaus neatitikimą Specialisto išvadoje nurodytam šaudmenų skaičiui, nors tai ir nėra pateisinama, vis tik galima paaiškinti tyrėjo, surašiusio kratos protokolą, suklydimu ir neatidumu. Šią aplinkybę, kaip minėta, pripažino ir kratos protokolą surašęs tyrėjas. Be to, pažymėtina, kad kratos protokole, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše pareigūnai nurodo rastų objektų specifikaciją tik juos apžiūrėję vizualiai, ir tik specialistas, atlikdamas objektų tyrimą, nustato tikslią šių objektų specifikaciją – pvz.: ar rasti šoviniai priskiriami šaudmenims, ar jie tinkami šaudyti ir pan., todėl nurodytas šaudmenų skaičius gali skirtis ir dėl šios priežasties. Nagrinėjamu atveju specialistui buvo perduoti būtent pas P. N. kratos metu rasti ir paimti objektai, o specialisto išvados leidžia daryti patikimą išvadą, koks kiekis šaudmenų buvo rasta pas P. N.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje padarytomis išvadomis ir specialisto paaiškinimais.

32. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliekant kratą gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, taip pat juos galima patikrinti (tai ir buvo padaryta) BPK numatytais proceso veiksmais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje

33. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, už šią nusikalstamą veiką atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

34. P. N. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) (po tėvo V. N. mirties) gyvenamojo namo virtuvėje bei kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė: a) šaudyti tinkamą pramoninės gamybos B kategorijos 16-o kalibro dvivamzdį lygiavamzdį B modelio medžioklinį šautuvą (lovelio Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais; b) iš dalies tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Rusija) 12-o kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-18 modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)); c) pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką; d) didelį kiekį (viso 133 vnt.) įvairaus kalibro šaudmenų.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, P. N. kaltė neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais, sprogstamąja medžiaga ir šaudmenimis yra įrodyta.

36. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2424703-21 nustatyta, kad 1-2. Tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (TOZ – Tulos ginklų gamykla, Rusija) 16-o kalibro dvivamzdis, lygiavamzdis B modelio medžioklinis šautuvas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Lovelio numeris yra (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas iš pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-18 modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra įstatytas vamzdžio įdėklas ir įvorė. Ginklas yra pritaikytas šaudyti 7,62x39 mm šoviniais. Tirti pateiktas ginklas pateiktoje būklėje yra tinkamas šaudyti iš dalies, kadangi nepilnai suformuotas šovinio lizdas, ir po šūvio šauto šovinio tūtelė yra suplėšoma ir ją pašalinti reikia su pagalbiniais įrankiais. 3-4. Tirti pateiktas šautuvas su optiniu taikikliu yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas Norica Krono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktas šautuvas su optiniu taikikliu yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Kinija), 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas WEST LAKE Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra sutrumpintas vamzdis. Ginklas yra skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas ginklams nepriskiriamas, kadangi sutrumpinus vamzdį, iššautų kulkų energija nesiekia 2,5 J. 5. Tirti pateiktas metalinis cilindro formos objektas nėra sprogmuo – tai yra naudojimui tinkamas pramoninės gamybos (Rusija – buvusi TSRS) karinės paskirties „PP-9“ (rus. „ПП-9“) tipo pirotechnikos gaminys, skirtas karinės technikos įvairių mazgų specialios paskirties užtaisų inicijavimui. 6-8. Tirti pateikti keturiasdešimt septyni (47) šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam 16-o kalibro dvivamzdžiam, lygiavamzdžiam B modelio medžiokliniam šautuvui, kurio lovelio numeris yra (duomenys neskelbtini). Keturiasdešimt keturi šoviniai yra pramoninės gamybos, trys – užtaisyti namudiniu būdu. Tirti pateikti keturiasdešimt septyni (47) šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kuriuose yra pašalintas šratų užtaisas. Šie šoviniai yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams). Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktiems ginklams. Tirti pateikti trys šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams). Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktiems ginklams. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpasis žiedinio skėlimo ( .22LR) šovinys, kuris skirtas daugeliui B kategorijos ginklų. Šis šovinys nėra skirtas tirti pateiktiems ginklams. Tirti pateikti trylika (13) šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniai, kurie skirti daugeliui A ir B kategorijos ginklų. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktiems ginklams. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo - pramoninės gamybos (Rusija), 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74). Tirti pateikti aštuoni (8) šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos (Rusija (buvusi TSRS), 7,62 mm kalibro (7,62x53) šoviniai, kurie yra skirti įvairiems A ir B kategorijų ginklams. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktiems ginklams. Tirti pateikti septyni šoviniai šaudyti tinkami, o vienas – šaudyti netinkamas dėl kapsulės ir parako užtaiso gedimo. Tirti pateikti keturiolika (14) šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Rusija (buvusi TSRS) 7,62 mm kalibro (7,62x39) šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams 7,62 mm kalibro A ir B kategorijų ginklams (karabinui SKS, automatams AK, AKM, AKMS, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS). Šiuos šovinius galima iššauti iš savadarbio šaunamojo ginklo, pagaminto iš pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-18 modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)). Dešimt šovinių yra su trasuojančiomis kulkomis. Tirti pateiktas vienas šovinys nėra šaudmuo - pramoninės gamybos statybinis šovinys, kuris yra skirtas statybiniams – montažiniams pistoletams SMP-1 (rus. СМП-1), SMP-3a (rus. СМП-3a), SMP-3m (rus. СМП-3м). Tirti pateikti septyniasdešimt penki (75) šoviniai kartoninėje dėžutėje nėra šaudmenys - pramoninės gamybos (Rusija) statybiniai šoviniai, kurie yra skirti statybiniam – montažiniam pistoletui МC-52-1 (rus. МЦ-52-1). 9. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra šaudmenų dalys – pramoninės gamybos (Čekija) 16 kalibro medžioklinių šovinių šautos tūtelės. Tirti pateiktos 414 kapsulių yra dviejų rūšių: - tirti pateiktos du šimtai dvidešimt aštuonios (228) kapsulės yra šaudmenų dalys - pramoninės gamybos „BOXER“ tipo kapsulės, kurios yra naudojamos įvairių medžioklinių šovinių užtaisymui; - tirti pateiktos šimtas aštuoniasdešimt šešios (186) kapsulės yra šaudmenų dalys - pramoninės gamybos „BERDAN“ tipo kapsulės, kurios yra naudojamos įvairių medžioklinių šovinių užtaisymui. Tirti pateikti objektai stikliniame inde ir dviejose metalinėse dėžutėse nuo kavos yra šaudmenų dalys: grankulkės, veltinio kamščiai, penkių plastikinių konteinerių (12 kal.) dalys, 15 vnt. 12 kalibro kulkos su stabilizatoriais. Šios dalys yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui namudiniu būdu.

37. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2265628-21 nustatyta, kad 1. Metalinėje talpoje tirti pateikta biri medžiaga (žr. nuotrauką Nr. 1) yra pramoninės gamybos (gamybos metai - nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta) nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas. Tirti pateikto parako masė – 200 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui. Tirti pateiktą paraką galima panaudoti savadarbių šaudmenų užtaisymui, taip pat galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą. 2. Tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktas parakas naudojimui tinkamas.

38. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. N. kaltę pripažino – nurodė, kad jis žinojo, kad mirus tėvui namuose liko šaunamieji ginklai ir šaudmenys, tačiau po tėvo mirties apie tai policijai nepranešė ir ginklus laikė savo namų virtuvėje. Taip pat nurodė, kad pneumatinį šautuvą, kurį policijos pareigūnai rado lauko pavėsinėje, maždaug prieš metus pirko Gariūnų turgavietėje. Nurodė, kad jis supranta, jog po tėvo mirties nepranešus apie laikytus neregistruotus ginklus visa atsakomybė kyla jam, nes apie neregistruotus ginklus jis žinojo pakankamai seniai. Vėlesnių apklausų metu jis nurodė, kad žinojo, jog namuose ginklų gali būti daugiau, kur tiksliai, nežinojo, tačiau manė, kad juos ras besitvarkydamas. Taip pat jis žinojo, kad namuose yra parako. Taip pat jis žinojo, kad namuose yra įvairių šaudmenų, jis juos aptiko po tėvo mirties. P. N. pripažino, kad turėjo minčių ginklus atiduoti, kaip buvo skelbta viešoje erdvėje, bet jis manė, kad tai padarys viską susitvarkęs iš pagrindų bei radęs visą tėvo sukauptą nelegalų turtą, tačiau pareigūnai atvyko anksčiau. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu P. N. ėmė teigti, kad jis žinojo tik apie vieną ginklą, kuri matė padėtą už šaldytuvo. Po tėvo mirties jis su šeima susitvarkė vieną kambarį, kuriame gyveno, o dėl pinigų bei laiko stygiaus, kitų patalpų nebuvo susitvarkęs. Todėl jis apie ginklus nieko ir nežinojo.

40. Byloje ginčo dėl to, jog šie šaunamieji ginklai, sprogstamoji medžiaga bei šaudmenys buvo rasti P. N. gyvenamojoje vietoje, nėra. Ši aplinkybė nustatyta 2021 m. gegužės 25 d. kratos protokole, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše, jos neginčija ir išteisintasis. Be to, tai, jog pas P. N. rasti bei kaltinime nurodyti objektai yra šaunamieji ginklai, tinkami šaudyti, šaudmenys, kurie yra tinkami šaudyti, taip pat jog pateikta biri medžiaga yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas, taip pat šių objektų specifikacija yra neginčytinai nustatyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 18 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadose.

41. Kaip minėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme P. N. kaltę pripažino iš dalies – jis nurodė, jog žinojo, jog jo gyvenamojoje vietoje yra šoviniai, kurie buvo rasti virtuvėje, taip pat pripažino, jog pavėsinėje rastą pneumatinį ginklą jis pats nusipirko prie Gariūnų turgavietės (nustatyta, jog dėl šio ginklo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), bei pripažino, kad buvo matęs ginklą, kuris buvo prieangyje už šaldytuvo, tai buvo jo tėvo „orinukas“ (Specialisto išvadoje nurodyta, jog vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas ginklams nepriskiriamas, kadangi sutrumpinus vamzdį, iššautų kulkų energija nesiekia 2,5 J. 5., neteisėtas disponavimas šiuo ginklu P. N. inkriminuotas nebuvo). Tai, jog P. N. žinojo apie jo gyvenamojoje vietoje virtuvėje esančius šovinius, patvirtino ir liudytojas O. Dubako, kuris nurodė, kad virtuvėje radus šovinius, P. N. neatrodė nustebęs, spintelės, kuriose buvo rasti šoviniai, buvo lengvai prieinamos, pasiekiamos, daiktai matomi, nepaslėpti.

42. Visgi, P. N. neigė žinojęs apie šovinius, rastus pufe, apie rastą paraką (t. y. kaltinime nurodytą pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką) bei apie B kategorijos ginklus (t. y. apie abu kaltinime nurodytus ginklus, kurie buvo rasti virtuvėje po spintele).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog P. N. suvokė, kad neteisėtai laikė šovinius, rastus pufe, paraką bei B kategorijos ginklus, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

44. Pirmiausia, pažymėtina, kad P. N. parodymai dėl to, ar jis žinojo apie neteisėtai laikomą sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką buvo nenuoseklūs.

46. Atlikęs kratą vyr. tyrėjas O. Dubako nurodė, kad apžiūrint antrą indaują virtuvėje, stovinčią prie sienos už koklinio pečiaus, apatinėje spintelėje ant lentynos buvo rasta metalinė skardinė, kurioje buvo supilti milteliai, panašūs į paraką. Kaip minėta, liudytojas nurodė, kad spintelė buvo lengvai prieinama, pasiekiama, bei atidarius ją, visi minėti daiktai matomi, nepaslėpti. P. N. nebuvo nustebęs, kai rado šioje spintelėje esančius daiktus, buvo aišku, kad jam šie daiktai žinomi.

