- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1765-657/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Laukesta“ kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti, kad ieškinyje nurodyti Pirkimo sąlygų reikalavimai (dėl pirkimo objekto tikslios apimties, dėl didelio oleino rūgšties kiekio, dėl tamsaus stiklo butelių, dėl galiojimo termino, dėl galimybės pateikti alternatyvius, nelygiaverčius produktus) yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą Nr. 495352 „Maisto produktų (aliejų) pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė ketina dalyvauti minėtame Pirkime, tačiau susipažinusi su Pirkimo sąlygomis nustatė, kad Pirkimo sąlygų atitinkamos nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) nuostatų ir jame įtvirtintų principų t. y. Pirkimo sąlygų reikalavimai (dėl pirkimo objekto tikslios apimties, dėl didelio oleino rūgšties kiekio, dėl tamsaus stiklo butelių, dėl galiojimo termino, dėl galimybės pateikti alternatyvius, nelygiaverčius produktus) yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi, pažeidžiantys VPĮ reikalavimus ir nepagrįstai pagrindinės sutarties vykdymo riziką perkeliantys tiekėjui. Ieškovė 2020 m. liepos 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pretenziją atmetė.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau užvilkinti Pirkimo procedūras ar jas apskritai nutraukti. Atidėjus pirkimo sutarties sudarymą, ieškovė ir su ja galimai susijusios įmonės, didelėmis kainomis tiekusios ar šiuo metu tiekiančios maisto produktus Kauno miesto ikimokyklinėms ir priešmokyklinėms įstaigoms, galės ir toliau užsitikrinti pajamas iš šios veiklos. Be to, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti Pirkimo sąlygas ir pateikia bendro pobūdžio prielaidas ir samprotavimus apie tariamą Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau nei vienos ginčijamos sąlygos kontekste nepagrindžia, kad Pirkimo sąlygos kokia nors apimtimi riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises.
Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovė jas ginčija išimtinai tik formaliais ir
sąžiningos konkurencijos užtikrinimui pirkime neigiamą poveikį galinčiais turėti motyvais. Pirkimo sąlygose tinkamai ir pagrįstai numatydama tik maksimalią sutarties vertę. Pirkimo objekto specifika, kai yra perkami maisto produktai (aliejus) darželiams, bei neprognozuojamas ir nuo įvairių veiksnių priklausantis vaikų lankomumas lemia tai, kad minimali sutarties vertė negali būti nustatyta. Tokiu būdu su pirkimu susijusi rizika nėra nepagrįstai perkeliama tiekėjams. Priešingai, bandant nuspėti galimą minimalią sutarties vertę, nepagrįstą riziką tektų prisiimti savivaldybei (darželiams), kadangi jie būtų priversti įsigyti jiems visiškai nereikalingą ir perteklinį aliejaus kiekį, kad pasiektų minimalią sutarties vertės ribą. Būtent tai, akivaizdžiai prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui.
Taip pat Techninės specifikacijos reikalavimai Pirkimo objektui – „išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį“, „išpilstytas tamsaus stiklo buteliuose“, „pristatomos ne su trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu“, galimybės pateikti alternatyvius produktus – yra tikslūs, aiškūs, proporcingi ir teisėti. Viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius perkančiosios organizacijos poreikius, jos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Techninės specifikacijos reikalavimai yra absoliučiai aiškūs, tikslūs, visiškai atitinka aliejaus rinkoje vartojamus terminus, todėl atidžiam ir rūpestingam tiekėjui negali būti nesuprantami. Tai, kad Techninėje specifikoje saulėgrąžų aliejus privalo atitikti vieną iš dviejų techninių reikalavimų rinkinių (t. y. būti pirmo spaudimo, rafinuotu, tinkamu kepimui arba šalto spaudimo, nerafinuotu, išgautu iš didelio oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų), niekaip nesusiję su draudimu tiekėjui teikti alternatyvius pasiūlymus, nes tiekėjas siūlydamas vienokią ar kitokią Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią prekę neteikia alternatyvaus pasiūlymo, kaip jis suprantamas viešųjų pirkimų kontekste.
Atsižvelgusi į įsigyjamos produkcijos specifiką, įprastą tokių prekių galiojimo terminą, savivaldybė Pirkimo sąlygose numatė, kad pristatymo metu, jų tinkamumo vartoti termino likutis turi būti mažesnis nei 2/3 viso tokios prekės tinkamumo naudoti termino, todėl visiškai neaišku, kuo toks Techninės specifikacijos reikalavimas yra ydingas, pažeidžiantis ieškovės subjektines teises, neproporcingai ribojantis tiekėjų konkurenciją ir juolab – neteisėtas.
Vien ta aplinkybė, jog vienam tiekėjui Techninės specifikacijos reikalavimai (formuluotės) yra neaiškūs, savaime nereiškia, kad savivaldybė pažeidė VPĮ įtvirtintą pareigą parengti tikslius ir aiškius dokumentus. Iš suinteresuotų asmenų paklausimų matyti, kad rinkos dalyviams nekilo jokių klausimų ar neaiškumų dėl Techninės specifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu ieškovė, būdama profesionalia rinkos dalyve, turėdama pareigą elgtis aktyviai, šia galimybe teikti pastabas nesinaudojo, nesiekė išsiaiškinti neva „neaiškių“ Pirkimo sąlygų ir nesinaudojo tiekėjui suteikta teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą Nr. 495352 „Maisto produktų (aliejų) pirkimas“. Pirkimas vykdomas pagal Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. liepos 8 d. protokolu Nr. 32-17-63 patvirtintas pirkimo sąlygas.
Pirkimo objektas – aliejai, Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, nurodytoms Preliminariosios sutarties 2 priede, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas; pirkimo objektas į dalis neskaidomas.
Apie pirkimą CVP IS buvo paskelbta 2020 m. liepos 10 d. Ieškovė 2020 m. liepos 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neaiškių ir tiekėjus klaidinančių Pirkimo sąlygų bei nepagrįsto sutarties vykdymo rizikos perkėlimo tiekėjams, tačiau atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino (2020 m. liepos 28 d. raštas Nr. 32-14-621), todėl darytina išvada, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 102 str.).
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas
Ieškovė procese atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas. Tuo tarpu, atsakovė, nesutikdama su ieškinių reikalavimais, teigė, jog ieškovė ieškiniuose net nenurodo, kaip skundžiamos pirkimų sąlygų nuostatos bent potencialiai galėtų pažeisti jos interesus, todėl ji byloje neturi jokio suinteresuotumo. Šios aplinkybės sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą ieškinį atmesti pilna apimtimi, nenagrinėjant iš esmės ieškovės dėstomų painių ir tikrovės neatitinkančių teiginių dėl pirkimų sąlygų tariamo neatitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui.
Pažymėtina, jog kasacinis teismas aiškindamas dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, yra konstatavęs, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; kt.). Taigi, tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
Perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento.
Ieškovė UAB „Laukesta“ nurodė, jog jos suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog ji turi tikslą – pateikti tinkamą pasiūlymą, galimybei būti pripažintu pirkimo laimėtoju ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimais siekiama apginti ieškovės subjektines teises.
Neabejotina, kad reikalavimai dėl produkto kokybės, taros, sutarties kainos gali turėti įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. VPĮ 37 straipsnyje nėra jokios nuorodos į tokį tiekėjų (rangovų) teisių ribojimą, nes bendrųjų nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvų taikymas nesusietas su konkrečiu pirkimo objektu, todėl darytina išvada, kad UAB „Laukesta“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas.
Tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti pirkimų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu. Ieškovė, be bendrojo siekio dalyvauti pirkime, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų procese grindė teigdama, jog esant tokioms pirkimo sąlygoms, būtų sudaryta galimybė pirkime dalyvauti nesąžiningiems tiekėjams, siūlantiems netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Ieškovė iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą ir nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo nei teisme, nei perkančiajai organizacijai kartu su pretenzijomis (ikiteisminėje stadijoje).
Atsižvelgiant į tai, byloje nesant kitų ieškovės pateiktų argumentų (įrodymų), VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo reikštų ne konkretaus ūkio subjekto teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo pirkimo sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas antrojo elemento (subjektinių teisių pažeidimo) pagrindu.
Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei pirkimų sąlygomis.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.
Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Dėl Pirkimo sąlygose nenumatyto minimalaus išperkamo prekių kiekio
Pirkimo sąlygų 7.4. punkte nustatyta, jog preliminariosios sutarties 3 priede nurodyti perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs. Pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo, preliminariosios sutarties 20 ir 26 punktuose nurodytų verčių išnaudojimo. Vykdant preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės, kuri kiekvienai įstaigai bus nurodyta preliminariosios sutarties 2 priede ir yra įvardinta kaip pradinės pagrindinės sutarties vertė, ir atitinkamai įstaigos negali viršyti preliminariosios sutarties 2 priede nurodytos kiekvienai įstaigai numatytos sumos, skirtos įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytas, bet su pirkimo dalyku susijusias prekes. Pirkėjas turi teisę įsigyti mažiau ar daugiau preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių kiekių, apimties ir neprivalo įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytų prekių už maksimalią preliminariosios sutarties 26 punkte nurodytą sumą, atitinkamai įstaigos neprivalo įsigyti prekių už preliminariosios sutarties 2 priede nurodytą kiekvienai įstaigai numatytą maksimalią sumą, skirtą šioje sutartyje nenurodytoms, bet su pirkimo objektu susijusioms prekėms įsigyti. Sudarant pagrindinę sutartį, perkamų prekių kiekiai bus nurodomi atsižvelgiant į įstaigos prekių poreikį per pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį.
Ieškovės nuomone, preliminarus produktų kiekis yra itin reikšmingas tiekėjui skaičiuojant prekių ir transportavimo kaštus bei bendrą pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju pirkimo sąlygos nenumato jokios minimalios išperkamų prekių dalies, tiekėjai ne tik gali patirti didelių nuostolių vykdydami sutartį (jei būtų išperkama tik nedidelė dalis numatytų prekių), bet ir yra priversti į kainą įskaičiuoti galimą riziką bei siūlyti didesnes produktų kainas.
Atsakovės vertinimu, pirkimo dokumentuose tinkamai ir pagrįstai numatyta tik maksimali sutarties vertė, nes pirkimo objekto specifika, kai yra perkami maisto produktai (aliejus) darželiams, bei neprognozuojamas ir nuo įvairių veiksnių priklausantis vaikų lankomumas lemia tai, kad minimali sutarties vertė negali būti nustatyta.
VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis. Šios dalies 3 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.1 punkte įtvirtinta, kad įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas. Jeigu yra nurodoma procentinė paklaida, pirkimo vykdytojas turi aiškiai nurodyti ribą, nuo kurios ji skaičiuojama, pavyzdžiui, kiekvienos perkamos prekės, prekių grupės, paslaugos, paslaugų grupės ir panašiai. Jeigu neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma viršutinė riba.
Metodikos 17.2 nustatyta, kad įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti maksimalius prekių kiekius kartu su maksimalia verte (Metodikos 17.3 p.).
Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentų 5 priedo „Preliminarioji sutartis“ 20 punkte įtvirtinta, kad pradinės Preliminariosios sutarties vertė, kuri lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai ir šioje sutartyje nurodytų prekių įsigijimui tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais, yra 25 537,19 Eur be PVM (30 900 Eur su PVM), susidedanti iš Preliminariosios sutarties 2 priede nurodytų įstaigų pagrindinių sutarčių pradinių sutarčių verčių.
Šiuo atveju svarbu yra tai, kad perkančioji organizacija įsigyja prekes ne sau, o pirkimu siekia tik sudaryti preliminariąją sutartį, pagal kurią, esant konkrečiam poreikiui, bus sudarytos pagrindinės sutartys ir pagal pagrindines sutartis maisto produktus įsigis ikimokyklinio bei priešmokyklinio švietimo ir ugdymo įstaigos.
Viešųjų pirkimų tarnyba šioje byloje pateiktoje 2020 m. rugsėjo 15 d. išvadoje Nr. 4S-825 (7.7E) konstatavo, jog dabartiniu laikotarpiu asmenų lankomumas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose nėra lengvai prognozuojamas dėl įvairių su visame pasaulyje paplitusiu COVID-19 virusu susijusių veiksnių, pvz.: galimų nacionalinių ribojimų lankytis visose mokymo įstaigose, galimų ribojimų lankytis konkrečiose mokymo įstaigose, būsimo sergamumo šio virusu sukelta liga masto konkrečiose įstaigose.
