Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui K. J., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui K. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė su atsakovu susituokė 2015-01-17, santuoka registruota Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS. Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė dukra L. J.. Ieškovės santuokinis gyvenimas su atsakovu nepavyko, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl jo nuolatinio psichologinio smurtavimo prieš ieškovę ir nepilnametį vaiką, pasireiškiančio nuolatiniais kaltinimais, grasinimais susidoroti, sužaloti, sustiprėjančiais atsakovui pavartojus alkoholio, be to, atsakovas tapo priklausomas nuo azartinių žaidimų, ir dėl tokio morališkai nepriimtino atsakovo elgesio jų bendras gyvenimas yra neįmanomas. Nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi ji gali suteikti vaikui palankias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tinkamai jį auklėti, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiks vaiko interesus ir neprieštaraus jo teisėms. Ieškovė viena išlaikyti nepilnametės dukros L. J. neturi finansinių galimybių, be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ji šiuo metu nedirba, gauna 315,79 Eur motinystės pašalpą kas mėnesį, turi 0,0677 ha sodą, tačiau gyvenamojo būsto neturi, jį tenka nuomoti, kas atsieina apie 150,00 Eur per mėnesį. Kad kokybiškai būtų patenkinti nepilnametės dukros poreikiai maistui, apavui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, būstui, dukrai reikia skirti 280,00 Eur per mėnesį, todėl kiekvienam iš tėvų tektų po 140,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Atsakovas ieškovei nežinant su uždarąja akcine bendrove „4finance“ 2014-11-03 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 685951001 (289, 62 Eur) (paskola imta prieš santuokos sudarymą), 2015-04-25 – vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001 (200,00 Eur), 2015-09-18 - vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001 (125,00 Eur), 2015-09-18 - vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001 (200,00 Eur), vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001 (225,00 Eur), su uždarąja akcine bendrove „IPF Digital Lietuva“ 2015-10-29 sudarė paskolos sutartį Nr. 2042299 (300,00 Eur), kreditai buvo imti ieškovei nežinant, vienas iš jų – prieš santuokos sudarymą, bendro ūkio vedimui nepanaudoti, todėl laikytini asmeniniais atsakovo kreditais ir po santuokos nutraukimo paliktini vykdyti asmeniškai atsakovui iš atsakovo asmeninių lėšų. Iš atsakovo valstybės naudai antstolė B. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/07/00207/1 išieško 3000,00 Lt baudos, ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, atsiradusi prieš santuokos sudarymą ir turi būti paliekama vykdyti asmeniškai atsakovui iš asmeninių jo lėšų. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti pavardę – J; išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Santuokoje bendro dalintino turto su atsakovu nėra įgijusi, kreditorių neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio yra išvykęs į Norvegiją, kiek jai yra žinoma, šiuo metu alkoholio nevartoja, atsiuntė jai pinigų vaiko išlaikymui, taip pat padengė vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su išlaikymo vaikui dydžiu sutinka. Ji gyvena kartu su mažamete dukra, ja rūpinasi ir prižiūri. Su atsakovu gyventi kartu neįmanoma, todėl susitaikyti galimybės nemato.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. J. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas K. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“ atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad A. J. ir K. J. šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaiko nepriežiūros faktų nėra nustatyta. Vertinant turimą Skyriaus informaciją, mano, kad ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas, rūpinasi dukros sveikata, vystymusi, stengiasi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Skyrius pritaria reikalavimui dėl išlaikymo, nes jis nei savo forma, nei dydžiu neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė A. J. ir atsakovas K. J. susituokė 2015 m. sausio 17 d., santuoka registruota Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS, akto įrašo Nr. 5. Santuokoje šalys turi (duomenys neskelbtini)d. gimusį nepilnametį vaiką - dukrą L. J..

