Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1560-339/2016 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2112-339/2007 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. P. nuo 200 Lt iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016 m. liepos 1 d. iki pilnametystės. Nurodoma, kad 200 Lt (58 Eur) sumos neužtenka minimaliems dukters poreikiams patenkinti, tačiau atsakovas nesutinka gera valia teikti didesnį išlaikymą dukrai E. P. (b.l. 1-2).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės V. P. ieškinį paliko nenagrinėtą (b.l. 25). Teismas nurodė, kad priėmus ieškinį ir procesinius dokumentus nusiuntus atsakovui ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai neįteikti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau šio juridinio asmens buveinės adresas sutampa su atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei nustatytas dešimties dienų terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba darbo vietą, o jeigu gyvenamoji vieta arba darbo vieta nežinoma, pateikti įrodymus, kad ėmėsi priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti. Vykdydama minėtą teismo nutartį ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba ne Lietuvoje, jam paskambinus, atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, todėl prašo procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovės nurodytais atsakovo telefono numeriais su atsakovu susisiekti nepavyko, teismas kitų galimybių atsakovui įteikti procesinius dokumentus neturi, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti, todėl laikytina, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, įpareigojant Telšių rajono apylinkės teismą procesinius dokumentus atsakovui S. P. įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 28-29). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vykdydama teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ji asmeniškai telefonu bendravo su atsakovu ir prašė nurodyti gyvenamosios vietos adresą, tačiau jis atsisakė tai daryti, o į vėlesnius jos skambučius atsakovas neatsakė, todėl ir teismo darbuotojams nepavyko su juo susisiekti.Ieškovė 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į policiją prašydama nustatyti atsakovo gyvenamąją arba darbo vietą, tačiau policijos pareigūnas paaiškino, jei atsakovas gyvena užsienyje ir nėra ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tuomet neturi galimybių jo rasti.Atsakovas slapstosi, vengia priimti procesinius dokumentus, todėl ji prašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau teismas nepagrįstai to nepadarė ir paliko ieškinį nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra pagrįsta ir teisėta.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė V. P. ir atsakovas S. P. yra nepilnametės E. P. tėvai (b.l. 4). Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2112-339/2007 nutraukta V. P. ir S. P. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukters E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su V. P., o S. P. įsipareigoja dukters išlaikymui skirti 200 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki dukters pilnametystės (b.l. 3).Telšių rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 15 d. gautas ieškovės V. P. ieškinys, kuriuo prašoma padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai iki 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes priteistos 200 Lt (58 Eur) išlaikymo sumos neužtenka minimaliems dukters poreikiams patenkinti, o atsakovas nesutinka gera valai teikti didesnį išlaikymą (b.l. 1-2). Priėmus ieškinį procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie grąžinti teismui, nes atsakovas nerastas, į paliktus teismo pranešimus nereagavo (b.l. 17). Patikrinus Socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo įsidarbinimą nustatyta, kad jis yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, šio juridinio asmens buveinės adresas sutampa su atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (b.l. 18, 119). Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei nustatytas dešimties dienų terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba darbo vietą, o jeigu gyvenamoji vieta arba darbo vieta nežinoma, pateikti įrodymus, kad ėmėsi priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti (b.l. 20). 2016 m. liepos 18 d. ieškovė teismui nurodė atsakovo, jo motinos bei žmonos telefono numerius bei paaiškino, kad, jos žiniomis, atsakovas yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį (b.l. 23). 2016 m. liepos 19 d. ieškovė pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nurodė, kad ji nežino atsakovo gyvenamosios arba darbo vietos, nes telefoninio pakalbio metu atsakovas atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą (b.l. 24). Ieškovė nesutikdama su teismo išvadomis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, teigia, kad per teismo nustatytą terminą informavo teismą, kad nežino kitos atsakovo gyvenamosios arba darbo vietos, todėl ir prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, sutinka su atskirojo skundo argumentais. Pažymi, kad procesinių dokumentų, siųstų atsakovui ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji vieta nežinoma. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytu adresu nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti, pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas įpareigojamas patikslinti atsakovo adresą ir pan., ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 punkte išaiškinta, kad ieškinio trūkumus dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo teismas gali taikyti tik tuomet, kai ieškovas turi realias galimybes nustatyti kitą, o ne ieškinyje nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Pažymėtina, kad tik po to, kai išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).Apeliacinės instancijos teismui konkrečiu atveju yra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad ieškinys susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, kad byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, ir teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Be to, ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, nėra atstovaujama advokato, tačiau spręstina, kad ieškovė dėjo pastangas nustatyti atsakovo gyvenamąją ar buvimo vietą, t. y. skambino jam ir telefoninio pakalbio metu prašė nurodyti savo adresą, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti, ieškovė nurodė teismui atsakovo, jo motinos bei žmonos telefono numerius, paaiškino, kad atsakovas galimai gyvena ir dirba užsienyje (b.l. 23, 24). Tokiai išvadai padaryti suteikia pagrindo ir ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į policiją prašydama nustatyti atsakovo gyvenamąją arba darbo vietą (b.l. 30). Įvertinus šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ieškovė prašė teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai konstatavo, kad nėra kitų galimybių atsakovui įteikti procesinius dokumentus.Pažymėtina, kad CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: (1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir (2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Siekiant nustatyti pirmąją sąlygą, būtina atsižvelgti į tai, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) sutampa su Gyventojų registro duomenimis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, šiuo adresu yra deklaruota ir mažosios bendrijos, kurioje jis dirba, buveinė. Taigi aplinkybė, kad nežinoma atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta, buvo nustatyta dar 2016 m. liepos 11 d. nutartyje (b.l. 20), ir ši situacija iš esmės nepasikeitė net ir įpareigojus ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą. Ieškovės teigimu, atsakovas galimai yra Švedijoje, tačiau tiksli jo būvimo vieta Švedijoje nėra žinoma (b.l. 23, 24). Dėl kuratoriaus paskyrimo bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įvirtintos CPK 39 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, todėl vadovaujantis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turėtų būti laikoma, kad kuratoriaus paskyrimas nagrinėjamu atveju yra negalimas.Šeimos bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis), užtikrinti viešą interesą, nepilnamečių vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai. Pareigą tinkamai įteikti procesinius dokumentus įstatymas įtvirtina teismui (CPK 117 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui kitu CPK nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu (CPK 130 straipsnis) ar skelbti atsakovo paiešką (CPK 132 straipsnis), o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra pagrindo išvadai, kad atskirojo skundo argumentai pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 nutartį. Klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.