Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-844-902/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo K. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

14. Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pagrindų ieškiniui atsisakyti priimti yra tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

15. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

16. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nutartį atsisakyti priimti atsakovo S. K. 2022 m. vasario 3 d. pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo motyvavo ne tuo, kad atsakovas, nesutikdamas su antstolio priimtais sprendimais, turi teisę tokius sprendimus skųsti įstatymo nustatyta tvarka, o ta aplinkybe, kad atsakovo teismui paduotas 2022 m. vasario 3 d. pareiškimas dėl įvykdymo atgręžimo yra tapatus 2022 m. sausio 19 d. teisme gautam atsakovo S. K. pareiškimui, kuris buvo išnagrinėtas teismui priėmus 2022 m. sausio 20 d. nutartį.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei jų pagrindu padaryta išvada dėl pareiškimų tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad atsakovo S. K. teismui pateikto pareiškimo, analogiško 2022 m. vasario 3 d. pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo, priėmimo klausimas jau buvo išspręstas toje pat civilinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Tiek 2022 m. sausio 19 d., tiek 2022 m. vasario 3 d. pareiškimuose dėl įvykdymo atgręžimo reikalavimai atsakovo lingvistiškai suformuluoti tie patys (prašoma atgręžti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-844-902/2021 ir užskaityti ieškovui V. K. sumokėtus 2 413,62 Eur bei iš V. K. apeliacinėje instancijoje priteistus 199,75 Eur bylinėjimosi išlaidų į išlaikymą periodinėmis išmokomis), aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškimų reikalavimai, taip pat sutampa (Panevėžio apygardos teismui priėmus 2021 m. spalio 19 d. nutartį, antstolis E. S. atsakovo prašomos sumos pagal pateiktus mokėjimo nurodymus automatiškai neužskaito, reikalauja teismo sprendimo, tačiau nėra skundžiamas konkretus antstolio veiksmas ar neveikimas). Pažymėtina, jog atskirajame skunde iš esmės ir neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių pareiškimų tapatumo. Atsakovas 2022 m. sausio 20 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė. Dėl tos pačios priežasties, jog minėta nutartis nebuvo apskųsta, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl toje nutartyje teismo nurodyto atsisakymo priimti 2022 m. sausio 19 d. pareiškimą pagrįstumo, įsiteisėjusi teismo nutartis nekvestionuotina.

18. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties pareiškimo dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. vasario 3 d. pareiškimų tapatumo. Tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai draudžiama. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti atsakovo pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.