47. P. N. parodymai, jog jis nesuprato, kad skardinėje su milteliais buvo parakas, vertinami kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Be to, jo parodymų prieštaringumas verčia abejoti ir jų patikimumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pats P. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog žinojo, kad namuose yra parako, taip pat įvertindama tyrėjo O. Dubako, kuris atliko kratą, parodymus, jog šie milteliai buvo lengvai matomi, o juos radus P. N. nebuvo nustebęs, sprendžia, jog P. N. žinojo, jog rasti milteliai yra sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas, ir jį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje.

48. Taip pat nenuoseklūs P. N. parodymai buvo ir dėl to, ar jis žinojo apie neteisėtai laikomus šovinius, rastus pufe. Pirminės apklausos metu P. N. nurodė, kad jis žinojo, kad mirus tėvui namuose liko šaudmenys, tačiau po tėvo mirties apie tai policijai nepranešė. Vėlesnių apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu P. N. nurodė analogiškas aplinkybes – t. y. jog jis žinojo, kad namuose yra įvairių šaudmenų, jis juos aptiko po tėvo mirties. Visgi, teisminio bylos nagrinėjimo metu P. N. ėmė teigti, kad apie šovinius, kurie buvo kambaryje pufe, nežinojo.

49. Teisėjų kolegija P. N. parodymus, jog jis apie šiuos šaudmenis nežinojo, taip pat vertina kaip jo gynybinę poziciją, kurios nepagrindžia bylos duomenys. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, jog apie kratos metu rastus šaudmenis žinojo. Pažymėtina, jog P. N. buvo supažindintas su kratos protokolu, kuriame buvo nurodyta, kad šaudmenys buvo rasti ne tik virtuvėje (kaip minėta, dėl šių šaudmenų P. N. kaltę pripažįsta), tačiau ir kitame namo kambaryje. Išteisintasis šį protokolą pasirašė, pastabų nenurodė. Taip pat nurodydamas, jog apie šaudmenis žinojo, kalbėjo apie jų visumą, šovinių, apie kurių egzistavimą, jo teigimu, nežinojo, neišskyrė. Be to, teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama ir į tai, jog šie šaudmenys buvo rasti kambaryje, kuriame P. N. su šeima gyveno. Nors P. N., apklaustas apygardos teisme, teigė, kad pufas buvo tėvo kambaryje, kuriame jis negyveno po tėvo mirties, pufo iš viso nebuvo matęs, nes dar nebuvo pradėjęs tvarkyti tėvo kambario, tačiau apklausiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose jis pripažino, kad pufas, kuriame buvo rastas krepšys su šoviniais, stovėjo kambaryje, kuriame jie gyveno su šeima. Taip pat ir liudytojas O. Dubako nurodė, kad kambarys, kuriame stovėjo pufas, buvo pritaikytas gyventi, ten buvo šaldytuvas, dvi lovos, vaikiška lovytė, pečius. Name tai buvo vienintelis sutvarkytas kambarys, kuris buvo pritaikytas gyventi. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad pufas niekur nebuvo užkištas, atidarius jo viršų į vidų buvo galima sudėti daiktus. Pufas nebuvo apkrautas, kambarys buvo sutvarkytas. Be to, iš 2022 m. lapkričio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei šio protokolo pridėto DVD disko matyti, kad P. N. parodė kambaryje vietą, kur buvo rasti aptariami šaudmenys. P. N. paaiškino, kad kratos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu gyvenamieji kambariai buvo tokie patys, jie su šeima gyvena tame pačiame kambaryje. Taip pat nurodė, kad ten, kur buvo pufas, lovos vieta yra pasikeitusi. Dabar ten yra vaiko lova, o anksčiau buvo jų bendra lova, jie ten miegojo trise. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. N. apie kambaryje, kuriame su šeima gyveno, prie miegamosios lovos stovinčiame pufe, kuris buvo matomas, neapkrautas kitas daiktais, naudojamas kaip daiktų dėtuvė, esančius šovinius neabejotinai žinojo.

50. Be to, nenuoseklūs P. N. parodymai buvo ir dėl to, ar jis žinojo apie neteisėtai laikomus B kategorijos ginklus.

51. Pirminės apklausos metu P. N. nurodė, kad jis žinojo, kad mirus tėvui namuose liko šaunamieji ginklai, tačiau po tėvo mirties apie tai policijai nepranešė ir ginklus laikė savo namų virtuvėje. Nurodė, kad jis supranta, jog po tėvo mirties nepranešus apie laikytus neregistruotus ginklus, visa atsakomybė kyla jam, nes apie neregistruotus ginklus jis žinojo pakankamai seniai.

52. Vėlesnių apklausų metu P. N. nurodė, kad jis matė, kad namo virtuvėje už šaldytuvo yra vienas ginklas, o kitų ginklų, kuriuos rado, jis nėra matęs. Tačiau P. N. taip pat nurodė, kad žinojo, jog namuose ginklų gali būti daugiau, kur tiksliai, nežinojo, tačiau manė, kad juos ras besitvarkydamas. P. N. pripažino, kad turėjo minčių ginklus atiduoti, kaip buvo skelbta viešoje erdvėje, bet jis galvojo, kad tai padarys viską susitvarkęs bei radęs visą tėvo sukauptą nelegalų turtą.

53. Visgi, vėliau ikiteisminio tyrimo metu P. N. ėmė teigti, kad jis žinojo tik apie vieną ginklą, kurį matė užkištą už šaldytuvo. Po tėvo mirties jis su šeima susitvarkė vieną kambarį, kuriame gyveno, o dėl pinigų bei laiko stygiaus kitų patalpų nesitvarkė. Todėl apie ginklus nieko ir nežinojo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad jis žinojo apie namo virtuvėje laikomus šaunamuosius ginklus. P. N. teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad seniai žinojo apie namie esančius neregistruotus ginklus, jis turėjo omenyje „orinukus“, o ne kaltinime nurodytus B kategorijos ginklus, vertintini kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia bylos duomenys, kadangi pats P. N. pirminės apklausos metu nurodė, kad apie rastus ginklus žinojo ir laikė juos namo virtuvėje – t. y. ten, kur ir buvo rasti kaltinime nurodyti B kategorijos ginklai (pneumatiniai ginklai – t. y. „orinukai“, kuriuos išteisintasis nurodo turėjęs omenyje, buvo rasti ne virtuvėje, o pavėsinėje bei verandoje). Be to, išteisintasis ir vėlesnių apklausų metu pripažino, kad žinojo, jog namuose yra daugiau ginklų, tik, jog teigimu, dar nebuvo jų radęs.

57. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad neteisėtas šaudmenų (ginklų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Šiuo atveju būtina nustatyti ir tokio asmens kaltę, kuri tokiame nusikaltime pasireiškia tik kaip tiesioginė tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laiko šaudmenis (ginklus, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas), ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai – t. y. prieš tai išdėstytos aplinkybės, kad P. N. žinojo apie jo namuose laikomus šaudmenis, ginklus bei sprogstamąją medžiagą, jo parodymai, jog jis suprato, kad po tėvo mirties nepranešus apie laikytus neregistruotus ginklus visa atsakomybė kyla jam, taip pat jo parodymai, jog jis žinojo, kad po tėvo mirties apie tėvo nelegaliai laikytus ginklus, šaudmenis jis turėjo pranešti policijai – išteisintasis nurodė, kad jis turėjo minčių ginklus atiduoti, kaip buvo skelbta viešoje erdvėje, patvirtina, kad P. N. žinojo bei suvokė, jog jo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, be leidimo yra laikomi minėti šoviniai, ginklai bei sprogstamoji medžiaga, suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti. Be to, teismo įsitikinimą, jog P. N. suvokė, kad šaudmenis, ginklus bei paraką laikė neteisėtai, sustiprina ir tai, jog P. N. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką – Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu P. N. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno šaunamąjį ginklą bei šaudmenis (baudžiamoji byla Nr. 1-481-272/2012). Taigi, nuteistasis turėjo suvokimą apie ginklus bei šaudmenis, bei aiškiai žinojo elgesio modelį, ką daryti esant namuose neteisėtai laikomų ginklų, kadangi jais disponavo ir prieš tai bei jau buvo baustas už tai.

58. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog P. N. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad P. N. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, sprogstamąja medžiaga ir šaudmenimis.

59. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo P. N. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

60. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Nagrinėjamu atveju neteisėtai laikomų šaudmenų kiekis buvo esminis požymis, lėmęs P. N. veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

61. Nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad ta veika kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Be to, atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Teismų praktikoje nurodyta, jog praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu jau negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojantį BK 253 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012 ). Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų.

62. Būtent į visas šias aplinkybes kolegija atsižvelgia ir sprendžiant klausimą dėl P. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

63. Nustatyta, kad P. N. neteisėtai disponavo 133 vnt. šaudmenų. Vadovaujantis Specialisto išvada nustatyta, jog P. N. gyvenamojoje vietoje rasti šoviniai: 47 vnt. yra 16 kalibro pramoninės gamybos medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); taip pat 47 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); taip pat 3 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); vienas pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpojo žiedinio skėlimo (.22LR) šovinys, skirtas daugeliui B kategorijos ginklų; 13 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (.22LR) šovinių, skirtų daugeliui A ir B kategorijos ginklų; vienas pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinys, skirtas įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams; 7 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x53) šoviniai, skirti įvairiems A ir B kategorijų ginklams; 14 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams 7,62 mm kalibro A ir B kategorijų ginklams.

64. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, ginklai ir šaudmenys pagal jų pavojingumo laipsnį yra priskiriami vienai iš keturių kategorijų – A, B, C arba D, pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, o mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Kaip minėta, šiuo atveju dauguma šaudmenų skirti šaudyti B kategorijos (t. y. ne pačios pavojingiausios) ginklams.

65. Taip pat pažymėtina, kad specialistas konstatavo, kad minėtuose 47 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžiokliniuose šoviniuose, skirtuose įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), buvo pašalintas šratų (2 mm) užtaisas. Specialistas, apklausiamas teisme, paaiškino, jog nors yra pašalintas šratų užtaisas, jeigu yra parako užtaisas, jį galima traktuoti kaip imitacinį šaudmenį, o imitacinis šaudmuo pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra skirtas garso arba šviesos signalui paduoti. Jeigu yra parakas, galima paduoti garsinį signalą, jis yra traktuojamas kaip šaudmuo. Atsakydamas į klausimą, ar su tokiais šaudmenimis galima padaryti sužalojimus, specialistas paaiškino, kad tai yra subjektyvus dalykas, žalą galima padaryti vien tik su parako užtaisu. Medžioti šie šaudmenys netinkami, reikia kietojo užtaiso. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie šaudmenys negali būti įvertinami esantys tokio pat pavojingumo kaip ir su šratų užtaisu, byloje nėra duomenų, kad P. N. šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei.

66. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje P. N. veikos – 133 šovinių, iš kurių daugiau nei trečdalyje šovinių buvo pašalintas šratų užtaisas, laikymo teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, neatitinka konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad P. N., laikydamas paminėtus 133 vnt. šaudmenų, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

67. Taigi, P. N. veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu šalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad nuteistojo laikytų šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Be to, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl P. N. gyvenamosios vietos adreso, kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, sprogstamąja medžiaga ir šaudmenimis gyvenamojo namo virtuvėje bei kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) (faktinis adresas – (duomenys neskelbtini)) (kadangi, kaip minėta, kratos atlikimo metu tikslus adresas P. N. gyvenamajai vietai suteiktas nebuvo ir oficialiuose registruose nebuvo nurodytas).

