Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001 m. lapkričio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2003 m. rugsėjo 2 d.; 2) 2003 m. rugsėjo 30 d., pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 45 parų areštu; 3) 2004 m. gegužės 12 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2004 m. rugpjūčio 27 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2004 m. lapkričio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2006 m. gruodžio 15 d.; 6) 2008 m. gegužės 20 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2008 m. spalio 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) 2009 m. spalio 20 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2014 m. gegužės 9 d., 9) 2014 m. spalio 30 d., pagal BK 286 straipsnį, galutine 2 MGL bauda, kurią sumokėjo 2014 m. spalio 31 d.; 10) 2021 m. kovo 29 d., pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurios nėra atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio mėn. 24 d. apie 19⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių G. G. į veido sritį, nuo ko jis nugriuvo atsitrenkdamas į namo sienos kampą, taip nukentėjusiajam G. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje - antakyje, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, skruoste, alkūnės sąnaryje, poodines kraujosruvas kairiame antakyje - kaktoje - akies vokuose - skruoste, dešinės akies vokuose-skruoste, nugaroje, kairiame žaste, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio, akiduobės išorinės sienelės, dugno, žandinio sinuso sienelių skeveldrinius, lūžius.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

R. P. teisme kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną, savaitgalį remontavo brolio butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo ir daugiau asmenų, tai Ž., nukentėjusysis. G. G. iki įvykio nepažinojo, jis buvo atėjęs su kažkuriuo Ž.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu momentu dėl kažko susiginčijo su G. G. ir sudavė jam ranka į veidą. Kas vyko toliau, gerai neprisimena. Po smūgio nukentėjusysis nebepaėjo, todėl vedė jį namo. G. G. prašė, kad jį parvestų pas Š. Ž.. Parvedė iki laiptinės ir paliko. Nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Būdamas blaivus nebūtų sumušęs nukentėjusiojo. Pastaruoju metu alkoholio nevartoja, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusysis G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 13 val. su Š. Ž. nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur dirbo T. Ž. ir R. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko Š. taksi išvažiavo namo. Jis liko su R. P. ir T. Ž.. Vartojant alkoholinius gėrimus, R. P. trenkė jam kumščiu į dešinės pusės veido sritį. Jis nuo smūgio nugriuvo, atsitrenkė į namo sienos kampą ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo kai R. P. jį parvedė prie Š. Ž. namų. Buvo pasodintas ant šaligatvio bordiūro, po to atėjo Š. Ž.. Jautė kad jam yra užtirpusi dešinė veido pusė. Ryte pamatė, kad yra sutinęs veidas, atsiradusi kraujosruva dešinėje akies srityje, sunkiai matė dešine akimi. Š. pasakė, kad jį sumušė R. P.. Pastarasis paskambino R. P. broliui R., nes pas jį dirbo statybose. A. R., Š. pasakė kad R. jį sumušė. R. pasakė, kad buvo įspėjęs nebendrauti su R.. R. prašė nesakyti, kad sumušė R. P.. B. R. P. ir jo brolio R., iš pradžių nesakė tiesos, kas jį sumušė. 2021 m. balandžio 27 d., gulint ligoninėje, jam skambino asmuo, prisistatęs R. P., prašė nepriduoti R., kad šis sumušė, klausė, kiek reikia pinigų, pagrasino, kad R. draugai pasigaus jį (duomenys neskelbtini) mieste. Tą pačią dieną paskambino asmuo, prisistatęs R. P., prašė neišduoti jo policijai, siūlė jam pinigus. Dėl padarytų sužalojimų buvo nedarbingas, negalėjo dirbti. D. R. P. veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ( 1 t., b. l. 53-56, 64-66).

Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino akistatos su įtariamuoju R. P. metu, teigdamas, kad jis jį sumušė (2 t., b. l. 25-28).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad G. G. veide rasti sužalojimai (1 t. b. l. 39-47)

Iš specialisto išvados Nr. G 135/2021 (10) nustatyta, kad G. G. dėl dešinio skruostikaulio, akiduobės išorinės sienelės dugno, žandinio sinuso sienelių skeveldrinių lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 92-93). Specialisto išvadoje Nr. pG303/2021 (10)-G135/2021 (10) konstatuota, kad odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, galimai dešinio antakio išoriniame gale, didelio intensyvumo poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose-skruoste, lokali kraujosruva dešinės akies obuolio išorinėje pusėje, dešinio skruostikaulio, akiduobės išorinės sienelės, dugno, žandinio sinuso sienelių skeveldriniai lūžiai buvo padaryti gana didele jėga kietu buku daiktu, kontakto zonoje turėjusiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti tiek ranka, tiek koja ir jie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai veide - odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, susiliejantys odos nubrozdinimai kaktos kairio gumburo projekcijoje, išplitusi, gana menko intensyvumo, lyginant su poodine kraujosruva veido dešinėje pusėje, poodine kraujosruva kairio antakio išoriniame gale - kaktos kairėje pusėje - akies vokų išorinėje pusėje - skruoste, galėjo gautis ir griuvimo pasėkoje bei kontaktuojant su kokiu nelygiu paviršiumi (1 t., b. l. 98-99).

