Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-144/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1., 1.2.20., 1.2.29.1.

2008 m. gegužės 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. Z. , A. L. , Z. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. – 160 MGL (20 000 Lt) bauda;

- pagal BK 300 str. 3 d. – 80 MGL (10 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta - 160 MGL (20 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtą laikas 2004-02-25 (1 diena) ir, remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirta galutinė bausmė - 158 MGL (19750 Lt ) bauda.

- pagal BK 199 str. l d. - 160 MGL ( 20 000 Lt) bauda;

- pagal BK 300 str. 3 d. - 80 MGL (10 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta - 160 MGL (20 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas 2004-02-25 (1 diena) ir, remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirta galutinė bausmė – 158 MGL (19 750 Lt ) bauda.

- pagal BK 228 str. 1 d. - 110 MGL (13 750 Lt) bauda, atimant teisę dirbti muitinės tarnyboje 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta - 150 MGL (18 750 Lt) bauda, atimant teisę dirbti muitinės tarnyboje 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2004-03-02 iki 2004 03 17 (15 dienų) ir, remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirta galutinė bausmė - 120 MGL ( 15 000 Lt ) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. Č. , išteisinti R. G. ir R. D. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistieji L. Z., A. L., Z. P. (kartu su A. Č. ) nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, gabendami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikė privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir išvengė muitinės kontrolės, tai yra,

L. Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laivu „(duomenys neskelbtini)“ iš Jungtinių Arabų Emyratų per Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo jūrų uostą į Klaipėdos jūrų uostą, jūriniame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno privalomų pateikti muitinei 481 789 Lt vertės 125 596 vnt. įvairių namų apyvokos reikmenų krovinį, suklastojo tikrą dokumentą, turėdama tikslą vėliau jį panaudoti darant kontrabandą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, firmos „M. T.“ vardu sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2003-09-03), kurią patvirtino antspaudu ir atsakingo asmens parašu firmos „M. T. “ įgaliotas atstovas, sutarties priede įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių kiekį - nurodė, kad gabenamas 23 080 vnt., o ne 125 596 vnt. įvairių namų apyvokos reikmenų krovinys ir 2003-11-15 šio dokumento kopiją faksograma persiuntė A. L. , nurodydama įrašyti į firmos „M. T. " sąskaitas jos pateiktame sąraše ir kontrakto priede esančius žinomai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių kiekį. Šiais savo veiksmais nuteistoji padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d. ir BK 300 str. 3 d.

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003-11-15 nenustatytoje vietoje, į konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamų kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ prekių, kurioms reikalingas importo procedūros įforminimas, sąskaitas-faktūras (Invoice) Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuteriu ir rašaliniu spausdintuvu įrašė datą - „01/10/2003“, prekių gavėjo „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą ir žinomai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių kiekį - sąskaitoje-faktūroje (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gabenama 13678 vnt. įvairių namų apyvokos reikmenų, o sąskaitoje-faktūroje (Invoice) Nr.(duomenys neskelbtini) - 9453 vnt. įvairių namų apyvokos reikmenų, iš viso - 23 080 vnt. reikmenų, nors iš tikrųjų buvo gabenamas 125 596 vnt. prekių krovinys. 2003-11-15 pateikė suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantui R. D., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), remdamasis A. L. pateiktomis suklastotų krovinio dokumentų, reikalingų muitinės importo procedūrai įforminti, kopijomis, to nežinodamas, įrašė A. L. pateiktus neteisingus duomenis apie gabenamų prekių kiekį į 2003-11-15 muitinės importo deklaraciją, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 2003-11-15 muitinės vertės deklaraciją, nurodydamas, kad gabenamas įvairių namų apyvokos reikmenų krovinys, kurio kiekis - 23080 vnt., vertė - 110623 Lt, ir, patvirtinęs šiuos dokumentus savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, A. Č. prašymu perdavė R. G., kuri 2003-11-16, apie 13 val., taip pat nežinodama, kad pateiktuose dokumentuose yra tikrovės neatitinkantys duomenys, perdavė juos (duomenys neskelbtini) pareigūnams muitinės importo prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai įforminti. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d. ir BK 300 str. 3 d.

Z. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, iš anksto žinodamas apie konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) su privalomais pateikti muitinės patikrinimui daiktais gabenimą per (duomenys neskelbtini), saugojo ir pridengė kitus nusikalstamos veikos bendrininkus. Telefoninių pokalbių metu davė A. Č. patarimus, suteikė tarnybinio pobūdžio informaciją apie muitinės posto inspektorių darbo grafiką, teisėsaugos struktūrų darbą ir pajėgų išsidėstymą muitinės poste. Pažadėjo A. Č. savo pamainos metu 2003-11-16, nuo 8.00 iki 20.00 val., praleisti per (duomenys neskelbtini) posto terminalo padalinį konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamus privalomus pateikti muitinei daiktus neatliekant prekių ir dokumentų muitinio patikrinimo, pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą krovinio dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti, priėmimą ir muitinės procedūros įforminimą bei šių prekių išleidimą laisvai cirkuliuoti, išvengiant muitinės kontrolės. Tokiu būdu Z. P. tyčia nevykdė jam pavestų muitinės pareigūno funkcijų, sutrikdė normalią valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) - veiklą, pažeidė valstybės tarnybos principus, padarė didelę žalą valstybės tarnybos autoritetui ir valstybės interesams. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

Apeliantė teigia, kad inkriminuotų nusikaltimų (kontrabandos ir dokumentų klastojimo) nepadarė ir tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nesurinkta. Nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus ji (L. Z. ) ir kiti nuteistieji atliko nuo 2003-11-07 iki 2003-11-16 (laikotarpiu nuo krovinio patekimo į Klaipėdos jūrų uostą iki muitinės procedūros vykdymo pradžios), kad krovinys būtų išgabentas be muitinės kontrolės. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas rėmėsi telefoninių pokalbių suvestinėmis, kurių turinio nuteistoji neneigia, tačiau pažymi, kad iš jos pokalbio su A. Č. negalima daryti išvados, jog nuo 2003-11-07 iki 2003-11-16 jie ruošėsi nepateikti prekių muitinės kontrolei. Apie tai, kad prekių yra daugiau nei nurodyta sąraše, apeliantė teigia sužinojusi tik 2003-11-17, 12:08:30 val., kai šią informaciją telefonu pranešė A. Č. . Vėlesni pokalbiai su minėtu asmeniu (2003-11-17, 15:21:24 val. ir 2003-11-17, 17:39:00 val.) įrodo, kad ji (L. Z. ) neketino gabenti krovinio nepateikus jo muitinės kontrolei ir apie didesnį prekių kiekį nei nurodyta D. Ž. pateiktame sąraše – nežinojo. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tiesioginę tyčia, tai yra, nuteistieji nežinojo, kad bus nurodytas mažesnis gabenamų prekių kiekis. Ši aplinkybė buvo žinoma tik prekių savininkui D. Ž. (tai patvirtina D. Ž. bei liudytojos D. R. parodymai), kuris, apeliantės manymu, ir turėtų būti nuteistas už kontrabandą.

