- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-794-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- R. T., Birštono miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. T. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria ieškovei grąžintas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2-114-34/2008 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovams R. T. ir Birštono miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nuosavybės teisių nuginčijimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. T. patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 43-44) ir papildomu ieškiniu (2 t., b.l. 62) prašė: 1) pripažinti 1990 m. gegužės 4 d. Birštono miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 57 2 punktą, kuriuo leista M. R. įregistruoti ginčo gyvenamąjį namą bei pagalbinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Birštone, negaliojančiu; 2) nustatyti, kad 1990 m. gegužės 4 d. Birštono miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 57 M. R. neįgijo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone; 3) pripažinti ieškovei teisę atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko I. K. nuosavybės teisėmis valdytą šį gyvenamąjį namą; 4) panaikinti gyvenamojo namo su visais priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, teisinę registraciją M. R. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės S. T. 118,20 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė S. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2008 m. kovo 20 d. pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašė spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Ieškovė nurodė, kad įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas, nes ieškovės reikalavimai pareikšti dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuris buvo prarastas jį nacionalizavus ir ieškovę ištrėmus į Sibirą. Todėl ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės S. T. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė neįvykdė 2008 m. kovo 20 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė S. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad ji 2008 m. kovo 19 d. prašyme buvo nurodžiusi, kad neprivalo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes pareiškė reikalavimus dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis (CPK 83 str. 1 d. 7 p.) t.y. prašė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prarastą jį nacionalizavus ir ieškovę ištrėmus į Sibirą. Teismas į šį ieškovės prašymą neatsižvelgė ir priėmė nepagrįstą nutartį. Tokiu būdu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, jai buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, todėl mano, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas, ir jai turi būtų užtikrinta teisė į apeliaciją bei teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamas ginčas savo esme yra ginčas dėl turto, kurį ieškovės tėvas I. K. prarado dėl politinių represijų ir kad būtent M. R. priklausantis gyvenamasis namas, į kurį ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priklausė buvusiam savininkui I. K.. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį, o jai to nepadarius, pagrįstai nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.
Atsakovė D. B. (byloje dalyvaujanti vietoje mirusios atsakovės M. R.) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas, priėmęs nutartį apeliacinį skundą laikyti nepaduoti, nepažeidė atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojančių procesinių teisės normų (CPK 83 str.). Ieškinio reikalavimas buvo pareikštas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas, į kurį buvo prašoma atkurti nuosavybės teises, buvo prarastas ryšium su politinėmis represijomis. Todėl teismas pagrįstai nurodė pašalinti apeliacinio skundo trūkumus - sumokėti žyminį mokestį. Kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą šio trūkumo nepašalino, atsisakydama sumokėti žyminį mokestį, todėl teismas pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu. Nepagrįstas ir nemotyvuotas ir ieškovės skundo motyvas, kad dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių jai buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Teismas nustatė beveik mėnesio trukmės terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau ieškovė pateikė tik prašymą, nurodydama, kad ji neprivalo mokėti žyminį mokestį. Ji taip pat nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.). Ieškovė, turėdama jos interesus atstovaujančią advokatę, pasirinko įstatymams prieštaraujantį būdą savo procesinių teisių įgyvendinimui.
Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti žyminį mokestį, netinkamai taikė procesines žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės pagrindinis reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu į tėvo nuosavybės teise valdytą gyvenamąjį namą t.y. ieškovė ieškiniu reiškiamais reikalavimais siekia nuosavybės teisių atkūrimo. Visi kiti jos reiškiami reikalavimais yra išvestiniai iš šio reikalavimo, nes jais siekiama užtikrinti sąlygas, kad būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra (ginčijamos asmens, valdančio ginčo gyvenamąjį namą, nuosavybės teisės ir aktas, sudaręs jam prielaidas įregistruoti nuosavybės teises). Tokia ieškovės reiškiamų reikalavimų sudėtis rodo, kad jos reikalavimams taikytinos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, o būtent šio įstatymo 19 straipsnis, numatantis sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką. Šis straipsnis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, ir šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Nors šiame straipsnyje yra kalbama apie sprendimų apskundimą, tačiau suprantama, kad teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismine tvarka gali būti ginamos ne tik ginčijant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir ginčijant atsisakymą priimti tokį sprendimą. Kai ieškinyje sujungiami keli reikalavimai, yra svarbu nustatyti, ar ieškinį sudarantys reikalavimai yra savarankiški, ar jie nėra išvestiniai, neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimu, nes tik savarankiški reikalavimai sudaro pagrindą už juos sumokėti atskirą žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo atkurti nuosavybės teises, o ieškovė šio reikalavimo dalyje nurodytu LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsniu yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl ir jos išvestiniai reikalavimai taip pat atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 14 punkto pagrindu (kitu įstatymuose numatytu atveju). Tokia nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 25 d. konsultacijoje A3-45, taip šias normas taiko ir Lietuvos apeliacinis teismas ( pvz. 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio pareiškiant ieškinį (taip pat ir paduodant apeliacinį skundą), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šį apeliacinio skundo trūkumą ir įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį, o vėliau taip pat nepagrįstai grąžino ieškovei jos paduotą apeliacinį skundą. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, nutartis naikintina, perduodant apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia būtent pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), jis taip pat turi atlikti veiksmus, numatytus CPK 317 straipsnio 1 dalyje (337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.