L. Š. Ž. parodė, kad nuo 2021 m. balandžio 15 d. dirbo pas R. P., kartu dirbo ir jo brolis R. P.. 2021 m. balandžio 23 d., apie 16 val. į jo namus atėjo draugas G. G., su kuriuo kartu vartojo alų. Balandžio 24 d. apie 10 val. kartu su G., nusipirkę alkoholinių gėrimų, nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kur dirbo R. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. išsikvietė taksi ir grįžo namo. Kvietė kartu važiuoti G., tačiau jis atsisakė, norėjo dar pabūti. Apie 19:30 val. būnant balkone išgirdo triukšmą. Pamatė G. G. ir R. P.. Išėjęs į lauką pamatė, kad G. yra sumuštas. Klausė, kas atsitiko. R. P. atsakė už G., kad griuvo ant asfalto ir nusibrozdino veidą. Kol kartu buvo Ramūnas, G. apie sužalojimą nieko nepasakojo. N. G. pasakė, kad jam išvažiavus namo, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir R. P. jam kumščiu trenkė į veido sritį. Ryte skambino R. P., pasakė jam, kad R. sumušė G.. Netrukus atvažiavo R. P. ir, pamatęs sumuštą G. veidą, pasakė, kad jis buvo įspėjęs su juo nebendrauti. 2021 m. balandžio 26 d. jis su kartu su R. ir R. P. važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) miestą. P. R., kodėl sumušė jo draugą G.. Pastarasis teigė, kad, būdamas neblaivus G. kažką jam pasakęs, dėl ko supykęs trenkė jam kumščiu (1 t., b. l. 127-129, 131-132, 134-136).

L. T. Ž. parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d., ryte brolis A. Ž. paprašė nueiti padėti R. P. atlikti vidaus apdailos darbus name (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjęs rado R. P., kuris turėjo brendžio butelį ir abu pradėjo gerti. Paskui atėjo brolis Š. su G. G.. Jie atsinešė alkoholinių gėrimų ir visi toliau gėrė. Po to Š. Ž. išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Kvietė važiuoti ir G. G., tačiau jis pasiliko, toliau kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu jis išėjo į tualetą, o grįžęs pamatė, kad tarp R. P. ir G. G. yra kažkoks konfliktas, jie tarpusavyje ginčijosi. Kas vyko toliau nežino, teigė išėjęs namo. 2021 m. balandžio 25 d. ryte jam paskambino brolis Š. ir pasakė, kad R. P. sumušė G. G. ir parvedė pas jį į namus (1 t., b. l.150-152).

Liudytoja A. G. parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, brolis G. G. grįžo sumuštas. Jo veido dešinė pusė buvo sutinusi, nesimatė akies, visas veidas buvo nusėtas kraujosruvomis. Kalbėdamas jis negalėjo atverti pilnai burnos, kalbėjo pro sukąstus dantis, sakė, kad negali daugiau išsižioti, nes skauda dešinį žandikaulį. Tauragės ligoninėje medikai nustatė akiduobės ir žandikaulio lūžį, nurodė, kad reikalinga vykti į Klaipėdos ligoninę, nes (duomenys neskelbtini) ligoninėje tokie sužalojimai negydomi. Po gydymosi Klaipėdoje, G. nusprendė gyventi tėvo namuose, nes bijojo jį sumušusio asmens, žinojo, kad jis yra buvęs įkalinimo įstaigoje, turi daug draugų, kurie gali su juo susidoroti. Iš G. pasakojimo žino, kad į namą, kur buvo sumuštas, nuėjo su vienu iš dvynių brolių Ž.. Ten buvęs vyriškis jį sumušė, po to parvedė iki Ž. namų. Brolis sakė, kad vyriškis jam "davė į galvą" be jokios priežasties, kas vyko toliau, neprisimena. Po sumušimo brolis labai pasikeitė. Jis bijo vaikščioti ir būti mieste, pakeitė darbo vietą, kad galėtų kartu su tėvu atvažiuoti ir grįžti (1 t., b. l. 140-142, 144-146).

Liudytojas K. G. parodė, kad G. G. yra jo sūnus. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje, jam paskambino duktė A. ir pasakė, kad yra smarkiai sumuštas G. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, pamatė, kad sūnaus veido dešinė pusė yra smarkiai sumušta, dešinė akis užgriuvusi, ja nematė, buvo sutinusi dešinė pusė, veidas nusėtas kraujosruvomis, kaktoje buvo nubrozdinimas. Jam buvo sunku kalbėti, dėl žandikaulio lūžio sunku buvo atverti burną. Po kurio laiko sūnus papasakojo, kad jį sumušė R. P., sudavė jam kumščiu į veidą, po to parvedė iki Š. namų. Sakė, kad P. sudavė be jokios priežasties. G. grįžęs iš Klaipėdos ligoninės neramiai miegodavo, niekur neidavo iš namų, mieste niekur nevaikščiodavo vienas. Buvo matyti, kad jaučia didelį nerimą. Jis nedarbingume buvo nuo balandžio mėnesio pabaigos iki liepos mėnesio vidurio. G., bijodamas, kad su juo gali susidoroti, pakeitė darbą. Sūnus yra ramaus būdo, niekada nėra buvę, kad įsiveltų į konfliktus, nėra su kuo nors susimušęs, visada stengdavosi išvengti pykčių (1 t., b. l. 177-179).

L. R. P. parodė, kad R. P. yra jo brolis. G. G. jis nepažįsta, jį yra matęs vieną kartą, kai balandžio 23 ar 24 d., buvo atvažiavęs pas Š. Ž. į namus. Š. paprašė nuvežti tą vaikiną iki namų. Jis pavežė iki vieno daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaikino veidas buvo nubrozdintas. Jis sakė, kad neprisimena, prie kokių aplinkybių buvo sužalotas veidas. Kai vežė, vaikinas bijojo eiti pas medikus, jis jį dar mokino sakyti, kad susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Po to dar skambino (duomenys neskelbtini) telefono numeriu, kurį buvo gavęs iš (duomenys neskelbtini). Jis norėjo su juo pakalbėti, kodėl jis jį kaltina sumušimu. Vaikinas sakė, kad guli Klaipėdoje ligoninėje, sakė, kad jam yra sulaužytas žandikaulis. G. G. paprašė pinigų už sužalojimą. Jis juokavo ir juokais sutiko sumokėti jam pinigus. Po to, telefoninių pokalbių metu vaikinas pradėjo kaltinti sumušimu jo brolį (duomenys neskelbtini). Jis jam sakė, kad nepriduotų policijai R., kad duos pinigų, tačiau taip sakydamas jis kalbėjo nerimtai. Jis vieno telefoninio pokalbio su G. metu pasakė jam: "kaip tu prisimalęs tiek šūdo vaikščiosi po (duomenys neskelbtini) ramus". Jis jam tuos žodžius pasakė šiaip, neturėjo tikslo jam grasinti ( 1 t., b. l. 171-173).

Iš G. G., R. P. ir R. P. telefonų išklotinių analizės nustatyta, kad 2021 m. balandžio 25 d., 8.57 val. Š. Ž. skambino R. P.. 2021 m. balandžio 26 d. ir 27 d. iš R. P. mobilaus ryšio telefono buvo bendrauta su G. G. šešis kartus. (1 t., b. l. 191-195).

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad 2021 m. balandžio mėn. 24 d. apie 19⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) m., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių G. G. į veido sritį, nuo ko jis nugriuvo atsitrenkdamas į namo sienos kampą, taip nukentėjusiajam G. G. padarė odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje - antakyje, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, skruoste, alkūnės sąnaryje, poodines kraujosruvas kairiame antakyje - kaktoje - akies vokuose - skruoste, dešinės akies vokuose-skruoste, nugaroje, kairiame žaste, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio, akiduobės išorinės sienelės, dugno, žandinio sinuso sienelių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis prisipažino sumušęs G. G. ir padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis tvirtino, kad išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) jį sužalojo R. P.. Kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų Š. Ž., T. Ž., A. G., K. G. parodymai. Asmens apžiūros protokolas bei specialisto išvada patvirtina, kad G. G. įvykio metu buvo padarytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje - antakyje, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, skruoste, alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame antakyje - kaktoje - akies vokuose - skruoste, dešinės akies vokuose-skruoste, nugaroje, kairiame žaste, kraujosruva dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio, akiduobės išorinės sienelės, dugno, žandinio sinuso sienelių lūžiai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. P. tyčia sužalojo nukentėjusįjį G. G., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

R. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis teisme pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau ją pripažino teisminio nagrinėjimo metu, davė parodymus apie įvykdytą nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

R. P. yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtas baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 53-58). Jis praeityje teistas dešimt kartų, devynis kartus už tyčinius nusikaltimus (2 t., b. l. 34-52). Paskutinį kartą teistas 2021 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamasis nusikaltimą už kurį teisiamas padarė neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios pabaiga 2022 m. kovo 3 d. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, jis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Kaltinamajam už nusikaltimą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nors yra numatytos ir kitos bausmių rūšys (laisvės apribojimas ir areštas), tačiau paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant, kad kaltinamojo veikoje nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtinas bausmės dydis, artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, tai yra 1 metai 6 mėnesiai. Bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrinama su 2021 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Nuosprendžio priėmimo dieną likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra 1 mėnuo ir 26 dienos. Ši bausmė keistina į laisvės atėmimo bausmę santykiu (1:2), pridėtina neatliktos bausmės dalis – 15 dienų ir skirtina galutinė subendrinta 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, išlaiko nepilnamečius vaikus, nėra duomenų, jog po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. R. P. skirtina intensyvi priežiūra 9 mėnesiams – jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei įpareigojimai - 9 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys, 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

R. P. paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš R. P. 389,50 Eur žalą dėl nukentėjusiojo G. G. gydymo (1 t., b. l. 116-117). Kaltinamasis pripažįsta ieškinį. Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad dėl G. G. gydymo VšĮ Tauragės ligoninei bei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta viso 389,50 Eur (1 t., b. l. 118). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi yra įrodyta, jog sužalojimus G. G. padarė R. P. ir dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėse, iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistinas 389,50 Eur žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. G. prašo priteisti iš R. P. 2185,38 Eur turtinei žalai atlyginti, 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo procesinio dokumento įvykdymo dienos (1 t., b. l. 104-106). Ieškinyje ir teisme nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo jis buvo nedarbingas, tačiau iš Sodros jokių išmokų negavo, nes nebuvo išdirbęs trijų mėnesių. Dėl to patyrė 2185,38 Eur žalą, kaip negautą darbo užmokestį, kurį būtų gavęs jeigu nebūtų buvęs sužalotas. Taip pat dėl sužalojimo patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, didelį šoką, bendravimo galimybių sumažėjimą ir jam buvo padaryta neturtinė žala.

Kaltinamasis su G. G. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, nesutinka su prašomo priteisti neturtinės žalos dydžiu.

Iš byloje esančių įrodymų (2 t., b. l. 107-110) nustatyta, kad iki sužalojimo G. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d., tai yra 54 darbo dienas. Šiam laikotarpiui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau iš Sodros išmokų negavo. G. G. už 2021 m. kovo – balandžio mėnesiais dirbtas penkiolika dienų gavo 607,09 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Jo vienos darbo dienos uždarbis buvo 40,47 Eur, todėl už 54 darbo dienas būtų gavęs 2185,38 Eur. Šių pajamų nukentėjusysis negavo dėl R. P. neteisėtų veiksmų, nes dėl jo padaryto sužalojimo, G. G. buvo nedarbingas. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 2185,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. G. nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų. Tyčiniai smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos (veido) sritį. Medicininiai dokumentai įrodo, kad jam buvo padaryti odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, akiduobės dugno lūžiai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po to, iki 2021 m. liepos 12 d. gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis buvo gydomas analgetikais, antibiotikais. Dėl patirtų lūžių, negalėjo kramtyti maisto, jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Jautė nuolatinę baimę, nes skambindavo kaltinamasis, jo brolis. Bijodamas dėl savo saugumo pakeitė gyvenamąją ir darbo vietas. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų G. G. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad dėl padaryto sužalojimo neatsirado išskirtinių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, jis šiuo metu yra darbingas. Taip pat teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį - 2185,38 Eur, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, bet yra dirbantis, gauna darbines pajamas, išlaiko du mažamečius vaikus. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų prisidėję prie žalos atsiradimo. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau nenustatyta, kad jis būtų pradėjęs konfliktą ar savo veiksmais provokavęs kaltinamąjį.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.

G. G. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, paliekama nenagrinėta. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintos sumos. Tačiau priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką, ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo paliekama nenagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82/2008, 2K-234/ 2010 ).

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. interesus atstovavo advokatė S. J.. Pateikti kvitai patvirtina, kad G. G. už atstovavimo paslaugas sumokėjo advokatei 1000 Eur (2 t., b. l. 123). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į aplinkybes, kad atstovė parengė civilinį ieškinį, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų suma yra proporcinga teisinei pagalbai, todėl ji pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina G. G. iš kaltinamojo R. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę, pridedant neatliktos bausmės dalį – 15 dienų ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant R. P. intensyvią priežiūrą 9 mėnesiams – jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei įpareigojimus - 9 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Palikti R. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš R. P. nukentėjusiajam G. G. 2185,38 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti. G. G. ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palikti nenagrinėtą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. P. G. G. 1000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. P. K. teritorinei ligonių kasai 389,50 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą, atlyginti (ją sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.