Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. J., V. J., antstolė E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis, nuosavybe yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodo, kad jų pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, kadangi nei A. J., nei V. J. nebuvo tinkamai informuoti apie procesą, todėl jie negalėjo pateikti teismui, jo nurodytas aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų, kitų duomenų ir paaiškinimų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos skolininko A. J. atžvilgiu, t. y. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 405,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI prie LR FM naudai bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4985,73 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, išieškojimo išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. Apeliantai teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl A. J. turimų kreditorių skaičiaus ir įsiskolinimo dydžio neatitinka realios tikrovės. Teigia, kad šiai dienai įsiskolinimas kreditorei UAB „Legal balance“ bendroje 4985,73 Eur sumoje yra visiškai įvykdytas, ką patvirtina pridedami dokumentai. Apeliantai tai patvirtinti prideda susirašinėjimo ištraukos kopiją. Tačiau šis įrodymas visiškai nepatvirtina atsiskaitymo su kreditore UAB „Legal balance“ fakto. Iš pateikto susirašinėjimo negalima suprasti, su kuo susirašinėjama ir apie kokią skolą kalbama, net kas tiksliai susirašinėja. Tačiau pagal antstolių informacinės sistemos duomenis antstolės E. M. kontoroje vykdoma byla kreditorės UAB „Legal balance“ naudai nėra užbaigta. Dėl aplinkybės, kad A. J. skola VMI prie LR FM šiuo metu yra ne 19 405,41 Eur, o 14 300 Eur, pareiškėja pretenzijos nereiškė.

14. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

15. Nagrinėjamu atveju skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė, todėl antstolė 2023 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. Sm-42664 pasiūlė išieškotojams ir skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Išieškotoja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

16. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie procesą (pranešant viešo paskelbimo būdu), todėl jie negalėjo pateikti teismui pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų, kitų duomenų ir paaiškinimų.

17. CPK 593 straipsnis numato, jog pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims, kurie pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį ir pateikti savo argumentus ir įrodymus, todėl suinteresuotų asmenų procesinės teisės nebuvo pažeistos.

18. Apeliantai teigia, kad skoliniai įsipareigojimai išieškotojai VMI prie LR FM yra asmeniniai skolininko A. J. įsiskolinimai, t. y. asmeninė prievolė, kilusi išskirtinai iš jo asmeninių poreikių. Dėl šių priežasčių, paisant CK 3.112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko A. J. ir sutuoktinės V. J. turto, priklausančio bendrąją jungtine nuosavybe, galima išieškoti tik tada, jeigu nepakaktų skolininko A. J. asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Be to, paisant proporcingumo principo, išieškoti tik tiek ir apriboti tik tokį turtą, kurio reikia ir pakanka susidariusiai skolai išmokėti. Teigia, kad A. J. skolingas tik VMI prie LR FM ir jo turima skola jo žiniomis sudaro 14 300,00 Eur, todėl skolai padengti užtektų ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų pastato pamatų realizavimo arba ir kartu žemės sklypo pardavimo.

19. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

20. Sutikti su apeliantais, kad A. J. skolingas tik VMI prie LR FM, nėra pagrindo, nes byloje yra įrodymai, kad antstolės E. M. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš A. J. ir išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai dėl 4985,73 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo. Įrodymų, kad ši skola būtų padengta ir vykdomoji byla užbaigta, byloje nėra.

21. Nagrinėjamu atveju antstolė konstatavo, kad skolininkas yra individualios įmonės savininkas, tačiau informacijos apie gaunamas pajamas nėra, skolininkas skolų gera valia nemoka, išieškomos sumos yra pakankamai didelės. Dėl to vertintina, kad A. J. turto, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl nagrinėjamu atveju galima išieškojimą pagal asmenines prievoles nukreipti į dalį bendrame turte.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. J. ir suinteresuotas asmuo V. J. santuokos metu įgijo turto: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus pastato pamatus, bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įregistruotą skolininko sutuoktinės V. J. vardu. Taip pat skolininko sutuoktinė V. J. gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis).

24. Apeliantai teigia, kad automobilis yra įgytas V. J. vardu iš asmeniškai jai suteikto kredito gautų lėšų. Iš pridedamos 2023-06-06 paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutarties Nr. 7 (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. buvo suteiktas 16 214,00 Eur dydžio kreditas. Kreditas suteiktas išskirtinai transporto priemonės įsigijimui. Būtent šis kreditas ir buvo panaudotas V. J.asmeninės nuosavybės teise įgyjant automobilį. Tai patvirtina pridedama 2023-06-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. automobilis įsigytas kitą dieną po paskolos gavimo. Iš paskolos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tik išskirtinai su V. J., išskirtinai jos asmeninių poreikių. Kad sutartimi prisiimta prievolė yra asmeninė, o ne bendra su sutuoktiniu, patvirtina tiesiogiai paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.2 punktas, kuriame tiesiogiai įtvirtinta, jog – „Sutartis sudaryta tik asmeninėms Gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti, ir šia Sutartimi Gavėjui suteikta Paskola yra laikoma asmenine Gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar Gavėjas yra/nėra sukūręs šeimos teisinius santykius“. Vadinasi iš asmeninės paskolos, taigi ir prievolės gautos lėšos yra laikomos asmeninėmis V. J. lėšomis, todėl ir turtas įgytas už jas yra asmeninė jos nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teikiami įrodymai nėra pakankami, kad automobilį pripažinti apeliantės V. J. asmenine nuosavybe. Tai, kad sutartyje nurodoma, jog sutartis sudaryta asmeniniams gavėjos poreikiams tenkinti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įsigytas automobilis yra asmeninė V. J. nuosavybė. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad iš asmeninių V. J. lėšų būtų dengiama jos gauta paskola. Tikėtina, kad paskola yra dengiama iš apeliantės gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Automobilis nėra asmeninio pobūdžio daiktas, todėl įgytas santuokoje, iš esmės jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors juo galimai ir važinėjasi tik vienas iš sutuoktinių. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra niekur nurodyta, kad automobilis įgyjamas V. J. asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai neįrodė, kad automobilis yra vieno sutuoktinio – V. J. – asmeninė nuosavybė.

26. Apeliantai teigia, kad skolai padengti užtektų ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų pastato pamatų realizavimo arba ir kartu žemės sklypo pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apelianto išieškojimą vykdo ne tik antstolė E. M. ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas ne tik antstolės E. M., bet ir antstolio J. P. areštas, todėl teiginiai, kad A. J. turimos skolos padengti užtektų ir pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.