Ieškovė prašo teismo santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 d. kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 str. Tai - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Įvertinęs ieškovės A. J. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas atsakovo elgesys, nepriimtinas teisės bei moralės požiūriu, t. y. atsakovas nepaisė sutuoktinių lygiateisiškumo, sutuoktinių pareigos vienas kitą remti bei abipusio šeimos santykių sukūrimo principų, naudojo psichologinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš mažametį vaiką, pasireiškiantį nuolatiniais grasinimais sužaloti ar net susidoroti, girtavimu, nepagarbiu elgesiu ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovei ne kartą yra tekę kreiptis į policiją. Girtaudamas ir ieškovę įžeidinėdamas atsakovas psichologiškai smurtavo, ieškovei buvo nelojalus, jos nerėmė moraliai ir negerbė, neteikdamas išlaikymo vaikui nevykdė materialinių sutuoktinio pareigų. Tokiu būdu, atsakovui pažeidus sutuoktinio pareigas, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. paliktina pavardė - J, atsakovui K. J. paliktina pavardė - J (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko L. J. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja – vaiko motina A. J.. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, taip pat ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nepilnamečiam vaikui pas ieškovę sudarytos tinkamos buitinės – sanitarinės sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti, motina stengiasi tenkinti vaiko materialinius ir dvasinius poreikius, tinkamai rūpinasi dukra, ieškovę ir nepilnametį vaiką sieja glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks mažamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina A. J. (CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nutraukiant santuoką, teismui privalu išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal įstatymą, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. ir CK 3.192 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.).

Pagal CK 3.192 str. 1 d., tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI - 38,00 Eur. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 350,00 Eur. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog šalių mažametė dukra L. J. gyvena kartu su motina ? ieškove A. J. nuomojamame dviejų kambarių bute. Ieškovė taip pat turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą P. J., gim. (duomenys neskelbtini)d., kuri taip pat gyvena su ieškove. Ieškovė yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, asmeninės nuosavybės teise turi 0,677 ha sodo žemės sklypą, realaus ir naudojamo kilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, pragyvena tik iš mokamos motinystės pašalpos, kurios dydis yra 315,79 Eur, taip pat vyresniajai dukrai teikiamo išlaikymo bei artimųjų paramos. Pats atsakovas duomenų apie savo sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, susijusias su jo darbingumu, socialine padėtimi, kitais išlaikytiniais ir pan. nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas jokio registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, taip pat transporto priemonių neturi, šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs mažametės L. J. amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, t. y. jų dukters gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, kuri vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui – 140,00 Eur per mėnesį ? yra pagrįstas, nėra per didelis, atitinka mažamečio vaiko poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. J. po 140,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016-02-17 iki dukros pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Dėl sutuoktinio prievolių prigimties

Ieškovė reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo prievoles kreditorėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „4finance“, „IPF Digital Lietuva“, taip pat antstolės B. Č. iš atsakovo išieškomą baudą valstybei pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nurodė, kad ji apie sutarčių sudarymą su kreditorėmis nieko nežinojo, savo sutikimo joms sudaryti nedavė, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui, atsakovui buvo paskirta bauda dar iki santuokos sudarymo. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais, kad kreditoriniai įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine atsakovo prievole, kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinyje nurodytai pozicijai dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vartojimo kredito bei paskolos sutartys su kreditorėmis uždarosioms akcinėms bendrovėms „4finance“, „IPF Digital Lietuva“ sudarytos vieno iš sutuoktinių - atsakovo K. J. vardu. Pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p. laikoma, kad bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko, kad nėra pagrindo minėtas pinigines prievoles pripažinti abiejų sutuoktinių solidariąja prievole pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo su kreditorėmis sudaromas sutartis, kad minėti sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais ir kad pagal paminėtas sutartis suteiktos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, priešingai, nustatyta, kad dalis vartojimo kredito sutarčių buvo sudarytos iki santuokos įregistravimo, kredito sutartimis gautos piniginės lėtos buvo skirtos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat atsakovui dar iki santuokos sudarymo už administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda, todėl šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų, išlaikymo sutuoktiniui

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendro dalintino turto taip pat bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, nurodo esanti sveika ir darbinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 69,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista bei 290,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (CPK 80 str., 82-83 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2015 m. sausio 17 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS, akto įrašo Nr. 5, dėl K. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. J. palikti santuokinę pavardę - J, K. J. palikti pavardę - J.

Nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini)d. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. J..

Priteisti iš K. J. išlaikymą dukrai L. J., gim. (duomenys neskelbtini)d., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2016 m. vasario 17 d.

Nepilnametei dukrai L. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną A. J..

Pripažinti K. J. asmeninę prievolę uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ pagal 2014-11-03 vartojimo kredito sutartį Nr. 685951001, 2015-04-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001, 2015-09-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 9770942001, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ pagal 2015-10-29 paskolos sutartį Nr. 2042299, taip pat antstolės B. Č. vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0129/07/00207/1 pagal Kaišiadorių r. PK 2007-04-26 nutarimą Nr. 1451K.

Priteisti iš K. J. 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio bei 290,71 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 71 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: ,,Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadelė“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojo akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, paskirtį – žyminis mokestis; išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: ,,Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadelė“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojo akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.