Remiantis Metodikoje nustatytomis normomis, jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, yra nustatoma maksimali suma, kurios perkančioji organizacija neturi teisės viršyti, kas visiškai atitinka Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 punkto nuostatas, todėl darytina išvada, jog perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nenustatydama minimalaus prekių kiekio, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Dėl reikalavimų prekėms
Pirkimo sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad prekės turi atitikti Maisto produktų (aliejų) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Perkamos prekės, preliminarūs prekių metiniai kiekiai nurodyti Konkurso sąlygų 5 priedo Preliminariosios sutarties projekto 3 priede (konkurso sąlygų 4 priedas).
Dėl reikalavimo alyvuogių aliejus išpilstymui
Ieškovės teigimu, reikalavimas pakuotei, kad alyvuogių aliejus turi būti išpilstytas tamsaus stiklo buteliuose ar skardinėse yra neaiškus ir neapibrėžtas, kadangi sąvoka „tamsus“ yra iš esmės vertinamoji ir neaišku, kaip bus nustatomas produkto atitikimas tokiam pirkimo sąlygų reikalavimui.
Atsakovės nuomone, techninės specifikacijos reikalavimas dėl alyvuogių pakuotės yra absoliučiai aiškus, tikslus, visiškai atitinka aliejaus rinkoje vartojamą terminiją, todėl atidžiam ir rūpestingam tiekėjui negali būti nesuprantamas.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju manytina, jog sąvoka „tamsus stiklas“ turėtų būti žinoma profesionaliems alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikiantiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad būtent alyvuogių aliejaus specifika lemia tai, jog šios rūšies aliejaus teigiamas savybes galima ilgiau išlaikyti tamsaus stiklo buteliuose, ir į tai, kad ieškovė, be kita ko, alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikia kaip profesionali tiekėja, iš ieškovės galima pagrįstai tikėtis žinių, koks turėtų būti alyvuogių aliejaus stiklinio butelio tamsumas, kad jis įprastai rūpestingos perkančiosios organizacijos būtų pripažintas tinkamu.
Dėl galimybės pasirinktinai pateikti vieną iš saulėgrąžų aliejaus rūšių
Pirkimo techninėje specifikacijoje tiekėjams numatyta galimybė pasirinktinai pateikti saulėgrąžų aliejų, kuris yra: a) pirmo spaudimo, rafinuotas, tinkantis kepimui; arba b) šalto spaudimo, nerafinuotas, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų.
Ieškovės nuomone, šiuo reikalavimu yra leidžiama pateikti alternatyvius produktus („arba“), nors pirkimo sąlygos draudžia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Pirmo spaudimo rafinuotas ir šalto spaudimo nerafinuotas aliejus yra skirtingi produktai ir nelaikytini lygiaverčiais VPĮ prasme.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais teigė, kad atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikius, savivaldybė tokių techninių parametrų prekes laiko lygiavertėmis. Ši prekės pozicija yra skirta įsigyti saulėgrąžų aliejų, skirtą kepimui, o kepimui yra tinkamas tiek pirmo spaudimo, rafinuotas saulėgrąžų aliejus, tiek šalto spaudimo, nerafinuotas, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų. Šie aliejai yra pagaminti iš tos pačios žaliavos ir abu gaminiai gali būti ir yra naudojami kepimui.
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė, atsižvelgiant į realius jos poreikius, nustatyti konkretaus pirkimo sąlygas, neprieštaraujančias įstatymams. Taip pat, neleidžiama nustatyti ir tarpusavyje prieštaraujančių pirkimo sąlygų.
VPĮ 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimo objektas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą dėl vienos, kelių ar visų pirkimo objekto dalių, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. VPĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija gali leisti arba reikalauti, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad leidžiama, neleidžiama ar reikalaujama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai turi būti susiję su pirkimo objektu.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog vertinant minėtas VPĮ nuostatas, manytina, kad alternatyviais pasiūlymais turėtų būti laikomi to paties tiekėjo pateikti skirtingi pasiūlymai, susiję su tuo pačiu pirkimo objektu. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija, turėjusi tikslą įsigyti kepimui skirtą aliejų, suteikė tiekėjams galimybę pateikti vieną iš dviejų kepimui tinkančio aliejaus variantų, todėl, spręstina, kad ši pirkimo sąlyga atitiko perkančiosios organizacijos tikslą. Papildomai pažymėtina, kad nustačius minėtą pirkimo sąlygą, tiekėjams nėra sudaroma galimybė pateikti alternatyvių pasiūlymų, kadangi remiantis VPĮ 40 straipsnio 9 dalimi ir 43 straipsnio 1 dalimi, alternatyvūs pasiūlymai yra du atskiri to paties tiekėjo pateikti pasiūlymai, susiję su tuo pačiu pirkimo objektu. Šiuo atveju, pirkimo sąlygose nėra leidžiama vienam tiekėjui pateikti dviejų skirtingų pasiūlymų, tačiau sudaroma galimybė pateikti vieną pasiūlymą, kuriame būtų nurodytas vienas iš dviejų galimų saulėgrąžų aliejaus variantų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada šiuo klausimu, todėl ieškovės argumentai dėl alternatyvių pasiūlymų teikimo atmestini kaipo nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl reikalavimo, kad saulėgrąžų aliejaus kokybei
Ieškovės teigimu, reikalavimas, kad saulėgrąžų aliejus privalo būti išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų yra neaiškus ir neapibrėžtas, kadangi ši sąvoka iš esmės yra vertinamoji ir neaišku, koks kiekis yra didelis.
Atsakovės teigimu, toks aliejaus apibūdinimas yra įtvirtintas standarte LST 1959:2005 „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standartas“, pagal kurį saulėgrąžų aliejus yra skirstomas į tris grupes: 1) saulėgrąžų aliejus, 2) saulėgrąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu 3) saulėgrąžų aliejus su vidutiniu oleino rūgšties kiekiu.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad sąvoka „didelis oleino rūgšties kiekis“ yra tiksliai (procentais) apibūdinta specialiajame teisės akte. Standarto 4.1.3 punkte numatyta, kad saulėgrąžų aliejuje su dideliu oleino rūgšties kiekiu turi būti ne mažiau kaip 75 proc. oleino rūgšties (bendrojo riebalų rūgščių kiekio procentais), todėl ši sąvoka yra aiški ir yra aiškintina ir taikytina taip, kaip ji apibūdinama aukščiau įvardintame standarte LST 1959:2005.
Dėl reikalavimo perkamų prekių vartojimo terminui
Ieškinyje ieškovė taip pat teigė, kad nuostata, jog visos prekės pristatomos ne su trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti termino yra nelygiateisiška atskirų produktų atžvilgiu, kadangi jei bus pasiūlytas aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra tik vienas mėnesis, tai jis galės būti tiekiamas įstaigoms, kai iki galiojimo pabaigos bus likę 20 dienų, o aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra 12 mėn., turės būti tiekiamas, kai iki galiojimo termino pabaigos liks ne mažiau kaip 8 mėn.
Atsakovės vertinimu, šis universalus reikalavimas užtikrina, kad tiekėjai tiektų tik šviežią produkciją, nepriklausomai, kokia prekė yra įsigyjama.
Iš pirkimo dokumentų matyti, kad visiems pirkime planuojamiems įsigyti produktams yra nustatoma vienoda sąlyga, todėl ši sąlyga yra tikslinga, siekiant užtikrinti šviežių maisto produktų naudojimą mokymo įstaigose, ir nėra pripažintina nelygiateisiška skirtingų produktų atžvilgiu. Teismo vertinimu, darytina išvada, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje bei 35 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų 2020 m. rugsėjo 9 d. LPB Nr. 49543 ir 2020 m. rugsėjo 22 d. LPB Nr. 49642 bei kredito įstaigos AB „Luminor Bank“ 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaitos išrašus, suteiktų teisinių paslaugų išklotinės) nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 10 800,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
Kaip matyti iš pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: bylos medžiagos analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rengimas (7 259,35 Eur) ir tripliko rengimas (3 541,27 Eur).
Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius. Teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, kt.).
Įvertinus Rekomendacijose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, bei tas aplinkybes, kad atsakovė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba daugiau kaip dvidešimt specialistų, teismas sprendžia, jog atsakovė turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog byla nėra ypatingai sudėtinga, teisminė praktika sprendžiamais yra suformuota, prašomos priteisti atstovavimo išlaidas mažintinos iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo atmestas, nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą.
Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1 358 Eur, iš ieškovės atsakovei priteistina 5 432 Eur (3 395 (atsiliepimo į ieškinį rengimas, maksimali suma) + 2 037 (tripliko rengimas, maksimali suma)) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu,
teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“, juridinio asmens kodas 305181027, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 5 432 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.