Nuteistoji L. Z. atkreipia dėmesį, kad A. Č. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl muitinės veikla, prekių išmuitinimo tvarka domėjosi atlikdamas savo darbines funkcijas, o ne vykdydamas jos nurodymus, siekiant išvengti muitinio patikrinimo, kaip tai konstatavo teismas, remdamasis 2003 m. lapkričio mėnesį vykusiais telefoniniais pokalbiais.

Pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje darant išvadą, jog veikė organizuota grupe, neatkreiptas dėmesys, kad ją su A. Č. ir A. L. siejo darbiniai santykiai, o Z. P. pažinojo tik iš matymo. Be to, teismas nenurodė ir SMS žinučių teksto, kuris patvirtintų, kad buvo tartasi dėl krovinio gabenimo kontrabandos būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 31 str. įtvirtintų visų asmenų lygybės prieš įstatymą, proceso viešumo, teisingumo, teismų nepriklausomumo ir bešališkumo principų bei pažeidžiant BPK 1 str. įtvirtintas teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, įstatymų taikymą, teisingą nubaudimą ir nekaltumo prezumpciją. Teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes neįrodytas dalyvavimas nusikaltimo padaryme ( BPK 328 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d. 1 p.). Neatsižvelgta į reikšmingas bylos aplinkybes, nemotyvuota, kuo remiantis vieni įrodymai buvo priimti, kiti – atmesti. Be to, buvo pažeisti nuosprendžio surašymo reikalavimai, numatyti BPK 301 str. – 307 str., nes neišdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, dokumento suklastojimo būdas (jis nenustatytas), apsiribota kaltinamojo akto formuluotėmis tiek aprašant nusikaltimus, tiek išdėstant liudytojų parodymus, todėl neaišku, ką nustatė pats teismas.

Apeliantas A. L. teigia, kad organizuotoje grupėje darant nusikaltimus nedalyvavo, nežinojo ir neįtarė apie galimus neteisėtus veiksmus, o pildydamas sąskaitas – faktūras vykdė tiesioginės viršininkės L. Z. nurodymus. Šiuos teiginius patvirtina telefoniniai pokalbiai tarp L. Z. ir A. Č. . Apie nedeklaruotų prekių vežimą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Teiginio, kad jis (A. L. ) siekė išvengti muitinės kontrolės konteineriu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jungtinių Arabų Emyratų gabenamoms prekėms, nepatvirtina telefoniniai pokalbiai tarp A. Č. ir R. G. (2 t., b.l. 123-179), A. Č. Ir L. Z. . Priešingai – iš jų matyti, jog apie gabenamų prekių kiekį jis nebuvo informuotas (kalbėta, kad jį – A. L. - būtina paruošti, kad nepridarytų bėdos).

Teisme apklausti liudytojai G. F. , V. B. , V. G. , T. V. , N. Z. , A. R. , D. Ž. nepatvirtino pateikto kaltinimo aplinkybių. Kitų nuteistųjų parodymai taip pat neįrodo jo kaltės. Liudytojas V. P. parodė, kad kroviniu domėjosi ne jis, o kiti asmenys, duomenų, kad apeliantas būtų atlikęs kokius neteisėtus veiksmus – nėra. Liudytojai J. N. , P. J. , Z. R. teigė, kad gabenant prekes A. L. atliko veiksmus kaip oficialus įmonės atstovas. Kaltės nepatvirtina ir byloje esantys audio įrašai, telefoniniai pokalbiai bei kita rašytinė medžiaga.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pažeidė BPK 20 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimą Nr. 40. Išvadą, kad jis (A. L. ) kaip bendravykdytojas dalyvavo darant kontrabandą, grindė spėlionėmis ir prielaidomis, o ne tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.

Nuteistasis A. L. mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti panaikintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas (BPK 326 str., 329 str).

Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.

Nuteistojo teigimu, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, esą byloje surinkti duomenys besąlygiškai patvirtina, kad jis, L. Z. , A. Č. ir A. L. įvykdė veiksmus, siekiant išvengti muitinės kontrolės iš Jungtinių Arabų Emyratų gabenamoms prekėms konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo – nusikalstamos veikos sudėties, nes nesurinkta jokių kaltės įrodymų apie dalyvavimą darant kontrabandą, tai yra, užfiksuoti veiksmai neatitinka BK 199 str. 1 d. ir 25 str. 3 d. požymių.

Apeliantas neneigia byloje pateiktų telefoninių pokalbių su A. Č. ir kitais nuteistaisiais, tačiau, jo įsitikinimu, nei vienas jų, priešingai negu nurodyta nuosprendyje, nesuteikia pagrindo teigti, kad ruošėsi padėti A. Č. ar kitiems nuteistiesiems (kuriuos visus daugiau - mažiau pažįsta), padaryti nusikalstamą veiką. Nurodo, kad su niekuo iš jų nesitarė daryti kontrabandą, nesuprato, jog kalbama apie neteisėtu būdu gabenamą krovinį ar bent jau nežinojo apie šio krovinio turinį ir jo atitikimą dokumentams. Pats jokių su kontrabanda susijusių veiksmų neatliko. Net ir gavęs informaciją apie krovinio sulaikymą, nieko nesiėmė, kad krovinys būtų išgelbėtas, o muitinės patikrinimas – nutrauktas. Liudytojai – muitinės darbuotojai - V. P. , N. Z. , G. F. , V. B. , J. N. , V. G. , T. V. neparodė, kad buvo prašymų praleisti krovinį be muitinės patikrinimo. Teigia, kad jei ir būtų pažadėjęs A. Č. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, tai nesudarytų teisinio pagrindo traktuoti, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, nes būtina, kad pažadas pereitų į rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą (BK 21 str. 1 d., 22 str. 1 d., Lietuvos Apeliacinio teismo 2007-03-02 nuosprendis Nr. 1A-53/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-12 nutartis Nr. 2K–465/2007).

Nuteistojo Z. P. manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad jis suteikė tarnybinio pobūdžio informaciją (apie muitinės posto inspektorių grafiką, teisėsaugos struktūrų darbą ir pajėgų išsidėstymą muitinės poste), nes muitinėje nenustatytas tokio pobūdžio informacijos sąrašas, o teisėsaugos struktūrų darbas ir jų išsidėstymas posto teritorijoje jam nebuvo žinomas. A. Č. telefonu nurodė tik pastebėjimus, o ne tarnybinę informaciją. Be to, darbo grafikai nėra įslaptinta informacija ir tai neturi nieko bendra su galimu kontrabandos padarymu.

