Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-651/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
1A-90-651/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-71090-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis
K. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Donatas Lengvinas, Valdas Raudonis
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-651/2017

Teisėja Lina Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71090-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 1.1.9.8; 1.1.9.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistojo K. B. gynėjui advokatui Valdui Raudoniui,nukentėjusiajai A. B., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir nukentėjusiosios A. B. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. B. 1644,17 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šake sudavė keturis kartus žmonai A. B. į galvą, ko pasėkoje pastaroji kiekvieną kartą griuvo ant žemės, po to pastarajai pabėgus, ją pasivijo, viena ranka laikydamas už rūbų ją tampė, ko pasėkoje dešimt kartų abu virto, nuvirtus kiekvieną kartą tyčia kitos rankos kumščiu sudavė po du kartus į galvą, tai yra sudavė 20 smūgių į galvą, bei rankomis smaugė A. B., taip nukentėjusiajai A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl daugybinių kūno sumušimų.Šilalės rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje duotus nukentėjusiosios A. B., liudytojų T. S., D. K., P. L., V. L., eksperto A. G. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis K. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. K. B. nurodytus motyvus vertino kaip gynybinę jo poziciją, kuri neparemta kokiais objektyviais įrodymais.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-12-08 nuosprendžio dalį dėl K. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikyto įpareigojimo ir vietoje paskirto BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl apeliantei priklausančios daikto šakės ‚Fiskar“ konfiskavimo ir sunaikinimo ir ją grąžinti nukentėjusiajai. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir apeliantei priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Dėl įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, bendrauti ir neieškoti ryšių su ja nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis ne pirmą kartą prieš nukentėjusiąją naudoja smurtą, kad yra linkęs vartoti alkoholį, dėl to jis pasidaro agresyvus ir tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali pakartotinai kėsintis į nukentėjusiosios sveikatą, gali jai keršyti ir kitaip psichologiškai traumuoti. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad teismas turėjo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą.Dėl Šakės „Fiskar“ grąžinimo nukentėjusiajai nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios nuosavybė, todėl negali būti konfiskuojama. Pažymėjo, kad apeliantė ją įsigijo 2014 m. išskirtinai jos vykdomai ūkio veiklai vykdyti ir už ją sumokėjo 15,93 Eur.Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė itin stiprų psichinį ir emocinį sukrėtimą. Po įvykio apeliantė apgyvendinta Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, kur jai buvo teikiama psichologo pagalba. Nustatyta, kad nukentėjusioji patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Psichologė konstatavo, kad nukentėjusioji yra pažeidžiama emociškai, iš pusiausvyros gali išvesti net maži nesklandumai. Dėl depresinės būsenos apeliantei paskirtas gydymas. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų apeliantei likę ryškūs sveikatos būklės pablogėjimai – dėl suduotų smūgių ir atsiradusių žaizdų galvos ir kūno srityje, ligoninėje gydėsi daugiau nei 10 dienų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė judėjimo sutrikimu, cefalginiu sindromu – tai skausminis sindromas, po traumos atsirado skausmai nugaroje bei juosmenyje. Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Nuteistojo manymu, kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Jame nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, tačiau teismas sprendė, kad nėra kliūčių bylą pagal tokį kaltinamąjį aktą nagrinėti teisme. Iš kaltinamojo akto nėra aišku, kokiu būdu nukentėjusiajai į galvą buvo suduota 24 smūgiai, nes to nepatvirtina nei specialisto išvada nei kiti duomenys. Nesutinka su teismo išvada, jog įrodyta, kad jis darant nusikalstamą veiką buvo apsvaigęs. Liudytoja D. K. ir nukentėjusioji yra geros pažįstamos, todėl tikėti jų parodymais nėra pagrindo. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių jo girtumą, nėra. Nuteistasis nesutinka ir su nustatytu nukentėjusiosios sužalojimo lygiu. Tvirtina, jog sužalojimo lygis nustatytas tik pagal jos paaiškinimus, ankstesni sveikatos sutrikimais susieti su sužalojimais atsiradusiais po 2015-12-27. Byloje nėra duomenų, kad būtų naudojamasi medicininiais dokumentais, kuriuose dar iki įvykio fiksuoti sveikatos sutrikimai: nuo 2002-02-21 iki 2002-03-01 nukentėjusioji gydėsi VĮ Klaipėdos raudonojo kryžiaus ligoninės neurologiniame skyriuje (skundėsi galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu); nuo 2008-03-04 iki 2008-03-07 gydėsi VĮ Šilalės rajono ligoninėje (diagnozė vestibulinis sindromas po galvos traumos); nuo 2012-03-06 iki 2012-03-08 gydėsi VĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Neurologiniame skyriuje; 2014-10-15 konsultavosi „Kardiovita“. Visi iki įvykio nustatyti sutrikimai, anot apelianto, nebuvo žinomi ekspertui, todėl negalėjo objektyviai nustatyti sveikatos sutrikimo lygio.Nesutinka su nukentėjusiosios argumentu, jog ji negalėjo grįžti namo. Tvirtina, jog jis prižiūrėjo ūkį kol nukentėjusioji gydėsi ligoninėje, ir namo galėjo grįžti bet kada. Jis kardomosios priemonės niekada nebuvo pažeidęs. Dėl nurodytų motyvų mano, kad dalis civilinio ieškinio dėl išlaidų, susijusių už suteiktas socialines paslaugas bei nakvynę Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, yra visiškai nepagrįstos. Kadangi nukentėjusioji įsigijo vaistų dėl savo ankstesnių susirgimų, todėl neturi būti priteistos ir išlaidos už vaistus. Sumažinus priteistą neturtinę ir turtinę žalą, proporcingai turi būti mažinamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Atsiliepimu į nuteistojo K. B. apeliacinį skundą nukentėjusioji prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog kaltinamasis aktas yra tinkamas ir jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes iš jo aiškiai ir nedviprasmiškai suprantama kuo nuteistasis yra kaltinamas, aiškiai nurodyta ir aprašyta veika, kuri kvalifikuota tiksliai nurodant konkrečią BK normą. Nesutinka su apelianto argumentais dėl neva netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodo, kad teismas išvadą padarė įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą ir abejonių dėl K. B. kaltės teismui nekilo. Dėl neblaivumo fakto pažymi, kad ši aplinkybė yra svarbi tik vertinant bausmės paskyrimą, nes ji neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Be to, pažymėjo, kad baudžiamajame procese nėra numatyti specialūs įrodinėjimo būdai nustatant asmens neblaivumo faktą.Dėl sveikatos sutrikdymo masto nurodo, kad vien todėl, kad apeliantas nesutinka su eksperto išvadomis, nelaikytina, jog jos nepagrįstas. Ekspertas nurodė, kad ankstesnės diagnozės tiriant apelianto veiksmais padarytos nusikalstamos veikos metu padarytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo masto nustatymui reikšmės neturėjo. Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo nurodė, kad prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta. Ji dėl nuteistojo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto buvo priversta pasinaudoti Šilalės rajono socialinių paslaugų namų teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir nakvyne juose. Dėl įsigytų vaistų nurodė, kad apelianto argumentai, jog jie pirkti gydant senas ligas, yra nepagrįsti. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad gydymas buvo reikalingas patirtiems sužalojimams gydyti.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Dėl nuteistojo K. B. apeliacinio skundo nurodė, kad jo argumentai dėl netinkamo kaltinamojo akto yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jo kaltė įrodyta. Taip pat teismas teisingai nustatė padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nuteistajam skirdamas bausmę, teismas taip pat pažeidimų nepadarė.Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo nurodė, kad grąžinti šakę nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo, nes ji konfiskuota vadovaujantis BK 72 straipsniu. Be to, nuteistasis ir nukentėjusioji yra santuokoje, todėl teigti, kad šakė išimtinai priklauso jai, nėra pagrindo. Mano, kad iš nuteistojo yra pagrindas priteisti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantų atstovai advokatai teismo posėdžio metu palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Nukentėjusiosios A. B. ir nuteistojo K. B. apeliaciniai skundai atmestini. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nukentėjusiosios A. B. apeliacinio skundo

