Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-407-383/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.-161-333/2017Nutarimas · 2017-04-19Alytaus apylinkės teismas
  2. AN2-407-383/2017Nutartis · 2017-06-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
AN2-407-383/2017
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00070-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo bylaNr. AN2-407-383/2017Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00070-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo, R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda. R. J. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. vasario 2 d. apie 13 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girdint mažamečiams vaikams: A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo sutuoktinę K. J. Tokias veiksmais jis netinkamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio, 43 straipsnio 2 dalies nuostatas.Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas R. J. prašė, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinę nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kadangi jo nepadarė. Pareiškėjo teigimu, jis gražiuoju prašė savo žmonos nekelti triukšmo jo namuose, kai ji daužė plaktuku baldus. Be to, jo sutuoktinė, pažeisdama jų bendrus santuokos saitų interesus, kėlė problemą jį apgaudinėdama su kitais vyrais matant jų mažametėms mergaitėms ir sūnui. Pareiškėjo teigimu, jis yra nepagrįstai kaltinamas šioje byloje ir nepagrįstai apšmeižtas nebūtais veiksmais ir keiksmažodžiais. R. J. teigimu, jo sutuoktinė nepagrįstai iškviesdama policininkus ir gaisrininkus, be pagrindo kurstė šeimoje nesantaiką. Pareiškėjo įsitikinimu socialinės darbuotojos I. R. ir I. Š. strategiškai ir piktybiškai griovė jų santuoką dažnai virkdydamos jo žmoną prie mažamečių vaikų bei darydamos tai, kas joms yra draudžiama. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Alytaus rajono apylinės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde pareiškėjas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.ANK 652 straipsnyje 1 įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio, 43 straipsnio 2 dalies nuostatas.ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. ANK 73 straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju R. J. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio, 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes savo namuose, girdint mažamečiams vaikams: A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini)ir S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo sutuoktinę K. J., tokias veiksmais jis netinkamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog R. J. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kadangi jo nepadarė.Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. J. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: pareiškimu (b. l. 3) ir apklausos protokolu (b. l. 4-5), iš kurių matyti, kad K. J. kreipėsi į policijos pareigūnas todėl, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 14-15 val. į jos namus adresu, (duomenys neskelbtini), atėjo sutuoktinis R. J., kuris konflikto metu vadino ją necenzūriniais žodžiais girdint dviem jų mažamečiams vaikams. Konflikto metu atėjo socialinės darbuotojos, kurių atžvilgiu jis elgėsi agresyviai. Siekdama užtikrinti namuose saugumą savo mažamečiams vaikams, socialinėms darbuotojoms ir sau, iškvietė policijos pareigūnus; asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, apklausos protokolu (b. l. 6-7); apklausos protokolu (b. l. 8-9), kuriame socialinė darbuotoja I. Š. parodė, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 13-13.30 val. su kolege I. R. atėjo pas socialinės rizikos J. šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jau koridoriuje išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje vyksta žodinis konfliktas, kurio metu tiek K., tiek R. vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. Jos pasibeldė, duris atidarė K. R. J. pradėjo joms priekaištauti, kokiu pagrindu čia lankosi, kaltino sutuoktinę sąmokslu su jomis. K. iškvietė policiją, todėl R. J. išėjo. Konflikto metu namuose buvo du mažamečiai vaikai, kurie viską girdėjo; apklausos protokolu (b. l. 10 -11), kuriame socialinė darbuotoja I. R. davė analogiškus parodymus kaip ir kolegė I. Š.; Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu (b. l. 38-39), iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 25 d. R. J. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams); Registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 40-49) iš kurio matyti, kad R. J. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. R. J. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat grindžiama, skundžiamame nutarime aptartais liudytojų I. Š. ir I. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie atitinka jų apklausos protokoluose užfiksuotas įvykio aplinkybes bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių socialinių darbuotojų I. Š. ir I. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą R. J.. Nors pareiškėjas R. J. tiek jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigė vartojęs necenzūrinius žodžius bei keikęsis vaikų akivaizdoje, teigdamas, kad jo žmona K. J. jį keikė visokiais žodžiais, tačiau iš liudytojų I. Š. ir I. R. parodymų matyti, kad atvykus pas socialinės rizikos J. šeimą, jos jau koridoriuje išgirdo, kad kambaryje vyksta žodinis konfliktas, kurio metu tiek K. J., tiek R. J. vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. Jos pasibeldė, duris atidarė K. J.. R. J. pradėjo joms priekaištauti, kokiu pagrindu čia lankosi, kaltino sutuoktinę sąmokslu su jomis. K. J. iškvietė policiją, todėl R. J. išėjo. Konflikto metu namuose buvo du mažamečiai vaikai, kurie viską girdėjo. Šiuos liudytojų I. Š. ir I. R. parodymus patvirtina ir byloje esantis liudytojos K. J. apklausos protokolas (b. l. 4-5) bei K. J. pareiškimas policijai (b.l. 3). Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja K. J. ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį R. J., tačiau kaip matyti iš minėto apklausos protokolo, K. J. apklausta policijos pareigūnų parodė, kad atėjęs į jos namus sutuoktinis R. J., konflikto metu vadino ją necenzūriniais žodžiais girdint dviem jų mažamečiams vaikams. Konflikto metu atėjo socialinės darbuotojos, kurių atžvilgiu jis elgėsi agresyviai. Siekdama užtikrinti namuose saugumą savo mažamečiams vaikams, socialinėms darbuotojoms ir sau, iškvietė policijos pareigūnus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria, skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog yra akivaizdu, kad R. J. savo tyčiniais veiksmais – konfliktu su sutuoktine, t. y. agresyviu bendravimu su ja savo mažamečių vaikų akivaizdoje neabejotinai sukėlė vaikams išgąstį ir tuo buvo pažeisti teisėti vaikų interesai, vaikų teisė į sveiką, saugią ir moralią aplinką. Tokiais veiksmais R. J., būdamas baustas už analogišką nusižengimą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nors pareiškėjas prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas