Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, atlikęs bausmę, 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – areštas 90 parų, šiuo metu atliekantis arešto bausmę Kauno kalėjime, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2023 balandžio 11 d., apie 19 val. 40 min., namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto tarp jo ir motinos J. S. metu, tyčia sugriebdamas ir suspausdamas J. S. kairę ranką, bei pastumdamas J. S., o šiai nukritus ant lovos, alkūne spausdamas J. S. gerklę, sukėlė savo motinai J. S. fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, paėmęs peilį, grasino J. S., sakydamas "papjausiu tave žiurke", tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad fizinio smurto metu grasinimas nužudyti bus įvykdytas, jis grasino savo motiną J. S. nužudyti.

K. S., apklaustas įtariamuoju, iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie mamos ir jis pas mamą neina. 2023 m. balandžio 11 d. buvo stipriai neblaivus. Kai būna neblaivus atsimena ne viską. Atsimena, kad 2023 m. balandžio 11 d. nuo 10 val. ryto, buvo pas draugę R. B. namuose, tačiau kokiu adresu ši gyvena, nežino. Dar buvo R., G. N., M. K. ir V. Ten vartojo alkoholį. Paskui kiti išėjo, liko tik jis su R. ir G. Tai galėjo būti jau apie 20 val., kadangi nebedirbo parduotuvė. Paskui pas R. atvažiavo policija ir jį išsivežė. Tą vakarą iš R. namų niekur nebuvo išėjęs. Pas mamą į namus nėjo. Jis nežino, kodėl mama nurodė, kad jis buvo pas mamą atėjęs. Paskutinį kartą mamą matė (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės prieš dieną. Mamos kortelės paėmęs nebuvo, tačiau mama yra paėmusi jo banko kortelę. Jis vakar nebuvo nuėjęs pas mamą, jai negrasino ir negalėjo sukelti jai fizinio skausmo. Neturi dėl ko gailėtis, nes nieko nėra padaręs. Papildomai apklaustas jis parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, daugiau papasakoti nieko nenori, tačiau savo kaltę pripažįsta. Pastumdamas savo mamą J. S., dėl ko ši nukrito ant lovos, alkūne spaudė jai gerklę. Tačiau jai negrasino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų ( 1 t., b. l. 50-53, 2 t., b. l. 66-67, 104-107).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. S. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2023 balandžio 11 d., apie 19 val. 40 min., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus jos sūnus K. S. Ji sūnaus neįleido į vidų, nes yra teismo įpareigojimas nesiartinti. Tada sūnus pradėjo daužyti į langus, sakydamas, kad juos išdauš. Išsigandusi, kad neišdaužytų langų, atidarė duris. Įėjęs į vidų, sūnus pradėjo reikalauti pinigų. Jai pasakius, kad neturi, sūnus liepė duoti banko kortelę. Ji banko kortelės nedavė. Tada sūnus pradėjo versti namus, ieškoti banko kortelės. Kai pastebėjo, jog sūnus jau turi jos banko kortelę, ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, jog grąžintų kortelę, nes kvies policijos pareigūnus. Tada sūnus tapo agresyvus, pradėjo ją virtuvėje prie stalo stumdyti, sugriebė už kairės rankos, suspaudė ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tada ji įėjo į namo mažąją virtuvėlę. Sūnus atėjo iš paskos ir vėl stūmė ją. Ji nuo smūgio atsitrenkė į spintelę ir dėl to jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada ji sūnų pastūmė atgal ir pabėgo iš virtuvėlės į miegamąjį, kur turėjo pasidėjusi dujų balionėlį Sūnus iš virtuvėles pasiėmė virtuvinį peilį ir grasino jai, kad ją papjaus, sakydamas "papjausiu tave žiurke". Tada namo koridoriuje jie vėl apsistumdė ir ji, išsigandusi, papurškė sūnui dujų į veidą. Sūnus, užsiėmęs už veido, iš namų išėjo, o ji užsirakino namo duris. Ji mano, kad sūnaus grasinimas papjauti buvo realus, nes sūnus jau ne pirmą kartą prieš ją naudoja fizinį smurtą. Ji sūnaus labai bijo. Po kurio laiko į langą pabeldė pažįstamas M. K. ir pasakė, kad jam K. S. padavė banko kortelę, kad grąžintų jai. Ji pasakė M. K., kad šis truputį palauktų, nes jau atvyko policija. Per tą laiką ji jau buvo savo banko kortelę užblokavusi, ar sūnus spėjo nuimti pinigų, negali pasakyti. Sūnus K. S. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, sūnui šiuo metu yra teismo įpareigojimas prie jos nesiartinti. Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad jos sūnus K. S. atėjęs į jos namus, reikalavo iš jos pinigų. Kai ji nesutiko pinigų duoti, sūnus nuėjo į mažąją virtuvėlę, pasiėmė ant spintelės esantį peilį ir pradėjo peiliu jai grasinti, sakė, kad ją papjaus, kad ji negyvens. Dėl tokių sūnaus veiksmų ji išsigando, pajuto realų grasinimą, nes K. S. peilį buvo atsukęs ir ėjo link jos su peiliu. Nurodytą peilį, su kuriuo sūnus grasino, pateikia policijos pareigūnams (1 t., b. l. 6-13, 173-176).

Liudytoja G. N. parodė, kad nuo šio įvykio, apie kurį turi pateikti parodymus, praėjo jau daug laiko. Kas įvyko tą dieną, negali prisiminti. Ar tą dieną ji buvo pas R., negali atsakyti. Dažnai ateina pas R. B. į namus, kadangi jos yra puseserės. Pas R. dažnai ateidavo K. S. ir jie pastoviai vartodavo alkoholį. Neprisimena dienos, kada pas R. galėjo būti nuo ryto iki vakaro, nes pas R. ateidavo tik vakarais. Nėra buvę, kad pas R. būtų buvusi kartu su K. S., M. ir V., kurio net nepažįsta. Mano, jog K. melavo, sakydamas, kad jis buvo pas R. su kitais asmenimis, norėdamas kažko išvengti. Nėra girdėjusi, kad K. S. turėjo svetimą mokėjimo kortelę, yra tik girdėjusi, kad šis skriausdavo mamą (2 t., b. l. 7-9).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 11 d. buvo namuose. Jau vakarėjant, kiek buvo tuo metu valandų atsakyti negali, išvažiavo su dviračiu į miestą. Važiuojant Lazdynų Pelėdos gatve, netoli Žemaitės ir Parko gatvių sankryžos, pamatė gatve einantį K. S. Su K. yra buvę klasiokai, tačiau nebendrauja, pasisveikina ir tiek. K. buvo neblaivus, jį važiuojantį užkalbino. Jie pasisveikino, pakalbėjo. K. ištraukė iš savo rūbų banko kortelę ir prašė kortelę perduoti šio mamai. Jis pažiūrėjo ir pamatė, kad kortelė priklausė J. S. Paėmęs iš K. kortelę, jis iš karto nuvažiavo prie K. mamos namų, nuėjo į kiemą, pabeldė į duris ir jas atidarė K. mama. Ši klausė, kur yra K., tačiau jis to nežinojo, tai tik pasakė, kur K. buvo sutikęs. Jam bekalbant su J. S., atvažiavo policija ir jo paklausė vardo, pavardės ir kur šiuo metu yra K. Jis policijai pasakė, kad susitiko pagrindinėje gatvėje, o kur šis nuėjo, nežino. Jis atidavė J. S. banko kortelę ir išvažiavo namo. Tą dieną su K. S. nebuvo pas R. B. ir alkoholio negėrė. K. buvo stipriai neblaivus, gal pats neprisimena, su kuo tą dieną vartojo alkoholį (1 t., b. l. 125-129).

Liudytojas Dovydas Valančius parodė, kad tai galėjo būti balandžio mėn. Tą dieną dirbo kartu su Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja S. Bučkute ir studentu Ž. V. Vyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Jiems įėjus į vidų, matėsi netvarka, buvo numestas maistas ant žemės. J. S. papasakojo, kad tą dieną K. S. buvo atėjęs pas ją į namus, rėkė, reikalavo pinigų, tačiau J. S. jų nedavė. Nepamena, ką sakė J. S., ką tą vakarą jai padarė K. S., tačiau nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau kokiais veiksmais, negalėjo pasakyti. Taip pat nurodė, kad K. S. jai grasino peiliu. Neprisimena ar buvo matyti, kokie sužalojimai buvo padaryti J. S. Greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta, nes J. S. jos atsisakė. J. S. buvo susijaudinusi, išsigandusi. K. S. jie į rado viename iš Lazdynų Pelėdos gatvės name. K. S. buvo neblaivus. Ką tiksliai kalbėjo K. S., jis neprisimena, tik pamena, kad minėjo, jog nieko nepadarė, o tik mama viską išsigalvoja (2 t., b. l. 72-75).