Apeliantė nesutinka su nuteistajam taikytu įpareigojimu, priteistos neturtinės žalos dydžiu bei šakės „Fiskar“ konfiskavimu.Apeliantė mano, kad įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neužtikrins nukentėjusiosios apsaugos, todėl prašo nuteistajam paskirti įpareigojimą nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis įpareigojimas yra įtvirtintas BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte Prašo šį įpareigojimą pakeisti vietoje teismo paskirto BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo. BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta pareiga nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Tokios pareigos pirmosios instancijos teismas nuteistajam nepaskyrė. Teismas nuteistajam paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą. Įvertinus nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinį, matyti, kad nukentėjusioji nesutinka būtent su teismo BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto įpareigojimo paskyrimu ir prašo vietoje šio įpareigojimo paskirti ne BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą pareigą, o būtent BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą. Apeliaciniame skunde nurodytos netinkamos teisės normos, įvertinus skundo turinį, šiuo atveju neturi reikšmės ir kolegija pasisako dėl įpareigojimų, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 9 punkte, taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas šio straipsnio 2 dalyke. BK 67 straipsnyje yra numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vienas iš numatytų įpareigojimų yra įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 str. 2 d. 8 p.), kurį, apeliantės teigimu, teismas ir privalėjo paskirti. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kolegija, neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiąją, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą ir vietoje jos reikia skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą.K. B. yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju nuteistasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė sutuoktinei A. B. Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir smurtauja. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę paskyrė nuteistajam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo veiksmais, todėl teigti, kad jis paskirtas nepagrįstai, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios teigimu, nuteistasis jiems gyvenant kartu ir vėl gali smurtauti, todėl tikslinga jam paskirti įpareigojimą, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimu A. B. ir K. B. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendimu padalytas ir santuokoje įgytas turtas. Nurodyta aplinkybė suponuoja išvadą, kad nuteistasis ir nukentėjusioji nutraukė visus ryšius, todėl paskirti nuteistajam nukentėjusiosios prašomą įpareigojimą netikslinga. Dėl nukentėjusiosios prašymo nekonfiskuoti šakės „Fiskars“ ir ją grąžinti jai, kaip jos asmeninę nuosavybę, nurodytina, kad šis daiktas yra konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsniu.BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad konfiskuotinu, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamu valstybės nuosavybėn turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme įstatymo uždraustos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką.Bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis smurtavo prie nukentėjusiąją būtent su šiuo daiktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį konfiskavo BK 72 straipsnio pagrindu. Be to, visiškai sutiktina su prokurore, kad duomenų, jog šakė „Fiskars“ konfiskavimo metu išimtinai priklausė nukentėjusiajai, nėra. Tuo metu nuteistasis ir nukentėjusioji buvo santuokoje, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas prašomos neturtinės žalos dydį sumažinęs iki 1500 Eur netinkamai vertino įrodymus ar nukrypo nuo teismų praktikos. Kolegija neturi jokio pagrindo sutikti, kad byloje yra įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą ir kad tik tokia suma gali kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, ar išliekamus emocinius sutrikimus. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017). Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ginčo, kad nukentėjusioji ją patyrė nėra, tačiau keliamas klausimas dėl jos dydžio. Nukentėjusioji mano, kad faktas, jog ji patyrė itin stiprų psichinį ir dvasinį sukrėtimą, kad yra emociškai pažeidžiamai ir jie tęsiasi ilgą laiką, yra pagrindas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma dėl nukentėjusiosios psichinės sveikatos būklės, patirtų neigiamų emocijų abejonių nekelia, tačiau, nesutiktina kad jos sudaro pagrindą priteisti itin didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą žymiai viršyti teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydį, nenustatyta. Kolegiją, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, nenukrypo nuo tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžio ir priteisė sumą, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra didesnė nei tokio pobūdžio bylose priteisiamas vidurkis. Todėl keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija nemato jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ar pateikti duomenys, nepaneigia tokios išvados pagrįstumo.

Dėl nuteistojo K. B. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl kaltinamojo akto atitikimo įstatymo reikalavimams. Mano, kad jame nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Su tokia apelianto pozicija, kolegija nesutinka.Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Tačiau vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012). Svarbu pažymėti, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.Kolegija nenustatė jokių BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kokios veikos padarymo yra kaltinamas asmuo, veika kvalifikuota tiksliai nurodant atitinkamą Baudžiamojo kodekso normą. Kaltinamasis buvo supažindintas su įtarimu ir nenurodė, jog jam kaltinimas yra nesuprantamas ar neaiškus. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paskelbus kaltinamojo akto esmę, teisiamasis K. B. paaiškino, jog supranta kuo yra kaltinamas, nors kaltės ir nepripažino (t. 1, b. l. 106). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.Nuteistasis ginčija savo kaltę ir tvirtina, jog jis jam inkriminuojamos veikos nepadarė. Apeliantas neginčija, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau mano, kad nėra įrodyta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nėra įrodytas objektyvusis šios veikos požymis – nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada, nes ji padaryta neturint visų duomenų apie nukentėjusiosios sveikatą iki įvykio.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Specialisto išvada Nr. 330/15(11) nustatyta, kad A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes A. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl daugybinių kūno sumušimų. Taip pat teismo ekspertas nustatė, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: muštos žaizdos dešiniajame momenyje, viršugalvio – pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje puse, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame dilbyje, dešiniajame petyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairiajame kelyje, kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Konstatavo, kad A. B. padaryti sužalojimai galėjo būti dėl panaudotų 20 smūgių. Sužalojimai galėjo būti suduoti kietu buku daiktu, tai galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, šakės kotas ar kitas daiktas turintis panašias savybes, o poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje galėjo atsirasti A. B. kaklą spaudžiant rankomis (t. 1, b. l. 26–27).Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas A. G. parodė, kad jam nebuvo žinoma, kad 2002 m. sausio 21 d. A. B. gydėsi Raudonojo kryžiaus ligoninėje, neurologijos skyriuje, nes skundėsi dažnais galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu, kad nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 7 d. gydėsi Šilalės rajono ligoninėje neurologijos skyriuje, viena iš diagnozių vestibulinis sindromas po galvos traumos, skundėsi, kad kliūva pėda einant, skauda galvą, sprandą, dešinę ranką, gydėsi pas psichiatrą dėl depresijos, kad nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 8 d. gydėsi Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje neurologijos skyriuje, skundėsi kaklo skausmu, kairio peties skausmu, sutrikusiu kairės rankos valdymu, kad 2014 m. spalio 15 d. konsultavosi „Kardiolitoje“, skundėsi galvos svaigimu, vargino lėtine nemiga. Tačiau paaiškino, kad apžiūrėtai traumai įtakos turėjo tik aplinkybės nurodytu laiku, o ankstesnės diagnozės neturėjo jokios reikšmės nustatant sužalojimo laipsnį. Nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo argumentą, jog eksperto išvadai įtakos turėjo ankstesni nukentėjusiosios nustatyti sveikatos sutrikimai, o jų neįvertinimas sąlygojo netinkamą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio. Abejoti eksperto išvada, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji daugiau kaip 10 parų dėl patirtų sužalojimų gydėsi VšĮ Šilalės rajono ligoninėje (t. 2, b. l. 167), o tai patvirtina eksperto nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo faktą. Atsakant į apelianto argumentus dėl kaltinamajame akte nurodyto suduotų smūgių skaičiaus, nurodytina, kad suduotų smūgių tikslus skaičius neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju tai nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Be to, pažymėtina, kad kaltinamajame akte nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius yra nurodytas remiantis eksperto išvada. Esant išdėstytiems argumentams, atmestini apelianto argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nuosprendyje išdėstytais motyvais, todėl visų jų nekartodama, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodytas nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymo faktas, todėl nuteistasis pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Pasak apelianto, toks faktas neįrodytas jokiais objektyviais dokumentais, o remtis vien nukentėjusiosios ir liudytojos D. K. parodymai, nebuvo jokio pagrindo dėl jų suinteresuotumo. Nuteistasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Asmens apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų nėra šios veikos kvalifikuojantis požymis. Ši aplinkybė šiuo atveju reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo, kuri, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ir buvo įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl to manytina, kad nuteistasis nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegija nesutinka su tokia nuteistojo pozicija ir daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neblaivus.Pažymėtina, kad bet kurios baudžiamojo procese nagrinėjamos aplinkybės yra įrodinėjamos Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. BPK 20 straipsnyje yra reglamentuota, kas baudžiamajame procese yra laikytini įrodymais ir kaip jie vertinami. Jokie specialūs įrodinėjimo būdai nustatyti neblaivumo faktą, nėra numatyti. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais įstatymo numatytais būdais, tarp jų ir liudytojų parodymais. Šiuo atveju tai, kad nuteistojo neblaivumo faktas nebuvo nustatytas specialiais prietaisais, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog neblaivumo faktas iš viso nėra nustatytas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis prieš ją smurtavo būdamas neblaivus. Šį faktą patvirtinto ir liudytoja D. K., kuri tiesiogiai matė nuteistąjį smurtaujant prieš sutuoktinę. Ji nurodė, kad K. B. buvo neblaivus, jo akys buvo paklaikusios, jis atrodė agresyvus. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos D. K. parodymai buvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę patvirtino ir teisme. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nesutiktina su apeliantu, jog vien faktas, kad ji yra kaimynė ir gerai sutaria su nukentėjusiąją, patvirtina jos suinteresuotumą duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. B. nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punkte.Nuteistasis nesutinka ir su jam priteista turtine žala. Teigia, jog išlaidos už nakvynę Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose ir už vaistus, nėra tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos padarymu. Teigia, jog nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo pasinaudoti Šilalės rajono socialinių paslaugų namų paslaugomis, o vaistus nukentėjusioji įsigijo dėl ankstesnių susirgimų.Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinė ieškovė turi pagrįsti ir įrodyti.Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji nuo 2016-01-14 apgyvendinta Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. Jai ten buvo teikiama psichologinė pagalba. Už suteiktą paslaugą nukentėjusioji patyrė 52 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 177–179). Už nakvynę nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 nukentėjusioji sumokėjo 151,09 Eur (t. 2, b. l. 24). Už nakvynę nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 sumokėjo 161,51 Eur. Nuo 2016-04-01 iki 2016-04-20 – 104,20 Eur (t. 2, b. l. 75–78). Atmestini apelianto argumentai, jog nukentėjusiajai nebuvo būtinybės ten gyventi, nes ji bet kada galėjo grįžti namo, todėl šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos.Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistajam buvo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B. (t. 1, b. l. 95). Nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų ligoninėje gydėsi nuo 2015-12-28 iki 2016-01-14. Grįžusi iš ligoninės nukentėjusioji iš karto apsigyveno Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, kur jai buvo teikia psichologo pagalba. Nuteistasis neginčijo fakto, kad jis gyveno bendruose jų namuose, todėl baigusi gydymą ligoninėje ir norėdama išvengti pakartotinio sutuoktinio smurto prieš ją, pasinaudojo Šilalės rajono socialinių paslaugų namų jai suteikta pagalba. Įvertinus laikotarpį bei nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, emocinę būklę, nėra pagrindo teigti, kad šia paslauga nukentėjusioji pasinaudojo nepagrįstai ir kad jai nebuvo jokio pagrindo ten gyventi. Taip pat nesutiktina su apeliantu, jog išlaidos už vaistus yra tik už ankstesnius jos susirgimus ir jų įsigijimas nėra susijęs su nusikalstamos veikos padariniais. Bylos duomenimis neginčijamai patvirtinta, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškęs įvairiais sužalojimais ir emociniais išgyvenimais. Jų gydymui nukentėjusioji buvo priversta vartoti vaistus, todėl išlaidos už vaistus, kuriuos nukentėjusioji įsigijo po 2015-12-27 įvykio (nuo 2015-12-28 iki 2016-08-12), yra tiesiogiai susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 181–183; t. 2, b. l. 25, 69–70, 120–121). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šias išlaidas vertino kaip nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą kaip nusikalstamos veikos padarinius.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl nepagrįstos turtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis mano, jog ir neturtinė žala turi būti mažintina, tačiau nenurodo jokių motyvų, kuriais remdamasi daro tokią išvadą. Kolegija, pasisakydama dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvų, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra pagrįsta (nutarties 13 punktas ir jo papunkčiai), todėl dar kartą dėl jos nepasisakytina. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo kaltę, civilinio ieškinio pagrįstumą, nepadarė jokių teisės normų pažeidimų, nėra pagrindo mažinti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusioji prašo priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė duomenis, kad iš viso už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur (t. 3, b. l. 16). Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris atmestas. Taip pat pateikė atsiliepimą į nuteistojo K. B. apeliacinį skundą, kuris taip pat atmestas. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais – ginčijo civilinio ieškinio pagrįstumą. Nukentėjusioji šuo atveju, siekdama apginti savo interesus dėl civilinio ieškinio, turėjo pagrindą pasinaudoti teisine pagalba. Be to, nukentėjusiąją teismo posėdžio metu taip pat atstovavo advokatas.Atmetus nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Pinigų priėmimo kvite nėra detalizuoti advokato suteiktų paslaugų įkainiai. Kaip nustatyta, nukentėjusiosios atstovas advokatas D Lengvinas surašė apeliacinį skundą, atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą bei dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. Kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad iš nuteistojo yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti dalį jos patirtų atstovavimo išlaidų – 120 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios A. B. ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus.

Iš nuteistojo K. B. nukentėjusiajai A. B. priteisti 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme

Teisėjos Dalia KursevičienėEdita LapinskienėVioleta Miliuvienė