Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „GELVORA“, antstolė Vaiva Šimkienė ir antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA yra 555,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7622-907/2015 solidariai iš atsakovų T. J., V. R. ir Ž. Š. ieškovui UAB „GELVORA“ priteista 2 656,48 Eur skola, 2 959,23 Eur palūkanos, 464,41 Eur delspinigiai, 539,87 Eur palūkanų delspinigiai, 17,9 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (2 656,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 619,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 149,00 Eur žyminis mokestis ir 37,80 Eur išlaidos už ikiteisminį skolos išieškojimą bei solidariai iš atsakovų T. J. ir Ž. Š. ieškovui UAB „GELVORA“ priteista 4 512,00 Eur skola, 4 745,68 Eur palūkanos, 813,76 Eur delspinigiai, 865,86 Eur palūkanų delspinigiai, 16,9 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (4 512,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 937,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 246,00 Eur žyminis mokestis ir 81,04 Eur išlaidos už ikiteisminį skolos išieškojimą. Skolos išieškojimą iš skolininkės Ž. Š. išieškotojui UAB „GELVORA“ pagal vykdomąjį raštą, išduotą minėto sprendimo už akių pagrindu, vykdo antstolė Vaiva Šimkienė ir skola 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė 15 562,02 Eur. Antstolė Eurika Rulienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/11/02030 pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 12284 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. Š. išieškotojui UAB „GELVORA“. Pagal UAB „GELVORA“ 2018 m. lapkričio 22 d. raštą įsiskolinimas pagal šį vykdomąjį dokumentą sudaro 428,93 Eur, o antstolė Eurika Rulienė 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje nurodė, kad skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0069/11/02030 sudaro 145,03 Eur, metinės palūkanos bei vykdymo išlaidos.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-287/2014, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir T. J. santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu, nustatyta, kad sutuoktiniai nurodė, kad kreditorių neturi ir teismas patvirtino tokią sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą. Tačiau, kaip matyti, solidari T. J., V. R. ir Ž. Š. skola UAB „GELVORA“ atsirado šiam kreditoriui 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 perėmus solidarių skolininkų įsipareigojimą pagal pradinio kreditorius „Swedbank“, AB ir T. J. bei V. R. 2009 m. kovo 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 09-019198-VA, kurios įvykdymą užtikrino Ž. Š. (J.), 2009 m. kovo 5 d. sudarydama laidavimo sutartį Nr. 09-000077-LA. 2009-03-05, o solidari T. J. ir Ž. Š. skola UAB „GELVORA“ atsirado šiam kreditoriui 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 perėmus solidarių skolininkų įsipareigojimą pagal pradinio kreditorius „Swedbank“, AB ir T. J. ir Ž. Š. (J.) 2009 m. kovo 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 09-019290-VA.

Bendra pareiškėjos įsipareigojimų suma yra 15 707,05 Eur ir, teismo skaičiavimu, viršija 25 MMA, tačiau, kaip minėta, 15 562,02 Eur skola UAB „GELVORA“ yra solidari pareiškėjos prievolė su kitais bendraskoliais. Taigi nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėja yra nemoki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 išaiškinta, kad nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymėtina, kad, esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Pažymėtina, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, kuri yra suinteresuota bankroto bylos iškėlimu ir todėl turi pareigą teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo, nenurodė kitų solidarių skolininkų T. J. ir V. R. turtinės padėties. Kaip matyti, solidariųjų skolininkų skola pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7622-907/2015 UAB „GELVORA“ nuo jos priteisimo momento yra pakankamai ženkliai sumažėjusi, nors iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio skola pradėta išieškoti tik nuo 2018 m. balandžio mėn. Todėl nagrinėjamu atveju, jei bendraskoliai T. J. ir V. R. nuosavybės teise turi priklausančio turto ir pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, tai tokiu atveju egzistuoja galimybė, kad gali būtų padengtas visas solidariųjų skolininkų įsiskolinimas. Esant šiai galimybei, pareiškėjos prievolė kreditorei UAB „GELVORA“ būtų pasibaigusi ir ji neatitiktų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 25 MMA.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjai priskaičiuotų įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų MMA, tačiau kol nėra duomenų apie bendraskoliams priklausantį turtą, negali būti konstatuotas pareiškėjos nemokumas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme. Be to, kaip minėta, solidari prievolė nuo jos priteisimo momento yra pakankamai sumažėjusi, todėl yra objektyvių galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Kaip nurodė pareiškėja, iškėlus jai bankroto bylą, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ji galėtų skirti iki 50,00 Eur per mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų pažymų apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, matyti, kad šiuo metu iš jos darbo užmokesčio kreditoriams yra išskaitoma panaši suma (2019 m. sausio mėn. – 50,51 Eur, 2018 m. spalio mėn. – 100,00 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 60,00 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 60,00 Eur, 2018 m. birželio mėn. – 60,00 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 100,00 Eur).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, t. y. pareiškėjos nemokumo, pareiškėjos prašymas atmestinas ir atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjai Ž. Š. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.