Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 449 straipsnio 5 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Z., nepraėjus metams nuo 2020 m. birželio 26 d. administracinio nurodymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį įvykdymo, 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d. 09.25 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460 (1.5E) „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 35 punktą, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia PC „(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo jo vairuojamas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris turėjo geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklą plafoną, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams, turintiems teisę tikrinti keleivinį kelių transportą bei taksi (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 4 dalis) nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užpildyto vežėjo pasirinktos formos kelionės lapo, taksometro kasos operacijų žurnalo, informatikos ir ryšių departamento pažymos dėl teistumo/neteistumo, medicininės pažymos iš priklausomybės ligų centro, taip pakartotinai nevykdė teisėtų transporto kontrolės pareigūnų reikalavimų bei sukliudė atlikti jiems pavestas pareigas. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 449 straipsnio 5 dalyje, 505 straipsnio 2 dalyje.

P. Z. pozicija dėl administracinio kaltinimo byloje nėra užfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

į 2020 m. spalio 21 d. 10.30 val. teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Z. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Nors P. Z. nepateikė savo pozicijos dėl administracinio kaltinimo, teismo nuomone, jo kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta 2020 m. rugsėjo 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VIKKT-ANR_P-1460-2020, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktu Nr. 199A/2019, kurio turiniu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jį patvirtina šio akto priedas – foto nuotraukos, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių, o KTK 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad šią kontrolę atlieka ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos. Be to, KTK 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460 (1.5E) „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 35 punktą vairuotojas darbo metu privalo turėti ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti Taisyklių 35 punkte numatytus dokumentus.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose yra pavesta VŠĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“.

Taigi aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. 09.25 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia PC „(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo jo vairuojamas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris turėjo geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklą plafoną, teikė taksi paslaugas ir teisėtai reikalavo pateikti reikiamus patikrinimui dokumentus, o P. Z. privalėjo paklūsti kontrolierių nurodymams, todėl teismui nekyla abejonių, kad P. Z., nepateikdamas reikalaujamų dokumentų, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams, turintiems teisę sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir vykdantiems patikrinimą, sukliudė kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas.

Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateiktų duomenų matyti, kad P. Z. 2020 m. birželio 26 d. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo surašytas administracinis nurodymas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kurį jis įvykdė 2020 m. liepos 20 d., todėl jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas, padarytas pakartotinai.

P. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

P. Z. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, nepraėjus mėnesiui nuo 2020 m. birželio 26 d. administracinio nurodymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį įvykdymo, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų nepadarė, kita vertus, administracinius nusižengimus, numatytus ANK 449 straipsnio 5 dalyje ir 505 straipsnio 2 dalyje, padarė pirmą kartą. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad P. Z. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 449 straipsnio 5 dalies ir 505 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, P. Z. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 449 straipsnio 5 dalimi, 505 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

P. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 449 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

P. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, P. Z. paskirti galutinę paskirti 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Išaiškinti P. Z., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20122747254, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.