68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytos šios P. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

P. N. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, sprogstamąja medžiaga ir šaudmenimis, o būtent: jis, neturėdamas leidimo, nuo (duomenys neskelbtini) (po tėvo V. N. mirties) gyvenamojo namo virtuvėje bei kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) (faktinis adresas – (duomenys neskelbtini)), neteisėtai laikė šaudyti tinkamą pramoninės gamybos B kategorijos 16-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį B modelio medžioklinį šautuvą (lovelio Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-18 modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), kuris vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi laikomas civilinėje apyvartoje draudžiamu ginklu, metalinėje talpoje neturėdamas leidimo neteisėtai laikė pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, kurio masė – 200 g, šaudmenis: 47 vnt. 16 kalibro pramoninės gamybos medžioklinius šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); 47 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); 3 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinius šovinių, skirtų įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams); vieną pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpąjį žiedinio skėlimo (.22LR) šovinį, skirtą daugeliui B kategorijos ginklų; 13 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (.22LR) šovinių, skirtų daugeliui A ir B kategorijos ginklų; vieną pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams; 7 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x53) šovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų ginklams; 14 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams 7,62 mm kalibro A ir B kategorijų ginklams, iki kol 2021-05-25, laikotarpiu nuo 9.15 val. iki 11.00 val., kratos metu juos surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai.

69. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme P. N. bei jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams BPK 256 straipsnio 2 dalies tvarka buvo iš anksto pranešta apie galimą P. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. P. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl minėto pranešimo buvo apklaustas, tiek jis, tiek gynėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl prokuroro apeliacinio skundo. P. N. pripažįstant kaltu pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jam buvo reiškiamas kaltinimas, dalį, jo teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista nebuvo. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

70. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo numatytos papildomos alternatyvios veikos (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų siuntimas ir panaudojimas), taip pat baudžiamojo įstatymo pakeitimais šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos naujos alternatyvios švelnesnės bausmės. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl P. N. nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl bausmės

71. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

72. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

73. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas P. N. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. P. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – P. N. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą – t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad P. N. anksčiau teistas 4 kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką. Administracine tvarka nebaustas. P. N. darbdavio bei kaimynų yra charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina vaiką, dirba.

74. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, jog atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, P. N. skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant jos trukmę, didesnę nei vidutinis šios bausmės dydis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas P. N. neužtikrins bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė (laisvės apribojimas) yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

75. Kaip laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis nuteistajam skirtini įpareigojimai – būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi).

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

76. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu P. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 100) (skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad P. N. buvo taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje), kuri paskelbus šį nuosprendį ir jam įsiteisėjus nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis), naikintina (vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi).

77. Vadovaujantis BK 94 straipsniu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, reikia išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Šiuo atveju klausimas dėl daiktinių įrodymų išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis taip, kaip šį klausimą jau buvo išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo P. N. išteisintas dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir priimti naują nuosprendį.

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti P. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, sunaikinti : 1. TOZ – Tulos ginklų gamykla (Rusija) 16-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį B modelio medžioklinį šautuvą, lovelio numeris (duomenys neskelbtini); 2. Savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro vienvamzdžio, ygiavamzdžio IŽ-18 modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra įstatytas vamzdžio įdėklas ir įvorė; 3. Šautuvą su optiniu taikikliu ZOS 3-7x20, 4,5 mm (.177) kalibro; 4. Šovinius - 76 vnt.; 5. Kapsules – 414 vnt.; 6. Tūteles - 2 vnt. 7. Kulkas; 8. Grankulkes; 9. Kamščius, konteinerių dalis; 10. Pneumatinį šautuvą WEST LAKE Nr. (duomenys neskelbtini).