Nuteistasis Z. P. atkreipia dėmesį, kad BK 228 str. norma yra blanketinė, tačiau, pažeidžiant teisę į gynybą (BPK 22 str.), nuosprendyje nenurodyti įstatymai ar kiti normatyviniai aktai, kurių jis galimai nesilaikė.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji L. Z. , A. L. , Z. P. bei jų gynėjai advokatai K. Stasiulis, P. M. ir E. J. Š. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Dėl L. Z. kaltės

Nuteistosios L. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog 2003-11-07 dieną iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė jūrinis konteineris Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenęs privalomų pateikti muitinei prekių krovinį. Šių prekių siuntėja nurodyta Jungtinių Arabų Emyratų firma ,,M. T. “. 2003-11-10 dieną (duomenys neskelbtini) pateikta bendroji deklaracija (BDK) Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentas prekes paliekant laikinam saugojimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Pagal 2003-11-14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo, deklarantas 2003-11 15 dieną apie 13 val. pateikė (duomenys neskelbtini) padalinio pareigūnams dokumentus muitinės importo prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai įforminti, tai yra 2003-11-15 muitinės importo deklaraciją (reg. Nr. duomenys neskelbtini) ir 2003-11-15 muitinės vertės deklaraciją bei sąskaitas faktūras (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias prekių gavėja nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o prekių pateikiama 23.080 vnt. už 110.623 Lt, nors iš tikrųjų buvo gabenamas didesnis prekių kiekis – 125.596 vnt., jų vertė – 481.789 Lt; dėl to nesumokėtų į valstybės biudžetą privalomų mokėti mokesčių (muito ir pridėtinės vertės) suma sudaro 71.432 Lt. Tokiu būdu, suklastojus dokumentus, įvykdyta kontrabanda – neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. Z. kalta, dalyvavus įvykdant kontrabandą ir suklastojus dokumentus.

Tai, kad nuteistoji L. Z. buvo viena iš šių nusikalstamų veikų vykdytojų, patvirtina bylos įrodymais nustatytos sekančios aplinkybės.

Pati L. Z. nurodė, kad ji vadovavo prekių importui iš JAE bei urmine prekyba šiomis prekėmis užsiimančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės darbuotojai buvo A. Č. (pavaduotojas) ir A. L. (buhalteris). 2003 m. rugsėjo mėnesį A. R. ir D. Ž. paprašyta ėmėsi prekių krovinio atgabenimo iš JAE į Lietuvą, o taip pat jų išmuitinimo. Tuo tikslu nuvykusi į JAE sudarė kontraktą jame nurodyta data – 2003-09-03, 2003 m. spalio 15 dieną iš prekių siuntėjo – įmonės ,,M. T. “ gavo tuščius sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) blankus, patvirtintus minėtos įmonės spaudu bei parašais, kuriuos vėliau jos nurodymu užpildė A. L. , įrašydamas prekių pavadinimus, kiekį ir vertę. Duomenis apie tai (prekių sąrašą) L. Z. taip pat perdavė A. L. , juos savo ruožtu gavusi elektroniniu paštu iš D. Ž. . Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. Z. pastarąją aplinkybę paaiškino kitaip – nurodė, jog prekių sąrašą gavo JAE įmonėje ,,M. T. “ kartu su tuščiais sąskaitų faktūrų blankais (5 t., b. l. 95). Be to, nuteistoji parodė, kad prekių gavėju nutarė nurodyti ne jai priklausančią įmonę, kadangi šios veikla tuo metu buvo nuolat tikrinama, turėjo finansinių problemų. Dėl to visi – ji pati, A. Č. bei A. L. ieškoję įmonės-gavėjo, ją – tai yra ,,(duomenys neskelbtini)“ surado A. L. ar A. Č. , kuris rūpinosi ir atgabento krovinio išmuitinimu. Pasak nuteistosios, vėliau įmonė-gavėja ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo perleisti krovinį D. Ž. įmonei.

Apeliantė – nuteistoji L. Z. neigia kaltę, tvirtindama, jog nežinojo tikrojo gabenamų prekių kiekio ir manė, kad jis toks, kaip pateikta prekių sąraše; minėtus duomenis žinojęs D. Ž. , kuris ir turėtų būti atsakingas už mažesnio prekių kiekio nurodymą. Kolegijos manymu, šie argumentai neatitinka tikrovės. Visų pirma, iš bylos duomenų aišku, kad (kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) jokios rašytinės sutarties tarp L. Z. ir D. Ž. (arba jų įmonių) dėl krovinio gabenimo nebuvo, apie tai nieko nežinojo ir L. Z. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai - A. Č. bei A. L. , vykdę jos nurodymus ir atlikę veiksmus, susijusius su nuteistosios gabento krovinio išmuitinimu. Antra, būtent L. Z. sudarė prekių pirkimo kontraktą su JAE įmone ,,M. T. “, tačiau, nenorėdama prekių gavėju nurodyti jai priklausančios įmonės, juo nenurodė ir D. Ž. įmonės, kas, savaime suprantama, būtų padaryta, jeigu tikruoju prekių gavėju ši įmonė būtų buvusi. Pažymėtina, jog D. Ž. taipogi neigė užsakęs atgabenti iš JAE didesnį importo prekių kiekį, tai yra tokį ir tokios vertės, koks buvo realiai pateiktas muitinės procedūrai įforminti. Taigi surado trečiąją įmonę - ,,(duomenys neskelbtini)“, tai yra priedangą, tariamą prekių gavėją, kuris, kaip patvirtino nuteistasis A. Č. bei liudytojai Z. R. , P. J. – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktorė, sutikusi su nuteistosios darbuotojų pasiūlymu (per tarpininką Z. R. ) ir pasirašiusi dokumentus, reikalingus įforminti tariamą prekių pirkimą šios įmonės vardu, po išmuitinimo procedūros prekes turėjo vėl perleisti L. Z. priklausančiai įmonei.

Išdėstytos aplinkybės liudija, kad nuteistoji L. Z. , ėmusis atgabenti iš JAE į Lietuvą prekių krovinį ir jas išmuitinti, turėjo žinoti ir žinojo tikrąjį prekių kiekį bei vertę, veikė sąmoningai; gavusi neužpildytas prekių sąskaitas faktūras jas pateikė savo darbuotojui A. L. , kuris jos nurodymu, taip pat pagal jos pateiktus duomenis, šiuos dokumentus užpildė, įrašant mažesnį prekių kiekį. Esamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nei A. L. , nei A. Č. neveikė savarankiškai, be L. Z. žinios, nes, būdami pastarajai priklausančios įmonės darbuotojai, to ir negalėjo daryti. Tai, kad vykdė L. Z. nurodymus, du minėti nuteistieji – A. Č. bei A. L. patvirtino duodami parodymus tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo eigoje..

A. Č. , kurio atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, pripažintas kaltu už tai, kad bendrininkavo įvykdant kontrabandą. Po to, kai 2003-11-10 į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė konteineris su prekėmis, naudodamasis asmeninėmis pažintimis, tarpininkaujant Z. R. , susitarė su P. J. – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, sudaryti atgabentų iš JAE prekių fiktyvų pardavimą, kas ir buvo padaryta susitikus P. J. su A. L. . Po to, kai pastarasis, gavęs įgaliojimą atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir remdamasis L. Z. pateiktu prekių sąrašu į krovinio dokumentus importo procedūrai įforminti - ,,M. T. “ sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašė prekių gavėją (,,duomenys neskelbtini“) bei neteisingus duomenis apie prekių kiekį, A. Č. nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ deklarantui R. D. pagal šiuos A. L. dokumentus užpildyti muitinės deklaraciją bei paruošti kitus dokumentus, reikalingus muitinės importo procedūrai įforminti, ką šis ir padarė. Taip pat A. Č. nurodymu A. L. ir R. D. minėtus dokumentus perdavė R. G. , kuri, pagal to paties A. Č. nurodymus, 2003-11-16 d. juos pateikė muitinės pareigūnams. Be to, A. Č. , palaikydamas ryšį su muitinės pareigūnu Z. P. , gavo iš jo informaciją, reikalingą be kliūčių įforminti privalomų pateikti muitinei atgabentų prekių išleidimą laisvai cirkuliuoti (išvengiant muitinės kontrolės). Šios aplinkybės yra nustatytos ir išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliaciniame skunde nepamatuotai teigiama, esą neaišku, kokie veiksmai yra atlikti.

Nuteistasis A. Č. parodė, kad atliekant visus šiuos veiksmus jis neveikė savarankiškai, o vykdė L. Z. nurodymus. Ši prieš išvykdama į JAE krovinio, perspėjo, kad reikės įforminti jo importo procedūrą. Dirbdamas L. Z. pavaduotoju dažnai atlikdavo su tuo susijusius jos pavedimus. Be to, šiuo atveju nuteistoji pasakė, kad krovinio gavėju negalinti nurodyti savo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“, o reikia surasti kitą, ką ir padaręs per Z. R. . Pagal A. Č. parodymus, krovinio išmuitinimą jis ėmėsi organizuoti nurodžius L. Z. . Pasak A. L. , jam L. Z. pasakiusi, kad kai A. Č. nurodys, reikės pateikti dokumentus muitinei. Šioje dalyje sutampa A. Č. ir A. L. parodymai apie L. Z. vaidmenį.

Taigi, vykdydamas neteisėtą atgabentų prekių krovinio muitinės procedūros įforminimą, nuslėpus dalį prekių siekiant išvengti muitinės kontrolės, A. Č. veikė su L. Z. žinia, turint vieningą tikslą; abiejų veiksmai buvo suderinti ir kiekvienas jų atliko prisiimtą vaidmenį.

Tai, kad gabenant prekių krovinį ir pateikiant jo dokumentus muitinei, prekių importo procedūrai įforminti, L. Z. palaikė ryšį su krovinio išmuitinimu besirūpinančiu A. Č. , patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys (2 t., b. l. 3-32), iš kurių seka, kad nuo 2003-10-24 d. buvo atliekama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir daromi A. Č. telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuose, kaip rodo teismo ekspertizės centro specialisto išvados (2 t., b. l. 123-153), užfiksuoti L. Z. , A. Č. , A. L. , R. D. , R. G. ir Z. P. balsai. Minėti asmenys taip pat neneigia buvę šių pokalbių dalyviai. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad 2003-11-14 d. L. Z. , būdama JAE (jos išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo faktai pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos dokumente (5 t., b. l. 136), telefonu paskambino A. Č. (2 t., b. l. 14-16), abu kalbėjosi apie problemų sprendimą. 2003-11-17 dieną, kai atgabentas krovinys tikrintas ir aptiktas sulaikytų prekių neatitikimas su pateiktais jų kiekiais dokumentuose, L. Z. skambindavo A. Č. ir apie šio proceso eigą dienos eigoje jie nuolat kalbėdavosi telefonu (užfiksuoti penki pokalbiai). 12.08 val. vykusio pokalbio metu L. Z. pasakė, jog reikia ką nors atmesti (reikštų nuslėpti prekių dalį), į tai A. Č. atsako, kad ,,nieko mes tau negalim atmest, absoliučiai nieko... Už tai, kad labai labai labai skirtumas didelis, trečdaliu“. Pokalbio pabaigoje L. Z. pažada pagalvoti ,,kaip tą padaryt“, pasako, kad ,,dar iki vakaro yra laiko, bandysim gal“ (2 t., b. l. 22-24). Kiek vėliau – 12.15 val. A. Č. paskambinusi L. Z. pasako, kad ,,aš sugalvojau, kaip tą galima padaryti“, t. y. kad reikėtų parengti kitus krovinio dokumentus – apie tai nurodo - ,,Arvis žino formas kaip turi būti parašyta... Jis ant popieriaus lapo turi taip surašyti... tu jam paaiškink, paaiškink tu jam...“. Kalbėdamiesi apie galimybę ištaisyti padėtį pašnekovai aptaria, jog ,, panika dėl tų popierių... tas skubėjimas neturi reikšmės, gal čia užteks ir vėliau, jeigu čia vyks tai“ (L. Z. ), jai pritardamas A. Č. sako, kad ,,čia galima ir rytoj... nes čia sako dar užsitęs ilgai vis tiek, bet tempt nereikia“, o ,,dabar ten puikus momentas“, nes ,,dabar ten visi pietauja... nieko neveikia“ (2 t., b. l. 24). Nuteistųjų aptartas problemos sprendimo būdas, siekiant nuslėpti tikrąjį prekių siuntos kiekį, parodo, kad iš tiesų už krovinio gabenimą bei didelės dalies prekių nuslėpimą atsakinga buvo siuntos gavėja L. Z. , o ne kiti asmenys. Vėlesnių L. Z. ir A. Č. pokalbių turinys (2 t., b. l. 25-32) atskleidžia tik tai, kad sumanymo kontrabandos būdu atgabenti prekes nepavyko įgyvendinti, kažkas galimai pavedė; apie tai L. Z. sako - ,,atvažiavo ir pradėjo krauti, ir iš kur jau žinojo kiek ten bus dėžių? Yra rezultatas toks, aš labai aiškiai matau, kad tai yra konkretus pakišimas...“ L. Z. nekaltina išmuitinimą organizavusio A. Č. , tik pataria jam pagalvoti, ,,kad žmonės, kurie daro ir nori daryti – tegul pagalvoja ar jie gali daryti“ – tai reikštų pokalbį apie neįvykusią pagalbą įforminant atgabentų ir nuslėptų prekių išmuitinimą. Be to, kalbant apie tai, L. Z. A. Č. patikino, kad ne jis pavedė ir jam (apie krovinį) ,,niekas niekada nesakė, kad ten gražu ir nuostabu“. Šio pokalbio turinys leidžia teigti, jog abu pašnekovai žinojo realią situaciją apie dokumentuose nuslėptą prekių krovinio dalį ir bandymus neteisėtai atlikti jo muito procedūrą.

Pažymėtina, kad kalbėdamiesi telefonu L. Z. ir A. Č. stengėsi užšifruoti detales, atviru tekstu neminėti sąvokų, kurios aiškiai nurodytų į tai, jog kalbama apie kontrabandą – prekių nuslėpimą, muitinės patikrinimo išvengimą. Ir tai suprantama, nes tiesiog neprotinga būtų tai daryti. Antra vertus, toks užšifruotas, be aiškių išsireiškimų pokalbių tekstas liudija, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato, tai yra buvo iš anksto sutarę ir todėl žinojo tikrąją prasmę. Kartu kolegija konstatuoja, kad duomenys apie telefoninius pokalbius ir jų turinys – nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys L. Z. kaltę, jie vertinami kitų bylos įrodymų kontekste ir tie įrodymai apie įvykio eigos faktines aplinkybes tarpusavyje sutampa.

Remiantis šiame nuosprendyje išdėstytų, o taip pat pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų bylos įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nuteistosios L. Z. kaltė bendrininkavus kontrabandos padaryme bei suklastojus dokumentus – visiškai patvirtinta, todėl ji pagrįstai nuteista įvykdžiusi BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, jos apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Z. P. kaltės

Nuteistojo Z. P. apeliacinis skundas dėl prašymo jį išteisinti atmestinas, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamo Baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Nustatyta, jog betarpiškai kontrabandinio prekių krovinio muitinio patikrinimo išvengimu rūpinosi nuteistasis A. Č. , pasitelkęs tuo tikslu kitus asmenis, tame tarpe – pažįstamą (duomenys neskelbtini) vyresnįjį inspektorių Z. P. , kuris, be kita ko, buvo pažįstamas ir su L. Z. .

Nors apeliantas – nuteistasis Z. P. teigia A. Č. telefoninių pokalbių metu išsakęs tik savo pastebėjimus, o ne suteikęs tarnybinio pobūdžio informaciją ar pažadėjęs atlikti su kontrabanda susijusius veiksmus, kurių ir neatliko, be to, tvirtina nesupratęs, jog kalbama apie neteisėtu būdu gabenamą krovinį, kurio turinio nežinojęs, tačiau bylos įrodymai pagrindžia išvadas, kad iš tiesų Z. P. , būdamas valstybės tarnautoju, dalyvavo įvykdant kontrabandą ir taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

A. Č. parodė, kad vykdydamas L. Z. nurodymą, turėjo organizuoti krovinio išmuitinimo procedūrą, todėl kreipėsi į gerai pažįstamą muitinės pareigūną Z. P. , prašydamas greičiau tai sutvarkyti.

Iš bylos duomenų apie užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp A. Č. ir Z. P. (2 t., b. l. 33-113, 123-153) matyti, kad laikotarpyje nuo 2003-11-07 d. (kai į (duomenys neskelbtini) atplaukė konteineris su prekių kroviniu iš JAE) iki 2003-11-17 (kai šį prekių krovinį po jo pateikimo muitinės procedūrai įforminti imta tikrinti), minėti asmenys nuolat palaikė ryšį, jų pokalbiai buvo susiję su krovinio išmuitinimo procesu, siekiant išvengti patikrinimo.

2003-11-12 dieną 09.08 val. A. Č. telefonu paskambinęs Z. P. pastarąjį informavo, kad jau yra krovinys, į Z. P. klausimą ,,kas ten per prekės“ ir ,,kieno vardu dabar ateis“ paaiškino, kad ,,be gavėjo... gavėją galima pateikti bet kada“. Minėtą dieną būtent tokia situacija ir buvo – krovinys atplaukė 2003-11-07, o prekių krovinio gavėju nurodyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susitarta 2003-11-14-15 d. Be to, šio pokalbio metu A. Č. paprašo Z. P. pagalvoti kaip veikti artimiausiomis dienomis bei pasiteirauja, kada šis dirbs, pastarasis atsako, kad sekmadienį – tai būtų 2003-11-16 d., kuomet ir buvo pateikti dokumentai muitinės procedūrai įforminti ir kai šią dieną Z. P. dirbo pamainoje (duomenys neskelbtini) poste (2 t., b. l. 50-51). 2003-11-15 d. 9.55 val. vykusio pokalbio metu A. Č. teiravosi Z. P. , ar šis nerado ,,kažką tokio“ – iš tolesnės pokalbio eigos matyti – kad patikimų žmonių, dirbsiančių poste, nes į tai Z. P. atsakė - ,,matai, čia kiekvieną dieną skirtingi žmonės, tai ką čia ieškoti“, į klausimą kokie žmonės ateis rytoj (t. y. 2003-11-16) Z. P. atsakė ,,rytoj mes dirbam, bet o kas kuruoja...“ A. Č. paprašė sužinoti ir jam apie tai pranešti, Z. P. patikslino, ar A. Č. norėtų minėtą dieną ,,judint“ ir paklausė, koks ,,dėžės“ (t. y. konteinerio) numeris, apie kurį A. Č. pažadėjo sužinoti ir informuoti (2 t. b. l. 52-53). Netrukus (2003-11-15 10.01 val.) pats Z. P. paskambino A. Č. ir informavo jį apie padėtį muitinės poste pasakydamas, kad ,,užvakar pusę dienos, vakar visą dieną sėdėjo ekonominė..., domėjosi viskuo“, ,,o šiandien kol kas dar nebuvo“, dėl prašymo suteikti dokumentinės informacijos Z. P. atsakė, kad nueiti ir tai padaryti nedarbo metu jis negali, tačiau pažada duoti Nerijaus (toks vardas yra Zikio, dirbusio kalbamą dieną muitinės poste) telefono numerį, iš kurio A. Č. ir galėtų sužinoti konkretesnę informaciją (2 t., b. l. 53). Kaip matyti iš po to sekusios telefoninių ryšių eigos, A. Č. paskambino ir kalbėjosi su šiuo asmeniu - N. (Z.), o po to SMS žinutėmis gautą informaciją perdavė Z. P. (2 t., b. l. 54).

L. N. Z. – (duomenys neskelbtini) pareigūnas patvirtino Z. P. ir A. Č. bendrininkavimo aplinkybes. Parodė, kad jį su A. Č. supažindino Z. P. . A. Č. paskambinęs teiravosi apie padėtį poste, tarnybų darbą, klausinėjo ar muitinės tarnybos domisi bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla ir kokie konteineriai bus tikrinami. Ikiteisminio tyrimo metu N. Z. parodė, kad paskambinęs Z. P. jį informavo, jog apie ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra nieko girdėjęs (1 t., b. l. 149-150).

2003-11-15 d. 13.36 val. pats Z. P. paskambino A. Č. ir pasakė, kad ,,N. neturi tau net kada atrašyti, todėl perdavė surinktą informaciją apie situaciją poste, tarnybų darbą bei apie tai, kad kitą dieną (lapkričio 16 d.) jau būtų galima imtis veiksmų, pasakydamas - ,,ten yra labai daug visokiausių įvairių struktūrų, ir yra jau biškį pasigavę ir domisi viskuo, bet domisi labai protingai, realiai, manau, kad rytoj dirbti galima būtų... Jie turi pasigavę vieną konkretų krovinį... jie turi darbo, tai, kad šalimais eis dirbti normaliai... Jiems neaktualu ten kištis „ (2 t., b. l. 55). Iš teksto aišku, kad tikrinamas ne L. Z. ir A. Č. krovinys. Be to, atitinkamai apie tarnybų veiklą ir kito – krovinio su kokainu tikrinimą nurodė liudytojas G. F. – Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas, kuris parodė, kad buvo gauta informacija, jog 2003-11-16 d. (duomenys neskelbtini) poste gali būti atgabentas jūrinis konteineris su nedeklaruotomis prekėmis, todėl pasinaudojus šiame poste tuo metu vykusiu kokaino siuntos sulaikymu (kaip priedanga) nuspręsta stebėti minėto konteinerio tikrinimą.

Vėliau sekusių telefoninių pokalbių metu Z. P. ir A. Č. toliau derino veiksmus, susijusius su prekių krovinio muito procedūros įforminimu. Kai A. Č. , norėdamas sužinoti, ar tariamas prekių gavėjas ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas į muitinės duomenų bazės rizikos grupę, pasiuntė N. Z. žinutę: ,,(duomenys neskelbtini) Būk geras pasižiūrėk ar švari skubiai ir duok atsak.“ (2 t., b. l. 56), jam paskambinęs Z. P. (2003-11-15 d. 15.47 val.) informavo - ,,sakė, ką tu prašei N., ten nieko nėra, nieko neturi... švaru“. Abu sutarė, kad rytoj – t. y. lapkričio 16 dieną bus įforminta muito procedūra (2 t., b. l. 56). Dar kartą – 2003-11-15 d. 16.01 val. paskambinęs A. Č. Z. P. paklausia koks numeris yra konteinerio (vadindamas jį ,,dėže“, apie ką nurodė ir tiriant pokalbių turinį teisiamojo posėdžio metu - 2 t. b. l. 56).

Po to, kai 2003-11-16 d. krovinio dokumentai buvo pateikti muito procedūrai įforminti ir kai pradėtas prekių tikrinimas (aplinkybes apie tai parodė liudytojai V. P. , V. B. , J. N. ), kurio nesitikėjo nuteistieji (dėl to minėtos dienos rytui buvo užsakytas prekėms išvežti transportas, kuriuo pasirūpino R. G. ), 15.40 val. A. Č. paskambinęs Z. P. pasiteiravo ,,kas gero ar blogo“, į tai pastarasis atsakė, kad ,,viskas blogai“, su tikrintojais neįmanoma susitarti, o A. Č. paprašė pasakyti jų pavardes, nes ,,su jais reikia derinti, kol dar įmanoma“, taip pat paprašė Z. P. - ,,daryk ką gali“ (2 t., b. l. 63).

Tokiu būdu, išdėstytų pokalbių turinys bei kitais bylos įrodymais nustatytos įvykio eigos aplinkybės atskleidžia, jog Z. P. kalbėjosi su A. Č. ne apie ką kita, o krovinio iš JAE muitinės procedūros atlikimą. Turėdamas darbo muitinės tarnyboje patirtį, nuteistasis suprato A. Č. prašymo esmę – išvengti nedeklaruotų prekių patikrinimo ir dėl šios priežasties teikė reikiamą informaciją (apie tarnybų darbą muitinės poste, jų domėjimąsi konkrečiais kroviniais ar prekių gavėjais), derino tarpusavio veiksmus (pamainos darbo laiką ir krovinio dokumentų pateikimą muitinei), ką liudija ne tik pokalbių metu aptarti klausimai, bet ir nuolatinis ryšio palaikymas, tikslingas keitimasis informacija. Reikiamos ir reikšmingos informacijos suteikimas, palankios situacijos laukimas ir Z. P. sutikimas padėti (nurodant dieną, kada jis dirbs ir kada bus galima tai daryti), iš tiesų paaiškina, kodėl krovinio, atgabento 2003-11-07 d., dokumentai muitinei buvo pateikti beveik po 10 dienų – 2003-11-16 d., dėl to neatitinka tikrovės apelianto Z. P. teiginiai, neva galimai A. Č. į jį kreipėsi dėl greitesnio muitinės procedūros atlikimo, nors, kaip matyti iš pokalbių turinio, apie tai nėra jokių užuominų.

Aplinkybes apie tai, kad Z. P. buvo suinteresuotas asmuo, domėjosi A. Č. paprašyto išmuitinti prekių krovinio procesu, patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

I. R. G. , dalyvavusi krovinio dokumentų pateikime muitinės procedūrai įforminti bei parūpinusi transporto priemonę prekių išvežimui, parodė, kad į ją kreipėsi Z. P. dėl pagalbos suteikimo jo draugui, tai yra A. Č. , o tik po to jai paskambino pastarasis.

L. G. B. – (duomenys neskelbtini) laikinai einantis pamainos viršininko pareigas, parodė, jog 2003-11-16 d. pagal patvirtintą darbo grafiką jis dirbo šiame poste. Toje pamainoje dirbo ir Z. P. , kuris buvo atsakingas už Kuršių perkėlos dokumentų įforminimo grupę. Be šio (duomenys neskelbtini) padalinio dirbo dar du – Konteinerių ir Terminalo padaliniai. Atsakingu už pastarojo darbą buvo V. G. .

L. V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kad apie pradėtą prekių krovinio patikrinimo procedūrą jis informavo Z. P. , kuris atvyko į postą su T. V. .

L. T. V. – (duomenys neskelbtini) inspektorius parodė, kad 2003-11-16 d. poste sutiko Z. P. , kuris perspėjo jį, jog ateis žmogus ir pateiks dokumentus prekių importo procedūrai įforminti ir kad jam reikės tai padaryti. Netrukus R. G. pateikė dokumentus. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų T. V. parodymų (1 t., b. l. 134-136) seka, jog minėto krovinio (prekių) iš JAE deklaracijos buvo užpildytos deklaranto R. D. vardu, prekių gavėju nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri nebuvo vykdžiusi jokių muitinės procedūrų, tai nustatyta patikrinus kompiuterinę duomenų bazę; šią informaciją V. G. perdavė Z. P. . Po pietų pradėjus konteinerio su prekėmis tikrinimą, telefonu paskambinęs Z. P. teiravosi T. V. apie eigą, be to, pasakė, kad su juo (T. V. ) nori susitikti A. Č. ; pastarasis ir pats vėliau paskambino dėl susitikimo.

