Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-14 · Administracinė byla Nr. I-3020-331/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-575-606-12Nutartis · 2012-10-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-143-3-13Nutartis · 2013-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. TA-143-3-13Nutartis · 2013-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-14
Bylos Nr.
I-3020-331/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01143-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3020-331/2012Proceso Nr. 3-61-3-01143-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui R. P., atsakovės atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010-08-10 iki 2012-01-02 jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m., buvo kalinamas kartu su 3 asmenimis. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą, vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriuje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Nurodo, kad buvo kalinamas nežmogiškomis, antisanitarinėmis ir žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, todėl patyrė didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, atsirado dirglumas, negalėjimas ramiai miegoti, padidėjo baimė aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismo posėdyje R. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 12-18) pateikdamas pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiais nuo 2011-01-13 iki 2011-02-07 ryto, nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11 ryto, nuo 2011-02-22 iki 2011-03-11 ryto, nuo 2011-04-12 iki 2011-04-15 ryto, nuo 2011-04-18 iki 2011-04-27 ryto, nuo 2011-05-02 vakaro iki 2011-05-20 ryto, nuo 2011-05-24 iki 2011-05-26, nuo 2011-06-21 iki 2011-06-23 ryto, nuo 2011-07-05 iki 2011-07-18 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, pagal kurį vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Paaiškino, jog Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, jog asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 str., kuris nustato, jog asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliant į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Nuolat atliekama vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūrą bei profilaktinis patikrinimas.

Dėl žalos atlyginimo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Viktorija Grigaliūnaitė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 9-11) paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nėra. Kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Skunde pareiškėjas nurodė vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, todėl kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos, negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis - 30 000 Lt. Nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Dainius Jasas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-08-10 iki 2012-01-02 kalinamas Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo remdamasis argumentais, kad buvo kalinamas nežmogiškomis, antisanitarinėmis ir žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, todėl patyrė didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, atsirado dirglumas, negalėjimas ramiai miegoti, padidėjo baimė aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ginčui aktuali Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. P. ginčo laikotarpiu nuo 2010-08-10 iki 2012-01-02 Lukiškių TI-K buvo laikomas 511 parų ( b. l. 12-16, 19-22).

Ginčui aktualiu laikotarpiu R. P. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 143 (plotas 7,94m²), Nr. 136 (plotas 7,94 m²), Nr. 157 (plotas 7,94 m²), Nr. 199 (plotas 7,94 m²), Nr. 131 (plotas 7,94m²), Nr. 257 (plotas 34,57m²), Nr. 254 (plotas 34,71 m²), Nr. 182 (plotas 7,94 m²), Nr. 165 (plotas 7,94 m²) kartu su 2-13 asmenimis. Judėjimo grafikas patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2010-10-21, 2010-11-16, kai kameroje Nr. 157 ryte kalėjo 2, vakare - 3 ir 4 asmenys, taigi minimalus kameros plotas ryte kiekvienam asmeniui sudarė 3,97 m²; 2010-12-07, kai kameroje Nr. 199 ryte kalėjo 2, o vakare - 4 asmenys, ploto ryte teko po 3,97 m²; 2010-12-31, kai kameroje Nr. 257 ryte buvo laikomi 8, o vakare 11 asmenų, plotas ryte teko apie 4,3 m²; 2011-02-07, 2011-02-11, 2011-02-15, 2011-03-11, 2011-04-05, 2011-04-08, 2011-04-15, kai kameroje Nr. 257 ryte buvo 9, vakare 10-13 asmenų, todėl rytais teko apie 3,8 m²; 2011-04-27, 2011-06-23, 2011-06-28, 2011-07-01, kai kameroje Nr. 254 rytais kalėjo 9, vakarais – 10 asmenų, ploto ryte kiekvienam iš jų teko apie 3,9 m²; 2011-05-02, kai kameroje Nr. 254 ryte buvo laikoma 10, o vakare 9 asmenys, todėl kameros ploto kiekvienam iš jų vakare teko taip pat apie 3,9 m²; 2012-05-20, kai kameroje Nr. 254 ryte buvo 7, o vakare 10 asmenų, vienam asmeniu ryte teko apie 5 m²; 2011-07-19, kai pareiškėjas kameroje Nr. 182 ryte kalėjo 1, vakare – 4 asmenys, todėl ryte jam teko 7,94 m²; 2011-08-02 kalint kameroje Nr. 182 ryte buvo 2, vakare 3 asmenys, todėl ryte pareiškėjui teko 3,97 m². Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Taigi, matyti, kad minėtais atvejais pareiškėjas apytiksliai 9,5 paros buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2011-01-13 iki 2011-02-06 įskaitytinai (25 paras), nuo 2011-02-08 iki 2011-02-10 įskaitytinai (3 paras), nuo 2011-02-22 iki 2011-03-10 įskaitytinai (17 parų), nuo 2011-04-12 iki 2011-04-14 įskaitytinai (3 paras), nuo 2011-04-18 iki 2011-04-26 įskaitytinai (9 paras), nuo 2011-05-03 iki 2011-05-19 įskaitytinai (17 parų), nuo 2011-05-24 iki 2011-05-26 įskaitytinai (3 paras), nuo 2011-06-21 iki 2011-06-22 įskaitytinai (2 paras), nuo 2011-07-05 iki 2011-07-18 įskaitytinai (14 parų), kas iš viso sudaro 93 paras, pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose buvo pilnai užtikrintas minimalus 3,6 m² plotas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2010-08-10 iki 2012-01-02 408,5 paros Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pagal CK 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė patirtą didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą, fobiją aplinkai, miego sutrikimus, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos problemos būtų atsiradusios būtent dėl netinkamai užtikrinto kamerų ploto vienam asmeniui, o dėl pablogėjusios sveikatos R. P. būtų kreipęsis į medikus. Abstraktūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, jog pablogėjo sveikata, negali būti pagrindas konstatuoti, kad tokie padariniai pareiškėjui atsirado nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, o jei atsirado, kad jie atsirado būtent dėl tos priežasties, jog pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose neužtikrinant minimalaus ploto normos. Įvertinus bylos duomenis nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K turėjo įtakos jo sveikatai. Taigi, skundo argumentus dėl pablogėjusios sveikatos teismas vertina kaip pagrįstus tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip susiję su pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.

Pareiškėjas skundo argumentais dėl žalos kilimo nurodo ir nežmogiškas, antisanitarines, žiaurias kalinimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo argumentams prieštarauja byloje esantys duomenys: 2009 m. gruodžio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.102 dėl patalpų priežiūros siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 23-26); 2010-11-30 ši sutartis pratęsta vieneriems kalendoriniams metams (b. l. 27); analogiška sutartis sudaryta ir 2012-01-03 (b. l. 28-31). Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas buvo laikomas nežmogiškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz. 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas laiko, kad, viena vertus, Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Vis dėlto, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas nežmogiškomis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, jo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai, pareiškėjas nesikreipė į gydytojus, taip pat ir į įstaigos administraciją dėl nepatogumų, atsiradusių ryšium su mažesniu plotu, pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu apsiribojo vien abstrakčiais teiginiais. Teismo manymu, R. P. išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisės į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT bylos Nr. A444 – 619/2008; Nr. A858-1490/2012; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas