Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovui advokatui Bronislovui Sandarui, atsakovui V. J., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei L. R., trečiajam asmeniui A. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. J. 2012 m. spalio 11 d. patikslintu priešieškiniu su ieškiniu sutinka iš dalies (b. l. 119-122). Sutinka, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti bendrąją daline jo ir ieškovės nuosavybe, tačiau laikino kiosko pastatą prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe. Nurodo, kad kioską pirko iš 2010-10-25 pagal paskolos raštelį iš A. G. pasiskolintų lėšų. Ieškovė prie šio kiosko pirkimo savo lėšomis neprisidėjo visiškai. Atsakovas neprieštarauja, kad garažas būtų priteistas jo nuosavybėn, tačiau reikalauja, jog butas būtų priteistas jam, nes jis neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos, šiuo metu laikinai gyvena pas brolį, nes dėl ieškovės nuolatinių priekabių ir konfliktų buvo priverstas išeiti iš buto. Taip pat atsakovas prašo į dalintino turto masę įtraukti 59400,52 Lt vertės prekes, kurios buvo įsigytos prekybai už bendrai jo ir ieškovės užgyventas lėšas. Kadangi ieškovė šias prekes yra užvaldžiusi, atsakovas jas prašo priteisti ieškovės naudai ir atitinkamai spręsti kompensacijų mokėjimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš ieškovės L. R., atsakovo V. J., civilinės bylos medžiagos (b. l. 3-156) nustatyta, kad ieškovė L. R. ir atsakovas V. J. kartu gyventi ir bendrą ūkį tvarkyti pradėjo nuo 1995 metų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog nuo tada gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, pagal verslo liudijimą vertėsi mažmenine prekyba turguje. 2002 metais ieškovė ir atsakovas bendrai nusipirko garažą, kuriame sandėliuodavo prekes (b. l. 18). 2004 metais šalys pardavusios 1997 metais įsigytą butą, kartu nusipirko kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). 2010-11-16 išsinuomojus žemės sklypą turguje, jame buvo pastatytas laikino kiosko pastatas. Ieškovė ir atsakovas individualią veiklą vykdė minėtame turguje pastatytame kioske ir parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo.

Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos ir anksčiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Kita vertus teismų praktikoje, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Tokiu atveju sugyventinių turtinės teisės ginamos remiantis jungtinę veiklą reguliuojančiomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys L. R. ir V. J. kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo 1995 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Kilus ginčui dėl kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi būti nustatoma, ar egzistavo susitarimas įgyti šį turtą bendrai ir ar abu sugyventiniai prisidėjo prie susitarimo įgyvendinimo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad 1995 metais tarp šalių buvo sudarytas nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Nei ieškovė, nei atsakovas neneigia to fakto, kad jie kartu gyveno, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, bendrai vykdė prekybą, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis bei savo darbu. Ta, aplinkybė, kad dalis turto įgyta galiojant 2000 m. CK, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1995 metais, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas.