Pokalbis dėl minėto susitikimo tarp A. Č. ir Z. P. vyko 2003-11-17 d. naktį – 00.46 val. Be to, jo metu A. Č. prašė Z. P. pakalbėti su asmeniu, kuris pakeitė prieš tai pamainoje dirbusį ir krovinio patikrinime dalyvavusį T. V. , teiravosi, koks tai asmuo, bet Z. P. atsakė jo nepažįstantis, tuomet A. Č. paprašė Z. P. , kad šis domėtųsi tolesne eiga ir jį informuotų (2 t., b. l. 73-74).

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad nuteistasis Z. P. , sutikęs su A. Č. pasiūlymu, žinodamas apie konteinerio su privalomomis pateikti muitinei prekėmis neteisėtą gabenimą per (duomenys neskelbtini) padalinį, pažadėjo savo darbo pamainos metu (2003-11-16 d. nuo 8 iki 20 val.) pašalinti galimas kliūtis ir netrukdomai praleisti šias prekes bei įforminti muitinės procedūrą išvengiant muitines kontrolės, būtent tuo tikslu suteikė A. Č. reikalingą informaciją bei davė patarimus dėl muitinės posto pareigūnų darbo, teisėsaugos tarnybų veiklos šiame poste, tai yra bendrininkavo įvykdant kontrabandą, kurią tiesiogiai realizavo kiti bendrininkai, įvykdę veiksmus, sudarančius šio nusikaltimo sudėtį (t. y. baigtą nusikaltimą). Tačiau Z. P. veika šioje dalyje turėtų būti kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d,. (kaip padėjėjo). Jam pateiktame kaltinime (kaltinamajame akte) suformuluota, kad šalindamas kliūtis, saugodamas ir pridengdamas kitus nusikalstamos veikos bendrininkus, Z. P. padėjo jiems įvykdyti BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteisdamas kaip vykdytoją, pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas ir apsunkino kaltininko padėtį, tuo pažeisdamas BPK 255 str. reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 24 str. 6 d. pateiktą apibrėžimą, padėjėjas yra asmuo, kurio vaidmuo nusikaltimo padaryme pasireiškia patarimų davimu, kliūčių šalinimu, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus. Bendrininkų baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja BK 26 str.; pagal šio straipsnio 4 d. nuostatas šiuo atveju kaltininko veika kvalifikuojama už vykdytojų padarytą veiką, kurią apėmė jo tyčia, ir, priklausomai nuo bendrininkavimo rūšies – BK 24 str., todėl pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikuodamas kaltininko veiksmus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pakeitus Z. P. veikos kvalifikaciją, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šiam nuteistajam paskirtą bausmę, nėra faktinio pagrindo. Už BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įstatymo nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Nuteistajam parinkta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, o jos dydis už šį sunkų nusikaltimą atitinka įstatymo numatytą vidurkį (BK 47 str. 3 d. 4 p.). Z. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, paskirta bausmė nėra per griežta, be to, ji adekvati ir kaltininko, kaip padėjėjo, vaidmeniui (kitiems bendrininkams teismas paskyrė griežtesnes bausmes). Kolegija mano, kad Z. P. paskirta bausmė iš esmės atitinka BK 54 str. nuostatas, nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. P. pagrįstai nuteistas pagal BK 228 str. 1 d., nes jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, padėdamas įvykdyti kontrabandą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei valstybės tarnybos autoritetui.

BK 228 str. numatytas nusikaltimas, kaip pastebėta apeliaciniame skunde, savo esme yra blanketinė norma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju veikos požymiams nustatyti nėra nurodytas kitas įstatymas ar normatyvinis aktas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo veiksmai priešingai tarnybai interesais naudojantis jam teisės aktais suteiktomis teisėmis, pareigomis ir įgaliojimais; šio subjekto veiklos teisėtumą liudija tiek norminio akto konkretus pažeidimas, tiek ir tarnybos interesų bei principų pažeidimas, veiklos turinio iškreipimas atliekant pareigas.

Šiuo atveju kaltinamajame akte ir nuosprendyje Z. P. piktnaudžiavimas tarnyba siejamas su jo veiksmais padedant įvykdyti kontrabandą, ir šie veiksmai yra nurodyti, kuo pasireiškė kaltininko veika, numatyta BK 228 str. 1 d., yra suformuluota.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. įtvirtintas principas nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, vadovautis visuomenės interesais, pareiga – nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse įtvirtinti lojalumo Lietuvos valstybei ir muitinei bei naudojimosi suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo galimų pažeidimų principai. Taip pat numatyta pareiga savo ar kitų asmenų naudai nenaudoti ir neleisti naudotis informacija, kuri buvo patikėta ar įgyta vykdant tarnybinę veiklą kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ir kiti teisės aktai; pareiga nedelsiant pranešti Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyriui apie bet kokius asmenų reikalavimus atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų siekiant išvengti muitinės kontrolės ar ją palengvinti. Akivaizdu, kad šias bendrąsias nuostatas Z. P. pažeidė, jo veiksmai nesuderinami su užimama pareigybe, kurios aprašymas patvirtintas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu ir su kuriuo nuteistasis buvo supažindintas (5 t., b. l. 9-12). Pasinaudojant tarnybine padėtimi padėdamas įvykdyti kontrabandą, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuteistasis padarė didelę žalą, kuri pasireiškė valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno vardo diskreditavimu ir šios svarbios tarnybos autoriteto žeminimu, juo labiau, kad nuslėpimas deklaruotų prekių yra ypač žalingas šalies ekonomikai, o neteisėta pareigūnų veikla, padedanti kitiems asmenims tokius nusikalstamus sumanymus įgyvendinti – pakerta teisėtumo pagrindus. Tai didelė žala valstybės interesams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis toje dalyje, kur Z. P. nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. – paliktinas nepakeistas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo toje dalyje, kur Z. P. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d., perkvalifikuojant jo veiką į BK – 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. ir paliekant tą pačią bausmę (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Dėl A. L. kaltės

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

Sprendžiant šio nuteistojo kaltės klausimą, nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, jog A. L. , dirbdamas L. Z. įmonėje buhalteriu ir vykdydamas jos nurodymus, įrašė į JAE įmonės ,,M. T. “ sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingus duomenis apie prekių kiekį (23.080 vnt.). Tuščius minėtų dokumentų blankus bei prekių sąrašą jam pateikė taip pat L. Z. . Be to, vykdydamas pastarosios ir A. Č. nurodymus, gavęs iš P. J. įgaliojimą, įrašė prekių gavėju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip pat A. Č. nurodymu perdavė užpildytas sąskaitas faktūras R. G. , o R. D. , remiantis A. L. pateiktų atitinkamų dokumentų kopijomis, įrašė tuos pačius duomenis apie prekes į muitinės importo deklaraciją ir muitinės vertės deklaraciją (nurodant prekių kiekį – 23.080 vnt., vertę – 11.0623 Lt). R. G. , gavusi iš A. L. ir R. D. dokumentus, pateikė juos (duomenys neskelbtini) pareigūnams, muitinės importo prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai įforminti su minėtais neteisingais duomenimis apie prekių kiekį ir vertę, kurių iš tikrųjų buvo 125.596 vnt., už 481.789 Lt.

Tačiau apeliantas A. L. tvirtina nebuvęs informuotas, kad L. Z. pateiktas prekių kiekis neatitinka tikrovės, apie tai sužinojęs tik ikiteisminio tyrimo metu. Teigia nemanęs, jog vykdo neteisėtus L. Z. nurodymus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje darant išvadą, jog A. L. bendrininkavo įvykdant kontrabandą ir kad suklastojo dokumentus įrašydamas į juos žinomai melagingus duomenis, minėti apelianto teiginiai iš esmės nebuvo paneigti. Nenustačius tokių aplinkybių, nėra ir tyčios padaryti šias nusikalstamas veikas.

Iš tiesų galima daryti prielaidą, kad nuteistasis A. L. galėjo numanyti ar žinoti, jog L. Z. pateiktas prekių kiekis neatitinka tikrovės, tačiau patikimų ir neginčytinų įrodymų apie tai – nėra. L. Z. , A. Č. nepatvirtino, jog informavo A. L. apie tikrąjį atgabentų prekių kiekį ir apie tai, kad oficialiai deklaruojamas prekių kiekis yra kitoks, negu nurodytas jų sąraše. Iš telefoninių pokalbių su A. L. (2 t., b. l. 20-21, 67, 151-152) matyti, kad juose užfiksuotas turinys taip pat neatskleidžia, ar užpildydamas dokumentus, kuriuose įrašė prekių kiekį, A. L. žinojo apie jį. 2003-11-16 d. 7.53 val. vykusio pokalbio su A. Č. metu, pastarasis nurodinėjo A. L. , kur šis turėtų būti. Antrasis byloje užfiksuotas pokalbis tarp minėtų asmenų įvyko 2003-11-16 d. 18.14 val., kai buvo tikrinamas krovinys, paaiškėjus neatitikimams tarp krovinio dokumentų ir faktinės padėties, apie ką A. Č. ir teiravosi A. L. , todėl iš jo taip pat negalima neabejotinai konstatuoti, kokią informaciją apie krovinį pastarasis turėjo tuo metu, kai užpildė sąskaitas faktūras. Iš pokalbio tarp A. Č. ir L. Z. , vykusio 2003-11-17 d. (2 t., b. l. 24), kurio metu šie asmenys galimai mini A. L. (vadindami jį Arviu), L. Z. teigia, jog tai, ką sugalvojusi, turinti pasakyti ne jam (A. L. ), o pokalbio dalyviui – A. Č. ir paaiškina, jog ,,duomenys neskelbtini“ žino formas (o ne duomenis), kaip turi būti surašyta, o A. Č. jam turėtų nurodyti (paaiškinti). Trečiasis pokalbis, kuriame dalyvavo A. L. (kai A. Č. paskambino R. G. ), vyko 2003-11-16 d. 18.14 val., jau paaiškėjus esamų prekių kiekio neatitikimui pateiktam dokumentuose. Kalbantis dėl šių aplinkybių, A. Č. pasakius ,,mes tai žinom ką žinom, o ką tu žinai“, į tai A. L. , nuvykęs į muitinės postą A. Č. nurodymu, atsako nieko nežinantis ir kad surado ,,paletės gabalą“ su elementais, t. y. prekėmis (2 t., b. l. 67).

Kitokių įrodymų, paneigiančių nuteistojo parodymus apie reikšmingas aplinkybes, tai yra apie tai, kad užpildydamas dokumentus jis žinojo, kad įrašo juose neteisingus duomenis, nėra.

Byloje nustatyta, kad betarpiškai muitinės procedūrų sėkmingu įforminimu rūpinosi A. Č. . Be to, kaip parodė išteisintieji R. D. , R. G. , liudytojai P. J. , Z. R. – su jais taipogi tarėsi ar davė nurodymus – A. Č. . Iš R. D. parodymų seka, jog būtent A. Č. pirmiausia kreipėsi į jį dėl muitinės procedūros įforminimo. Tą patį teigė ir R. G. . Šiems sutikus, A. L. A. Č. nurodymu ir pateikė dokumentus. P. J. ir Z. R. parodymais nustatyta, jog A. Č. pasikalbėjus su Z. R. ir pastarajam tarpininkaujant, P. J. sutiko su pasiūlymu savo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti prekes, kurios, atlikus importo procedūrą, bus vėl parduotos A. Č. (tiksliau – L. Z. ) įmonei. Tik po A. Č. įvykdytų susitarimų bei suderinimų ir jo nurodymu A. L. susitiko su R. J. , gavo jos įgaliojimą ir užpildė dokumentus. Pati L. Z. , kaip paaiškino A. L. , jam taipogi sakiusi, kad reikia ieškoti kitos įmonės – gavėjos, tačiau dėl ko – nesakiusi.

Be kita ko, A. L. paaiškino, kad gyveno ir dirbo Kaune, o L. Z. įmonės buveinėje Vilniuje dirbo ji pati bei A. Č. , jis ten būdavo tik prireikus.

Taigi, A. L. vaidmuo nei pagal įmonėje užimamas pareigas, nei konkrečioje įvykio situacijoje nebuvo toks, kad sąlygotų jam būtinumą disponuoti visa informacija ir žinoti tikruosius kontrabandos vykdytojų sumanymus. Todėl galima manyti, kad šis asmuo, vykdydamas konkrečius L. Z. bei A. Č. pavedimus, to ir nežinojo.

Kolegija mano, kad nesant įrodymų, neginčytinai patvirtinančių aplinkybes apie tai, jog nuteistasis buvo informuotas, kad atgabento krovinio turinys neatitinka L. Z. jam pateikto dokumento turinio ir tuo pačiu, kad jis savo ruožtu įrašo (žinomai) tikrovės neatitinkančius duomenis, abejonės dėl to aiškintinos kaltininko naudai. Išdėstytais argumentais apygardos teismo nuosprendis toje dalyje, kur A. L. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. naikintinas (BPK 326 str. 4 d.) ir jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti nuteistosios L. Z. apeliacinį skundą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 nuosprendį dalyje, kur Z. P. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir kvalifikuoti jo veiką pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. Kitą nuosprendžio dalį dėl Z. P. nuteisimo palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 nuosprendį dalyje, kur A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. ir priimti naują nuosprendį: A. L. išteisinti pagal BK 199 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.