Liudytoja Sandra Bučkutė parodė, kad dirbo kartu su Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju D. Valančiumi ir studentu Ž. V. Gavo iškvietimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Jiems atvykus prie namo durų, sutiko asmenį, atėjusį grąžinti J. S. banko mokėjimo kortelę, kurią jam mieste perdavė K. S. Kortelė buvo perlaužta pusiau. Jiems įėjus į vidų, matėsi numesti daiktai ant žemės. J. S. papasakojo, kad tą dieną K. S. buvo atėjęs pas ją į namus, rėkė, reikalavo pinigų, buvo nuėjęs į miegamąjį, kur iš piniginės pasiėmė jos banko kortelę. K. S. buvo pasiėmęs peilį. Kokiu metu sūnus išsakė grasinančius žodžius, kad papjaus, J. S. atsakyti negalėjo, buvo susijaudinusi, sunkiai dėstė mintis, apklausiama ėjo gerti vaistų nuo kraujo spaudimo. J. S. nurodė, kad nenori, jog K. S. būtų pas ją namuose. Apklausus J. S., jie vyko ieškoti K. S. Šį rado viename name Lazdynų Pelėdos gatvėje. Įėjus į namą, virtuvėje buvo moteris ir K. S., kuris teigė, kad tą dieną pas mamą nebuvo ir nieko šiai negalėjo padaryti, neigė savo kaltę (2 t., b. l. 29-32).

Liudytoja R. B. parodė, kad 2023 m. balandžio 11 d., apie 11 val., pas ją į namus buvo atėjęs K. S. Tuo metu namuose galėjo būti ir G. N., tačiau kitų asmenų nebuvo. K. S. atsinešė alkoholio ir jie lauke jį vartojo. K. S. pabuvo apie 20 minučių ir išėjo, tačiau kur, ji nežino. Tą dieną K. S. pas ją atėjęs daugiau nebuvo. Apie tai, kad K. S. buvo pas ją namuose apie 22 val., kai pas ją atvyko policija, ji to neprisimena, nes buvo per daug išgėrusi. Tą patį vakarą, kiek buvo valandų negali pasakyti, bet lauke jau buvo tamsu. Pas ją į namus atėjo M., jis sakė, kad mieste susitiko K. S., kuris paprašė, kad jis nuneštų banko kortelę K. S. mamai. Sakė, kad kortelė buvo J. S., K. S. pats bijojo ją nunešti mamai, todėl ir paprašė M. M. pasakė, kad nunešė kortelę J. S., norėjo įmesti į pašto dėžutę, tačiau to nebepadarė, nes J. S. susitiko prie jos namų. M. sakė, kad kai atidavė banko kortelę, iš kart atėjo pas ją į namus. Minėtą dieną K. S. buvo pas ją atėjęs dienos metu, tačiau greitai išėjo, visą dieną jis pas ją nebuvo, buvo kažkur išėjęs. Dėl savo girtumo, ne viską prisimena (2 t., b. l. 39-42).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2023 m. balandžio 11 d., 19 val. 40 min., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus K. S. smurtavo prieš savo mamą J. S., kurią stumdė, spaudė ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino peiliu papjauti, kai grasinimai realūs. K. S. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 3-5).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamas namas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-16, 22-29).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti J. S. kūno išoriniai sužalojimai: ant kairės rankos žastikaulio, išorinėje pusėje, matomas paraudimas, ant dešinės rankos dilbio matoma kraujosruva, ant dešinės pusės skruosto matomas paraudimas (1 t., b. l. 1-2, 30-34).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kurio metu yra nurodoma, kad smurtaujama, reikalinga pagalba (1 t., b. l. 183-185).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis K. S. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis K. S. grasino nužudyti žmogų – savo motiną J. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis K. S. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtinos arešto bausmės. Skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 55-100), veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimais žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis K. S. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 90 parų arešto, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, todėl kaltinamajam K. S. galutinė bausmė skirtina – areštas 90 parų. Kaltinamasis K. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą realia arešto bausme, išvadų nedaro, daug kartų baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. S. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – virtuvinis peilis, saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštą 50 (penkiasdešimt) parų,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – areštu 90 parų ir galutinę subendrintą bausmę K. S. paskirti – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 11 d. 22 val. 06 min. iki 2023 m. balandžio 12 d. 16 val. 15 min. (vieną dieną) ir bausmę, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kol teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės K. S. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – virtuvinį peilį, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuteistasis K. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Nuteistajam K. S. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.