- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- e2-6764-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01625-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei S. G. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 296,44 Eur negrąžintos paskolos, 114,09 Eur palūkanų, 5,00 Eur procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pagrįstos bylos nagrinėjimo metu, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 1-4).
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-01-26 asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo
Iš ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad 2016-10-25 pradinis kreditorius UAB „4finance“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101-6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OŪ, kuri 2017-02-23 reikalavimą perleido ieškovui UAB „Finansų administravimas (b. l. 22-35), todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 9791528001 (toliau – Sutartis). 2017-04-19 raštu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovui.
Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-12-01 atsakovei užpildant paraišką ir pasirašant paskolos sutartį. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 144,81 Eur sumą. Paskolos grąžinimo terminas – 3 mėnesiai. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, atsakovė 2014-12-18 pateikė prašymą papildomai 289,62 Eur kredito sumai ir pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 12 mėnesių, taigi iki 2016-12-01 atsakovė turėjo grąžinti iš viso 434,43 Eur kredito sumą. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015-08-22 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai – pervedė atsakovui iš viso 434,43 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko, grąžino tik dalį paskolos ir liko skolinga ieškovui 296,44 Eur negrąžintos paskolos.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą grąžinti kreditą pagal Sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 296,44 Eur dydžio negrąžintos paskolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas nurodo, jog paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovė turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 40,20 Eur, skaičiuota laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-08-22 (paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 87,67 proc.); ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 73,89 Eur, skaičiuotos laikotarpiu nuo 2015-08-23 iki 2016-11-04 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 133,10 proc.). Taigi reikalaujama palūkanų suma iš viso yra 114,09 Eur.
Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovės ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-08-22 priteistinos ir 40,20 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo paskaičiavimu, palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 73,89 Eur. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 133,10 procentų. Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną. Iš atsakovo priteistina 69,00 Eur palūkanų (296,44 Eur * 0,05/100 = 0,15 Eur; 0,15 Eur * 460 dienų = 69,00 Eur) už laikotarpį nuo 2015-08-23 iki 2016-11-04. Iš viso priteistina 109,20 Eur (40,20 Eur + 69,00 Eur = 109,20 Eur) palūkanų suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 405,64 Eur dydžio sumą (296,44 Eur + 109,20 Eur = 405,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-01-22 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 98,81 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 14,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 98,81 proc. = 14,82 Eur).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 294,44 Eur negrąžintos paskolos, 109,20 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 405,64 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-01-22 – iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 14,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.