Teismas pažymi, kad 1964 m. CK 474 str. 2 d. nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio ar kitokio susitarimo kokia apimtimi dalyvaus kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kokia dalimi joms priklausys sukurta bendroji dalinė nuosavybė, laikytina, kad išnagrinėjus bylą, lygių partnerių įnašų ir prisidėjimo prezumpcija nebuvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas sutinka su ieškove, kad butas bei garažas yra įgyti iš bendrų lėšų ir turėtų būti pripažinti bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, tačiau teigia, kad laikino kiosko pastatas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes yra pastatytas iš jo asmeniškai pasiskolintų pinigų ir teismui pateikė 2010-10-25 paskolos raštelį, pagal kurį iš A. G. pasiskolino 10000 Lt. Teismas laiko, kad pripažinti minėtą paskolos raštelį oficialiu rašytiniu įrodymu (prima facie) nėra pagrindo. Jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, jame esančią informaciją ir joje nurodytas aplinkybes papildomai įrodinėjant kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Paskolos raštelis notariškai nepatvirtintas, pinigai pagal jį pasiskolinti iš artimo giminaičio, t. y. atsakovo motinos vyro A. G.. Ieškovei niekada nebuvo žinoma apie šios paskolos paėmimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskolos raštelio surašymo metu, santykiai tarp šalių buvo normalūs, jie gyveno kartu, turėjo bendrą ūkį, bendras lėšas, bendrai vykdė prekybą, kurios plėtojimui ir buvo reikalingas kioskas, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio raštelio tikrumo. Atsakovas nepagrindė, kodėl paskola buvo paimta be ieškovės žinios, kai jų tarpusavio santykiai buvo geri. Be to, nepateikė jokių duomenų, kad būtent jo pasiskolintos lėšos buvo panaudotos laikino kiosko pastato statybai. Teismui nėra pagrindo tikėti atsakovo pozicija, kad būtent už jo skolintus pinigus buvo pastatytas kioskas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma civilinėje byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog šalys bendrais veiksmais, bendromis lėšomis ir bendram tikslui pasistatė laikino kiosko pastatą, nei tai, kad atsakovas iš pasiskolintų asmeninių lėšų pasistatė minėtą pastatą. Atitinkamai teismas atsakovo pasiskolintus 10000 Lt pagal 2010-10-25 paskolos raštelį laiko asmenine atsakovo prievole. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovas lygiais įnašais, pastangomis, darbu sukūrė bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą – nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasistatė 24 kv.m. laikino kiosko pastatą, išnuomotame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), todėl tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti minėtą turtą bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, konstatuojant, kad šalių dalys yra lygios (1964 m. CK 474 str. 2 d.). Byloje yra įrodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas per tą ilgą bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo ir bendro turto kūrimo laiką dirbo, turėjo pajamų ir galimybę bendru darbu prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ieškovei L. R. prekes, pagal PVM sąskaitas faktūras (Serija AAA Nr. 2730, Serija AAA Nr. 2722, Serija AAA Nr. 2733, Serija AAA Nr. 2686, Serija AAA Nr. 2630, Serija AAA Nr. 2618, Serija AAA Nr. 2617, Serija AAA Nr. 2555, Serija AAA Nr. 2381, Serija AAA Nr. 2220, Serija AAA Nr. 2203, Serija AAA Nr. 2188, Serija AAA Nr. 2131, Serija AAA Nr. 2119, Serija AAA Nr. 2099, Serija AAA Nr. 2091, Serija AAA Nr. 2076, Serija AAA Nr. 2073, Serija AAA Nr. 2064, Serija AAA Nr. 2058, Serija AAA Nr. 2052, Serija AAA Nr. 2045), kurių bendra vertė yra 59400,52 Lt. Nurodo, kad už bendrai užgyventas lėšas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. buvo nupirkta įvairių rūbų už 59400,52 Lt., todėl šios prekės turi būti įtrauktos į dalintino turto balansą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas jau nuo gyvenimo kartu pradžios vertėsi mažmenine prekyba. Iš pradžių buvo prekiaujama tik turguje, po to šalys atsidarė savo parduotuvę. Tuomet vienas iš jų prekiaudavo turguje, kitas – parduotuvėje. Šalims pasistačius turguje kioską, ieškovė pradėjo dirbti parduotuvėje, o atsakovas – kioske. Ieškovė teigia, kad prekės buvo vežamos bendrai ir dalinamos pusiau: pusė prekių į parduotuvę, kita pusė - į kioską. Iš pelno, kurį gaudavo už parduotas prekes, ieškovė ir atsakovas pragyvendavo: maitinosi, rengėsi, pirko naujas prekes, ir tik kai šalių tarpusavio santykiai tapo konfliktiški, atsakovui palikus ieškovę ir išėjus iš buto, 2012 metų liepos mėnesį ieškovė įregistravo individualią įmonę ir nuo tada prekes perkasi iš asmeninių lėšų. Iki tol didžioji dalis prekių, kurias atsakovas prašo priteisti iš ieškovės, jau buvo parduotos, o likusią dalį prekių šalys pasidalino 2012 m liepos 9 d. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, keitė savo poziciją. 2012-09-12 priešieškinyje nurodė, kad jis ir ieškovė prekyba vertėsi kioske ir parduotuvėje. 2012-10-10 priešieškinyje nurodo, kad parduotuvėje prekiaujamos prekės buvo jų jungtinė veiklos turtas, t. y. bendroji jungtinė nuosavybė. Teisme paaiškino, kad 2010 m. pasistatęs kioską jis prekiavo kioske, o ieškovė parduotuvėje, prekės nebuvo dalijamos, tačiau vėliau teisme teigė, kad iki 2012-07-10, kol gyveno kartu su ieškove, prekes vežė bendrai, sąskaitas išrašydavo savo vardu, bendrai jomis prekiavo ir tai buvo jų bendras turtas. Taigi iš esmės, atsakovas pripažįsta, kad prekyba iki 2012 m. liepos mėnesio, kol gyveno kartu su ieškove, vyko bendrai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė 2012-07-10 perėmė jo parduotuvę ir neteisėtai užvaldė joje buvusias prekes niekuo nepagrįsti, juos patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai kokios prekės ir kokios vertės prekės buvo kioske kuriame prekiavo jis. Šalys nepateikė prekių balanso 2012-07-10, t.y. duomenų apie prekes tai dienai, esančias abiejuose prekybos vietose. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad šalys iki 2012 m. liepos 10 d. prekes tarpusavyje pasidalino nesudarę bendro šių prekių balanso. Atsakovui liko kioske buvusios prekės, ieškovei – parduotuvėje. Todėl teismas atmeta atsakovo priešieškinį dalyje dėl prekių padalijimo ir šių prekių nelaiko dalintinu turtu.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl garažo bei laikino kiosko pastato vertės. Abi šalys sutinka, kad garažo vertė yra 10000 Lt, laikino kiosko pastato – 10000 Lt. Priešieškinyje atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta 70000 Lt buto verte, tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog buto vertė turėtų būti 100000 Lt. Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Teismas, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro duomenis apie minėto buto vidutinę rinkos vertę, į tai, jog atsakovas iš pradžių sutikęs su ieškovės nurodyta buto verte, vėliau vertę padidino iki 100000 Lt, nepateikdamas teismui jokių įrodymų pagrindžiančių tokį jo teiginį, laiko, kad buto, esančio Šilalės r. sav., Šilalės m., Kovo 11-osios g. 27-32, vidutinė rinkos vertė yra 70000 Lt.

Nustatęs dalijamą turtą, jo vertę ir sugyventiniams tenkančias turto dalis, teismas privalo konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem šalim. Turtas paskirstomas natūra, t. y. kiekvienam sugyventiniui perduodamas aiškiai apibrėžtas turtas. Sprendžiant, koks turtas turi atitekti vienai ir kitai šaliai, visų pirma atsižvelgiama į jų pageidavimus. Jeigu dėl to šalys nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes priteisia konkretų turtą tai šaliai, kuriai šis reikalingesnis. Skirstydamas turtą sugyventiniams teismas privalo siekti, kad kiekvienam sugyventiniui perduoto turto vertės išraiška atitiktų sugyventiniams tenkančias bendro turto dalis. Teismas taip pat turėtų įvertinti dalijamo turto savybes, pavyzdžiui, daiktų dalomumą ar nedalomumą (CK 4.6 str.), kad turto padalijimas nepadarytų žalos pačiam dalybų objektui. Tuo atveju, kai realus turto padalijimas neatitinka idealiųjų sugyventiniams tenkančių turto dalių, teismas, siekdamas išlaikyti nustatytas proporcijas, turi įpareigoti sugyventinį, gavusį didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, kompensuoti kito sugyventinio dalį pinigais.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų priteistas atsakovui V. J., todėl nesant tarp šalių ginčo dėl šio turto, minėtas 10000 Lt vertės garažas, asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui V. J.. Ginčas tarp šalių kyla dėl buto bei laikino kiosko pastato padalijimo. Ieškovė prašo butą priteisti jai, ir nurodo, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio bute atsakovas nebegyvena, tik retkarčiais grįžta jos pagąsdinti, terorizuoti, be to atsakovas turi kitą moterį, todėl jiems kartu gyventi viename bute būtų neįmanoma. Nurodo, jog atidalinti jai priklausančią buto dalį nėra jokių galimybių, o be šio buto ji neturi kur gyventi. Be to yra silpnos sveikatos, serga vidutinio sunkumo depresija (b. l. 116, 117). Atsakovas, kaip argumentą dėl ko butas turėtų būti priteistas jam nurodo, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena minėtame bute, o atsakovas savo noru išėjo gyventi kitur, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės teiginio, jog padalinti butą nėra jokių galimybių, įvertinęs tai, kad buto padalijimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų šalių interesus, daro išvadą, jog tikslingiausia butą priteisti ieškovei, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, ir jai priteistinas 70000 Lt vertės butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant klausimą dėl laikino kiosko pastato padalijimo, reikšmės turi tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai. Šalys kaltina viena kitą įvairiomis nusikalstamomis veikomis. Dalijant turtą natūrą, galimas naujų konfliktinių situacijų tarp šalių kilimas. Be to, atsakovas V. J. yra sudaręs žemės sklypo, kuriame pastatytas kioskas, nuomos sutartį, jis šiuo metu moka žemės mokestį, ten vykdo prekybą, kitos prekybos vietos neturi. Tuo tarpu ieškovė, pastačius minėtą kioską, išėjo dirbti į nuomojamą parduotuvę ir dirba ten iki šiol, todėl priteisiant laikino kiosko pastatą atsakovui, ieškovė nelieka be prekybos vietos. Atsižvelgiant į išdėstytą, 10000 Lt vertės laikino kiosko pastatas, kurio matmenys 4x6, plotas 24 kv.m., esantis atsakovui V. J. išnuomotame 0,24 arų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui V. J..

Teismui konstatavus, kad ieškovė ir atsakovas lygiais įnašais, pastangomis, darbu sukūrė bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą, nustačius, jog ieškovės ir atsakovo bendro dalintino turto vertė yra 90000 Lt, ieškovei priteisus 70000 Lt vertės butą, atsakovui 10000 Lt vertės garažą bei 10000 Lt vertės laikino kiosko pastatą, atsakovui iš ieškovės priteistina 25000 Lt dydžio kompensacija.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1350 Lt žyminis mokestis (b. l. 7, 8) bei 1200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 33), iš viso 2550 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1500 Lt žyminis mokestis (b. l. 93), 891 Lt žyminis mokestis (b. l. 148), iš viso 2391 Lt. Pagal ieškovės ieškinį patenkinta 88,9 % reikalavimų, atmesta 11,1 % reikalavimų. Todėl ieškovei tenka 283 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui 2267 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Pagal priešieškinį patenkinta 12,5% reikalavimų, atmesta 87,5% reikalavimų. Todėl atsakovui tenka 2092 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei tenka 299 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1968 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Šioje byloje valstybė patyrė 32,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu paskirstomos sekančiai: ieškovei tenka 3,8 Lt, atsakovui 29 Lt. Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalis nesiekia teisingumo ministro su finansų ministru nustatyto minimalaus dydžio iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.)

2012 m. rugpjūčio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-467-761/2012 byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir areštas 24 kv.m. laikino kiosko pastatui, esančiam 0,24 arų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti bendra daline L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybe lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei laikino kiosko pastatą, kurio matmenys 4x6, plotas 24 kv.m., esantį V. J. išnuomotame 0,24 arų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 70000 Lt (septyniasdešimties tūkstančių litų) vertės, registruotą V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Priteisti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) vertės, bei laikino kiosko pastatą, kurio matmenys 4x6, plotas 24 kv.m., 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) vertės, esantį išnuomotame 0,24 arų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 25000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) dydžio kompensaciją už L. R. tenkančio turto didesnę dalį.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1968 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29 Lt (dvidešimt devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pašto išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank”, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

2012 m. rugpjūčio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-467-761/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registruotiems V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, ir areštą V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam 24 kv.m. ploto laikino kiosko pastatui, esančiam 0,24 arų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.