Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-548-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-10
Bylos Nr.
A20.-548-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00543-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-548-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00543-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 10 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

užsieniečiui M. A. M. H.,užsieniečio atstovui advokatei E. V.,vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo E. A. Respublikos piliečiui M. A. M. H., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti E. A. Respublikos pilietį M. A. M. H., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026-01-10, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, keliavo per Europos Sąjungos šalis neteisėtai ir neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų. Migris duomenimis Užsieniečiui buvo išduoti leidimai gyventi Italijos Respublikoje, tačiau visi yra negaliojantys ir paskelbta jų paieška, tikslu paimti. Įliejus pirštų atspaudus į EURODAC sistemą gautas išrašas, kad pirštų atspaudai sutampa su 2017-02-13 Vokietijos Federacijos Respublikoje įlietais sulaikyto asmens kaip prieglobsčio prašytojo atspaudais. Lietuvos Respublikoje Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje. VSAT prie LR VRM informacinėje sistemoje įrašų apie valstybės sienos kirtimus nėra. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Šiam Užsieniečiui bus pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Įvertinus tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis turėdamas laisvą judėjimą gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, laikytina, kad egzistuoja Įstatyme numatyti sulaikymo pagrindai. Atstovas prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis nurodo, jog žino ir supranta, jog į Lietuvą jis atvyko neteisėtai, tačiau atvyko pas savo draugę, kuri gyvena Joniškyje prie bažnyčios, kuri yra nėščia. Nurodo, jog galėtų gyventi pas draugę. Lėšų pragyvenimui neturi, tačiau jam padės jo draugė. Užsieniečio atstovė prašo teismo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, kadangi Užsienietis nurodė, jog turi kur gyventi ir turės lėšų pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas galiojantį pasą (su E. A. Respublikos išduotu pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2024-02-20 galioja iki 2027-01-10) Filipinų Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2029-09-07) ir Italijos išduotą leidimą gyventi.

4.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos elektroninėje informacinėje sistemoje (toliau – Migris) duomenimis Užsieniečiui išduoti leidimai gyventi Italijos Respublikoje, tačiau visi yra negaliojantys ir paskelbta jų paieška, tikslu paimti. Įliejus pirštų atspaudus į EURODAC sistemą gautas išrašas, kad pirštų atspaudai sutampa su 2017-02-13 Vokietijos Federacijos Respublikoje įlietais sulaikyto asmens kaip prieglobsčio prašytojo atspaudais. Lietuvos Respublikoje užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje. VSAT prie LR VRM informacinėje sistemoje įrašų apie valstybės sienos kirtimus nėra.

4.3. 2025 m. spalio 9 d. 18.00 val. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai sulaikė Užsienietį (duomenys neskelbtini). Apklaustas Užsienietis teigė, kad atvyko iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Kauno miestą. Užsienietis pateikė E. A. Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet neturėjo leidimo gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, jis teigė, jog turi leidimą gyventi Italijoje, tačiau dokumentų įrodančių teisėtą buvimą Europos Sąjungoje nepateikė.

4.4. 2025 m. spalio 10 d. 01.15 val. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės sprendimu Nr. 25S219805 Užsienietis sulaikytas ne ilgiau nei 48 val. Tą pačią dieną užsienietis perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.

4.5. Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie šį asmenį nėra. Administracinių nusižengimų registre yra įrašų apie atliktus administracinius nusižengimus (2025-04-28 Užsienietis, neteisėtai buvo Lietuvoje, paskirta bauda – įspėjimas). Migris duomenimis užsieniečiui buvo išduoti leidimai gyventi Italijos Respublikoje, tačiau visi yra negaliojantys ir paskelbta jų paieška, tikslu paimti. Įliejus pirštų atspaudus į EURODAC sistemą gautas išrašas, kad pirštų atspaudai sutampa su 2017-02-13 Vokietijos Federacijos Respublikoje įlietais sulaikyto asmens kaip prieglobsčio prašytojo atspaudais. Lietuvos Respublikoje užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje. VSAT prie LR VRM informacinėje sistemoje įrašų apie valstybės sienos kirtimus nėra.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (kelionės dokumentų), jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

11. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

12. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

13. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

14. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) bei lėšų pragyventi, Migris duomenimis užsieniečiui buvo išduoti leidimai gyventi Italijos Respublikoje, tačiau visi yra negaliojantys ir paskelbta jų paieška, tikslu paimti. Įliejus pirštų atspaudus į EURODAC sistemą gautas išrašas, kad pirštų atspaudai sutampa su 2017-02-13 Vokietijos Federacijos Respublikoje įlietais sulaikyto asmens kaip prieglobsčio prašytojo atspaudais. Lietuvos Respublikoje užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje. VSAT prie LR VRM informacinėje sistemoje įrašų apie valstybės sienos kirtimus nėra, taigi, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, Užsienietis teikė pareigūnams klaidinančią informaciją (nurodė, jog turi leidimus gyventi Italijoje), Užsienietis neteisėtai reziduoja Europos Sąjungos valstybėse, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai, t. y., neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimas joje pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus reguliuojančius užsieniečių migracinę kontrolę, nesikreipimas/vengimas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2-4,14 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas, o sulaikymo terminas skaičiuotinas nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 10 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Sulaikyti E. A. Respublikos pilietį M. A. M. H., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (grąžinimo į kilmės šalį) ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė