Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (atsakovės) S. D. ir atsakovo A. D. (A. D.) atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovei M. Z. dėl nuosavybės teisių gynimo – iškeldinimo iš buto, ir pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovams S. D., A. D. (A. D.) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt., išvada byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės S. D. ieškinys atmestinas.

Priimtinas ieškovės M. Z. atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiame bute neatlygintinai neterminuotai leido gyventi atsakovei M. Z. kartu su dukra M. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo ieškovė pranešė, kad žodinė panaudos sutartis dėl atsakovės ir jos dukters gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 1 d., bei paprašė iki nurodyto termino išsikraustyti iš buto, priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Taigi, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.626 straipsnio, įtvirtinančio panaudos sutarties sampratą, 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

Ieškovė savo valią nutraukti tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius išreiškė 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo. Taigi, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. atsakovė neteko teisių naudotis ginčo butu, o ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė būtų iškeldinta (CK 4.98 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje išsikėlė iš ginčo buto: 2020 m. rugsėjo 30 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovė perėmė ginčo butą, užfiksavo komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų rodmenis.

Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė gera valia išsikėlė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad atsakovės prievolė atlaisvinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą - yra pasibaigusi įvykdymu, todėl ieškovės S. D. ieškinys atmestinas (CK 6.123 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmimo ir bylos nutraukimo

2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė M. Z. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo šių ieškinio reikalavimų: 1) atnaujinti actio Pauliana vienerių metų ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti 2016 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. D. ir S. D., negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pritaikyti byloje restituciją natūra grąžinant dovanotą turtą atsakovo A. D. nuosavybėn; 3) nustatyti turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iki atsakovas A. D. įvykdys išlaikymo pareigą; 4) nustatyti uzufrukto teisę nepilnametei dukrai iki pilnametystės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti M. Z. uzufrukto teisę naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės; 6) nustatyti atsakovui A. D. draudimą lankytis dukters gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės, neįtakojant atsakovo (tėvo) A. D. teisės matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne vaiko gyvenamoje vietoje; 7) nustatyti atsakovui A. D. pareigą sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino/planinio remonto/renovacijos išlaidas iki dukters pilnametystės; 8) nustatyti atsakovui A. D. pareigą sumokėti buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį buto eksploatacijos/komunalinių išlaidų iki dukters pilnametystės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės M. Z. ir atsakovo A. D. nepilnametė duktė M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki šiol gyvena su motina, atsakovas neprieštarauja dukters gyvenamosios vietos nustatymui su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove M. Z. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169, 3.174 straipsniai, CPK 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo A. D. nepilnametės dukters M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 360 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, nurodo, kad tokio dydžio išlaikymą dukrai jau teikia nuo 2019 m. liepos 22 d., o iki tol teikė išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skyrium gyvenančio vaiko tėvo teiktino išlaikymo dydžio, t. y. 360 Eur per mėnesį, toks išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnametės dukters M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 360 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.200 straipsniai, CPK 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti atsakovo A. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką pagal tokias bendravimo sąlygas: atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitę (7 kalendorines dienas) per 14 dienų laikotarpį, nustatant, kad iki vaikui sukaks 7 metai bendravimas trunka iki 20 val., motyvuojant tuo, kad duktė yra pripratusi miegoti savo lovoje ir patiria didelį stresą, kai miega ne namie ir be mamos. Tuo tarpu atsakovas pasiūlė savo bendravimo tvarkos variantą, pagal kurį su dukra bendrauja pirmą ir trečią buvimo krante savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.

Sprendžiant, ar reikia pereinamojo laikotarpio vaikui nepertraukiamai (su nakvynėmis) bendrauti su tėvu, įvertintina tai, kad atsakovo darbas susijęs su išplaukimais į jūrą, jis namuose nebūna bei dukters nemato ir po pusę metų, dėl ko laikytina, kad bendravimas su vaiku su nakvynėmis be pereinamojo laikotarpiu būtų pernelyg intensyvus, nes akivaizdu, kad atsakovo gyvenamoji vieta vaikui nėra įprasta, vaikui ilgą laiko tarpą esant atskirtam nuo motinos gali būti sukeltas stresas. Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ar net psichologinę žalą, ypač įvertinant tai, kad vaikas tėvo nemato ilgą laiko tarpą. Todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principą, vaiko interesus, nagrinėjimu atveju darytina išvada, kad šiuo metu nėra galimybės be pereinamojo laikotarpio nustatyti vaiko bendravimo su tėvu pasiimant vaiką su nakvynėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui iki vaikui sueis 7 metai nustatytina teisė bendrauti su dukra pirmą ir trečią buvimo krante savaitę penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., o kai vaikui sueis 7 metai - pirmą ir trečią buvimo krante savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Taip pat siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su dukra komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar/ir naudojant programas „Skype“, „Viber“ ar kt. Nepagrįstas ieškovės prašymas nustatyti atsakovui draudimą išvežti dukrą iš šalies be ieškovės rašytinio sutikimo. CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, įstatymas numato sutikimo būtinybę sprendžiant klausimą dėl vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, tačiau ne vaiko laikino išvežimo savo bendravimo su vaiku laikotarpio atveju. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovui draudimą lankytis dukters gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su motina jos gyvenamojoje vietoje, į kurią atsakovas be ieškovės sutikimo bet kokiu atveju negalės patekti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

Ieškovė S. D. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 3 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 500 Eur dėl ieškininio reikalavimo dėl iškeldinimo iš buto ir 1 500 Eur dėl ieškovės M. Z. pareikštų reikalavimų dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, uzufrukto nustatymo ir kt.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju ieškovės S. D. ieškinys atmetamas, nes atsakovė M. Z. bylos nagrinėjimo eigoje pripažino jai pareikštą reikalavimą ir jį įvykdė. Tuo tarpu ieškovė M. Z. atsisakė nuo atsakovei S. D. ieškiniu pareikštų reikalavimų, kai tokį procesinį veiksmą sąlygojo ne geranoriškas reikalavimų patenkinimas, o pačios ieškovės M. Z. valia nebepalaikyti pareikštų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė S. D. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, be kita ko, turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

Pažymėtina, kad tarp šalių (S. D. ir M. Z.) kilęs ginčas buvo nesudėtingas, tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika. Ginčas nelaikytinas specifiniu, sudėtingu ar reikalaujančiu specialių žinių, patyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors ieškovės S. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytos maksimalios sumos, tačiau jos yra per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, dėl to mažintinos 30 proc. iki 2 100 Eur. Taigi, iš viso ieškovei S. D. iš atsakovės M. Z. priteistina 2 175 Eur (2 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti + 75 Eur žyminis mokestis = 2 175 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ieškovė M. Z. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 11,58 Eur duomenų rinkimo išlaidos, 720 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 76,88 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 24 Eur už vertimo paslaugas. Kadangi ieškovė nedetalizavo, kokia dalis šių išlaidų susijusi su ginču, kilusiu tarp jos ir S. D., o kokia dalis – tarp jos ir A. D., įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimų S. D. ieškovė atsisakė, o pastarosios reikalavimus įvykdė, tai, kad ieškovės reikalavimai atsakovui A. D. iš esmės patenkinti, laikytina, kad iš atsakovo A. D. yra pagrindas priteisti ½ dalį nurodytų išlaidų, išskyrus išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. 377,79 Eur.

Panaikintinos 2019 m. birželio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas (CPK 150 straipsnis).

Ieškovei M. Z. 2019 m. birželio 11 d. nutartimi buvo atidėtas dalies, t. y. 2 500 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimų, kurie apmokestinami 2 620 Eur žyminiu mokesčiu, būtų pagrindas iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisti 25 proc. šios sumos. Tačiau atsižvelgiant ieškovės turtinę padėtį (neturi turto ir stabilių pajamų), laikytina, kad priverstinis šių lėšų išieškojimas iš esmės pablogintų ieškovės turtinę padėtį, todėl ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės S. D. ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės M. Z. atsisakymą nuo šių ieškinio reikalavimų: 1) atnaujinti actio Pauliana vienerių metų ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti 2016 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. D. (A. D.) ir S. D., negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pritaikyti byloje restituciją natūra grąžinant dovanotą turtą atsakovo A. D. (A. D.) nuosavybėn; 3) nustatyti turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iki atsakovas A. D. (A. D.) įvykdys išlaikymo pareigą; 4) nustatyti uzufrukto teisę nepilnametei dukrai iki pilnametystės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti M. Z. uzufrukto teisę naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės; 6) nustatyti atsakovui A. D. (A. D.) draudimą lankytis dukters gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės, neįtakojant atsakovo (tėvo) A. D. (A. D.) teisės matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne vaiko gyvenamoje vietoje; 7) nustatyti atsakovui A. D. (A. D.) pareigą sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), būtino/planinio remonto/renovacijos išlaidas iki dukters pilnametystės; 8) nustatyti atsakovui A. D. (A. D.) pareigą sumokėti buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį buto eksploatacijos/komunalinių išlaidų iki dukters pilnametystės, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškovės M. Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) nepilnametės dukters M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. Z. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti atsakovo A. D. (A. D.) bendravimo su nepilnamete dukterimi M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) iki nepilnametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks 7 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), tėvas A. D. (A. D.) bendrauja su dukterimi M. D. pirmą ir trečią buvimo krante savaitę penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą;

2) nuo (duomenys neskelbtini) tėvas A. D. (A. D.) bendrauja su dukterimi M. D. pirmą ir trečią buvimo krante savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą;

3) apie bendravimo pradžią vaiko tėvas A. D. (A. D.) turi pranešti vaiko mamai M. Z. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas;

4) tėvas A. D. (A. D.) savo buvimo (bendravimo) su dukra metu informuoja vaiko mamą M. Z. apie vaiko buvimo vietą, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku;

5) jeigu bendravimas su dukra neįvyksta dėl tėvo A. D. (A. D.) užimtumo darbo ar kitais reikalais, bendravimo laikas neperkeliamas.

6) tėvas A. D. (A. D.) turi teisę bendrauti su dukra M. D. bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis (telefonu ar/ir naudojant programas „Skype“, „Viber“ ar kt.).

Priteisti ieškovei S. D. iš atsakovės M. Z. 2 175 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) ieškovei M. Z. 377,79 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-7106-1032/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.