Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-2505-743/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
2YT-2505-743/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Suinteresuotas asmuo
V. S., R. S., A. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
J. J.
Advokatai
Kazimieras Jukna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2505-743/2021Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00131-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Kazimierui Juknai,suinteresuotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., R. S., A. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti (b. l. 2–3).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. S. Motina A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jai, kaip pirmosios eilės įpėdinei pagal įstatymą, po tėvo mirties atsirado galimybė paveldėti po jo mirties likusį turtą. Ji pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš karto po tėvo mirties, ji užvaldė likusius jo asmeninius daiktus, 3 000 Lt santaupas, rūpinosi paliktais žemės sklypais, jų atkūrimo dokumentų sutvarkymu, žemės sklypus perdavė naudotis P. Š. Taip pareiškėja priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai valdyti turtą. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.

Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. J. J. iš karto po tėvo mirties užvaldė jo turėtus daiktus, pinigus, rūpinosi žemės dokumentų tvarkymu, todėl jis sutinka su pareiškimu.

Suinteresuoti asmenys R. S., A. A., NŽT prie ŽŪM į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta (b. l. 53,56–58).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime nurodė, kad jis yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs, jis nepretenduoja paveldėti senelio P. S. turtą (b. l. 26).

NŽT prie ŽŪM atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai įrodžius pareiškime nurodomas aplinkybes apie palikimo priėmimą, ji neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad į notarą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo informuota apie žemės sklypus mirusio P. S. vardu, kai nėra duomenų apie tai, kad yra paveldėtas P. S. turtas. Paveldėjimas valstybės vardu nėra priimtas (b. l. 30–31).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio P. S. dukra, priėmusi palikimą po jo mirties. Pareiškėja, kaip mirusio tėvo P. S. įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – šešis mėnesius, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad J. J. (iki santuokos – S.) yra P. S. ir A. S. dukra (b. l. 6–7). P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Liudijimas ir testamentų registro išrašas patvirtina, kad po P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo valstybės vardu kreipėsi NŽT prie ŽŪM (b. l. 13, 38–39, 44). Pažyma nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad P. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). A. O. A. mirė (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). 2017 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo NŽT prie ŽŪM, kad jos kompetencijoje yra apskaityti ir administruoti mirusio P. S. vardu esantį nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus (b. l. 32–37). 2017 m. rugsėjo 20 d. NŽT prie ŽŪM pateikė prašymą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei dėl paveldėjimo valstybės vardu P. S. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–43). Liudytojos J. A. ir O. S. patvirtino, kad po P. S. mirties jo asmeninį turtą – televizorių, šaldytuvą, senovišką laikrodį, apie 3 000 Lt dydžio santaupas ir kitus jo asmeninius daiktus iš karto po jo mirties užvaldė J. J. Kadangi P. S. mirus nebuvo sutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, J. J. juos sutvarkė, įregistravo P. S. nuosavybę į atkurtus žemės sklypus. Kadangi ji pati žemės sklypais nesinaudojo, P. S. žemės sklypais leido naudotis ūkininkui P. Š., kuris šia žeme naudojasi jau daugiau nei dešimt metų.

Teismas konstatuoja:

P. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio CK nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Iš pareiškėjos atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja aktyviais veiksmais iš karto po tėvo mirties užvaldė jo kilnojamąjį turtą – televizorių, šaldytuvą, senovinį sieninį laikrodį, taip pat paliktas santaupas. Pareiškėja, siekdama, kad tėvui tenkanti nuosavybė būtų atkurta, rūpinosi dokumentų sutvarkymu, turto priėmimu, todėl nors palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo, tačiau egzistavo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri taip pat yra paveldima (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012, 2014 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs pareiškėjos veiksmai, nukreipti į palikėjo turtą iš karto po jo mirties, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėja palikimą priėmė (1964 m. CK 587 straipsnis). Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Nors paveldėti valstybės vardu pareiškimą pateikė NŽT prie ŽŪM, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas, o nustačius, kad P. S. palikimą priėmė J. S., palikimo perėjimas valstybei negalimas (1964 m. CK 593 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 11,25 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė