Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1473-603/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-20
Bylos Nr.: e2A-1473-603/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37423-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: A. A., D. N., I. V., R. A.
Atsakovas: V. N.
Trečiasis asmuo: Ugnė I

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1473-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37423-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. A., D. N. ir I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., R. A., D. N. ir I. V. ieškinį atsakovui V. N., tretieji asmenys: Ugnė I. L., V. P., V. P., A. G., T. B., S. V., V. V., R. V., N. M., A. M., D. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „ADMI“, dėl neteisėto turto užvaldymo ir naudojimo bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus tikslino, prašydami įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus, susijusius su nuosavybės teise priklausančia visiems gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau - namas arba pastatas) bendraturčiams, bendrojo naudojimo patalpa (laiptinės dalimi tarp pirmojo aukšto ir rūsio) įpareigojant atsakovą: panaikinti įstrižą betoninę perdangą tarp pirmojo aukšto ir rūsio, turėklus, skiriančius betoninę perdangą ir laiptinę, laiptų sienos pertvarą laiptinės pirmame aukšte taip, kad iš bendro naudojimo laiptinės būti galima laiptais patekti į rūsio patalpas (indeksas R-6); leisti bendrasavininkams naudotis durimis iš laiptinės į rūsio patalpas, suteikiant bendraturčiams raktą nuo jų; atkurti buvusius laiptų turėklus ir laiptus, vedančius į rūsį; panaikinti perdangą ir duris tarp laiptinės konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, kad ieškovai galėtų naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi; rūsio dalyje atstatyti laikančiąją sieną ir langą bei atstatyti rūsio koridoriaus grindis į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, grindis pakeliant 40-60 cm, visa tai atsakovui atliekant savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkant statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovams suteikti teisę be atsakovo sutikimo atlikti minėtus griovimo darbus atsakovo sąskaita, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; iš atsakovo priteisti ieškovo A. A. naudai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iki kreipimosi į teismą patirtus 202,64 Eur dydžio nuostolius (152,64 Eur už antstolio paslaugas ir 50 Eur už teisines paslaugas) ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškinys teikiamas, nes dalis patalpų šalims priklauso kaip bendraturčiams, o atsakovo atlikti statybos darbai trukdo ieškovams naudotis bendru turtu, t. y. įgyvendinti nuosavybės teises į jiems priklausančią dalį, todėl reikalaujama netrukdyti įgyvendinti nuosavybės teises į bendrą turtą, pašalinant trukdančias konstrukcijas ir atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį. Minėtame daugiabučiame gyvenamajame name, nuosavybės teise butai ir kitos patalpos priklauso savininkams: A. A. ir R. A. (po 1/2 dalį buto Nr. 1 ir 57095/1000000 patalpos Nr. 8 su rūsiu), Ugnei I. L. (butas Nr. 2 su rūsiu), D. B. (butas Nr. 2A), D. N. (butas Nr. 3 su rūsiu), I. V. (butas Nr. 3A), V. P. ir V. P. (po 1/2 dalį buto Nr. 4 su rūsiu), A. G. (butas Nr. 6 ir 9011/100000 dalis patalpos Nr. 8 bei 5932/100000 dalis patalpos Nr. 10 su rūsiu), V. N. (50319/100000 dalis butų (patalpų) Nr. 9, 11, 12 ir 16 bei 27586/100000 dalis buto Nr. 10 ir 41906/100000 dalis ir 1639/12500 buto Nr. 8), T. B. (patalpa Nr. 13), S. V. ir V. V. (patalpa Nr. 14), R. V. (patalpa Nr. 15), N. M., A. M. (patalpa Nr. 17).

3. Ieškovai yra minėtame name esančių butų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 3A savininkai, turintys teisę valdyti ir naudotis namo bendro naudojimo objektais, o atsakovui nuosavybės teise priklauso butai Nr. 9, 11, 12, 16 (50319/100000) ir buto Nr. 10 27586/100000, 41906/100000 ir 1639/12500 buto Nr. 8. Ieškovai, kaip ir kiti bendraturčiai, naudojosi bendra laiptine, iš kurios patekdavo į rūsio patalpas (indeksai R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-11). Lauko sienoje rūsio (patalpa R-6) gale buvo langas, o patekimas į sandėliukus buvo vieno lygio su koridoriumi, neapsunkintas laiptais. 2014 m gegužės 29 d. susirinkime namo gyventojai nusprendė atmesti atsakovo pasiūlymą įėjimą į rūsį įrengti iš lauko, iškertant dalį sienos ir pamatų. Nepaisydamas gyventojų nesutikimo, 2014 m. liepos mėnesį atsakovas užsakė kapitalinio ir paprastojo remonto darbus ir pasamdė fizinius asmenis, kurie laiptinės nišoje sumontavo nudažytų medžio plokščių perdangą (atkartojant laiptų kampą), laiptų aikštelę nuo perdangos skiriančią tvorelę, laiptinės dalyje, vedančioje į rūsį iki perdangos nupjovė laiptų turėklus ir pakeitė spyną durų, skiriančių laiptinę nuo rūsių sandėliukų. Atsakovas taip pat užsakė iškirsti angą ir įstatyti duris, laikančiosios išorinės sienos buvusioje lango vietoje bei įgilinti rūsio patalpos grindis. Nurodo, kad atsakovas savavališkai užėmė dalį po laiptais (vedančiais į rūsį ir į rūsio laiptinės aikštelę) esančios patalpos ir užtvėrė ją pertvara.

4. Antstolis konstatavo, kad negalima naudotis šia dalimi, nes rūsio patalpų koridoriaus gale esančios durys užrakintos ir iš rūsio negalima patekti į kitas laiptinės patalpas. Šiuos darbus atsakovas atliko be bendraturčių sutikimo, siekdamas panaudoti užimtą laiptinės dalį savo reikmėms - įrengti boilerinę. Minėtame name atsakovas yra įrengęs naktinį striptizo klubą „Medusa“ ir užimtąją laiptinės dalį pavertė pagalbine patalpa savo reikmėms. 2015 m. liepos 28 d. atsakovui pateiktas reikalavimas atstatyti laiptinės, laikančiosios sienos su langu rūsio dalyje rūsio koridoriaus grindis, tačiau reikalavimas nepatenkintas. Jau pareiškus ieškinį, atsakovas užsakė ir buvo atlikti papildomi statybos darbai - užbetonuota laiptinės niša (vietoj sumontuotos nudažytų medžio plokščių perdangos). Teigia, kad laiptinės patalpa, kaip ir namo išorinės laikančios sienos bei rūsio bendros patalpos grindys yra bendro naudojimo objektas, skirtas visų bendraturčių poreikiams (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis 1 punktas), todėl bet kokie su šia nuosavybe, jos pakeitimu, rekonstrukcija susiję darbai gali būti atlikti tik esant bendraturčių sutikimui ir nepažeidžiant jų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis, 4.83 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas turi pašalinti pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieškovų patikslintus ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad reikalavimai reiškiami ne dėl ieškovų asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, o tariamai ginant bendrojo naudojimo objektų kitų bendraturčių teises. Reikšdami negatorinį ieškinį, ieškovai neatsižvelgė, kad šalis sieja vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, todėl ieškovai negali veikti taip, kaip veiktų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Minėtame name atsakovas asmenine nuosavybės teise valdo virš 190 m² ploto keturias patalpas, t. y. beveik 30 m² daugiau nei visi ieškovai kartu. Ieškovai siekia sutrukdyti aktyviems bendraturčiams (taip pat ir atsakovui), blokuojant bet kokias iniciatyvas, joms nepritariant, stabdant namui (pastatui) būtinų darbų vykdymą, nors ieškovų teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra ir niekada nebuvo apribotos. Pažymėjo, kad senieji laiptai į rūsį buvo itin nesaugūs, nepatogūs naudotis ir kėlė nuolatinę realią grėsmę (atsakovas nukritęs nuo laiptų patyrė kūno sužalojimą) kol jie nebuvo tinkamai atitverti. Pastato tvarkymo bei saugumo užtikrinimo darbai yra būtini, norint išlaikytų jo atsparumą ir pastovumą, kad juo būtų galima pilnavertiškai ir saugiai naudotis. Pažymėjo, kad bendraturčiai (įskaitant ir A. A.) galėjo ir gali laisvai patekti į rūsio patalpas bei naudotis savo sandėliukais, nes nėra ir nebuvo apsunkintas nei patekimas, nei naudojimasis jomis. Nei A. A., nei R. A., nei A. G. negyvena toje laiptinėje, iš kurios neva negalima patekti į rūsio patalpas, o naujai įrengtos rūsio durys, bent pusei ieškovų, ženkliai palengvino naudojimąsi jiems priklausančiu turtu, kadangi į sandėliukus patekti tapo daug lengviau, nereikia apėjus pastato lipti laiptais ir įeiti į kiemo laiptinę, iš kurios nesaugiais ir stačiais laiptais tekdavo leistis į rūsį. Dabar ieškovai gali naudotis patogiomis naujai įrengtomis durimis ir į rūsį patekti greičiau, patogiau ir saugiau. Darbai buvo vykdomi pritariant bendraturčių daugumai. Ieškovai nepateikė įrodymų patvirtinančių jų minimus teisės pažeidimus, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų atsakovo naudai lygiomis dalimis 931,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai 190,46 Eur pašto išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad minėtame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butus ir kitas patalpas turi savininkai: A. A. ir R. A. (po 1/2 dalį buto Nr. 1 ir 57095/1000000 patalpos Nr. 8 su rūsiu), Ugnė I. L. (butas Nr. 2 su rūsiu), D. B. (butas Nr. 2A), D. N. (butas Nr. 3 su rūsiu), I. V. (butas Nr. 3A), V. P. ir V. P. (po 1/2 dalį buto Nr. 4 su rūsiu), A. G. (butas Nr. 6 ir 9011/100000 dalis patalpos Nr. 8 bei 5932/100000 dalis patalpos Nr. 10 su rūsiu), V. N. (50319/100000 dalis butų (patalpų) Nr. 9, 11, 12 ir 16 bei 27586/100000 dalis buto Nr. 10 ir 41906/100000 dalis ir 1639/12500 buto Nr. 8), T. B. (patalpa Nr. 13), S. V. ir V. V. (patalpa Nr. 14), R. V. (patalpa Nr. 15), N. M. ir A. M. (patalpa Nr. 17). Ieškovai, kaip ir kiti bendraturčiai, naudojasi bendra laiptine, iš kurios patenkama į rūsio patalpas (indeksai R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-11).

8. Patalpų savininkai nepritarė atsakovo siekiui suremontuoti namo patalpas (įėjimą iš laiptinės į rūsį). 2015 m. liepos 21 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad patekimas į rūsį yra dešinėje pusėje padarytame atskirame įėjime, laiptai į rūsio patalpas neuždengti stogu ir laiptai veda tik į viršų, žemyn einančių laiptų nėra, turėklai sumontuoti, niša užkalta nudažytomis medžio plokštėmis. 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas užfiksavo, kad patalpose vykdomas remontas, jos perplanuotos, iš kiemo pusės į rūsio patalpas, lango vietoje, įrengtas įėjimas, rūsio grindų lygis pažemintas, laiptų maršo į rūsį (laiptinėje iš kiemo pusės) dalis uždengta gipso kartono plokštėmis be statybą leidžiančio dokumento. 2015 m. lapkričio 25 d. privalomuoju nurodymu Statybos inspekcija įpareigojo bendriją atlikti dalinę pastato dalies ekspertizę, kad būtų tinkamai įvertinta pastato būklė, nustatyti kokie darbai buvo vykdomi ir kokius padarinius jie galėjo sukelti. Nurodyta ekspertizė nebuvo atlikta. Namo administratoriaus funkcijas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ADMI“ vykdė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio. Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vertinimu, statybos darbus - įėjimą į rūsį iš lauko pusės atlikę asmenys nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir tokios statybos negali būti įteisintos. UAB „ADMI“ priėmė atsakovo inicijuotus ir atliktus darbus (2016 m. birželio 9 d. priėmimo perdavimo aktai), nors 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento rašte „Dėl pastate (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų” konstatuota, kad dalis darbų atlikti neturint namo gyventojų sutikimo. Ieškovai pateikė atsakovui reikalavimą (2015 m. liepos 28 d.) dėl laiptinės, laikančiosios sienos su langu rūsio dalyje ir rūsio koridoriaus grindų atstatymo, į kurį atsakovas neatsižvelgė. Teismo posėdžio metu į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad laiptinė yra sutvarkyta tik laiptai be turėklų, nors jie yra pagaminti, bet nepristatyti, todėl neįrengti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šalių ginčai bei su jomis ir trečiaisiais asmenimis susiję ginčai yra nagrinėjami (-ėti) septyniolikoje bylų.

9. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų statybos darbų bendrojo naudojimosi patalpose, kai siekdami apginti pažeistas nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, ieškovai savo reikalavimus kildina iš daiktinės teisės, teikdami negatorinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovai ir atsakovas yra bendro nekilnojamo turto savininkai ir jų nuosavybės teisės į name esančius butus (atskirų ir su rūsiais) yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamos bylos kontekste esminiu yra ieškovų teises pažeidžiančių ir trukdančių naudotis jiems priklausančiu turtu, atsakovo galimai atliktų veiksmų aspektas.

10. Ieškovai, reikalavimus dėl bendro naudojimo objektų atstatymo į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, atsakovo sąskaita, grindžia tuo, kad atsakovo atlikti darbai trukdo jiems ir kitiems bendraturčiams naudotis bendru turtu ir tai pažeidė jų teises patalpomis naudotis pagal jų funkcinę paskirtį. Atsakovas statybos darbus atliko bendro naudojimo objektuose be bendraturčių pritarimo, padarius pažeidimus nurodytus statybos inspekcijos rašte ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Nors gyventojai nepritarė atsakovo siūlymui įėjimą į rūsį įrengti iš lauko, iškertant dalį sienos ir pamatų, jis atliko kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, o nuo koridoriaus gale esančių durų raktų visiems neišdalino, todėl negalima patekti į rūsį. Faktiškai atsakovas yra užėmęs daugiau patalpų ploto nei jam priklauso asmeninės nuosavybes teise. Name atsakovo atlikti statybiniai konstrukciniai pakeitimai nebuvo suderinti su kitais namo bendraturčiais, o įėjimas į rūsį iš lauko pusės įrengtas be NŽT sutikimo. Pažymėjo, kad negatorinį ieškinį reiškia atsižvelgdami į tai, kad atsakovo atlikti statybos darbai trukdo naudotis bendru turtu, todėl turi nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, kadangi nekilnojamojo daikto savininkai prarado galimybę faktiškai naudotis daiktu. Esant bendrajai nuosavybei įstatymas nedraudžia vienam bendraturčiui savo teises ginti pareiškiant negatorinį ieškinį kitam bendratučiui, jeigu vienas iš jų trukdo naudotis turtu kitam ir be teisėto pagrindo naudojasi bendru turtu vienas. Todėl, iš atsakovo kaip bendraturčio reikalauja netrukdyti įgyvendinti nuosavybės teises į bendrą turtą, t. y. pašalinti trukdančias konstrukcijas ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Atsakovas neįrodė patyręs traumą būtent lipant laiptais į rūsį. Be to, trauma negalima pateisinti trukdymo kitiems savininkams naudotis bendrosios nuosavybės objektais. Negalėdami naudotis į rūsį vedančia laiptinės dalimi, kurią atsakovas pertvarkė ir užvaldė dalį visiems bendraturčiams priklausančių patalpų (laiptų nišoje išliejo betoninę perdangą ir turėklus, sienos pertvarą, įsirengė boilerinę) ir kiti bendraturčiai neteko galimybės patekti į dalį laiptinės, naudotis laiptais ir jų aikštele. Atsakovui demontavus betoninę perdangą, dengiančią rūsio laiptinę, patekimas į sandėliukus ir rūsio patalpas liko apsunkintas ir nesaugus, nes nėra turėklų, šalia laiptinės paliktos neišmontuotos sienos, savavališkai išgriauta dalis laikančiosios išorinės sienos – iškirstos durys vietoj lango ir iš lauko pusės įrengtas įėjimą į sandėliukus, o rūsio koridoriaus grindys įgilintos 40-60 cm. Patvirtino, kad kitose nagrinėjamose bylose yra pateikti apeliaciniai bei kasaciniai skundai. Ieškovas A. A. pažymėjo, kad ieškiniu ginami ir kitų asmenų interesai, nes visi bendraturčiai negali tinkamai naudotis savo turtu. Teigia, kad statybinė ekspertizė yra nereikšminga, nes neginčijamas statybos darbų neatitikimas teisės aktams.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nesutikimą su pareikštais ieškinio reikalavimais argumentuoja tuo, kad teikdami negatorinį ieškinį, ieškovai neįrodė, jog jų įvardinti pažeidimai trukdo naudotis jiems priklausančia nuosavybe (daiktinės teisės suvaržymas) ir, kad dėl to yra atsakingas atsakovas. Į pastato rūsyje (kur yra 4 sandėliukai, koridorius, šiluminis mazgas) galima patekti iš vidinio kiemo laiptinės nusileidus laiptais žemyn arba tiesiogiai iš lauko per įrengtą įėjimą. Ieškovė I. V. pastato rūsyje nuosavybės teise nevaldo patalpų, o ieškovai A. ir R. A., gyvenantys kitoje laiptinėje esančiame bute, norėdami patekti į savo sandėliuką visada turėdavo pastatą apeiti iš lauko ir tik įėjus į vidinio kiemo laiptinę, nusileisti į rūsį, o ieškovė D. N. patvirtino nesinaudojanti įrengtu įėjimu, nes jis jai nepriimtinas. Teigia, kad ieškovai gali naudotis jiems priklausančiu turtu (sandėliukais) ir niekas nepažeidė ir neapribojo jų nuosavybės. Juolab, kad ieškovai patvirtino, kad jie gali ir visada galėjo patekti į jiems priklausančius sandėliukus, bet jiems nepatinka, kad patalpomis jie turi naudotis kartu su atsakovu. Pažymėjo, kad netrukdo ieškovams naudotis rūsio koridoriumi, kuriuo pasiekiami sandėliukai, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad darbai atlikti pažeidžiant įstatymus, nors nepateikė darbų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškinys grindžiamas deklaratyviais teiginiais, nes dar 2015 m. lapkričio 29 d. Statybos inspekcija patvirtino, kad pastate vykdyti darbai yra priskirtini paprastajam remontui. Ieškovai, neįvykdę Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo - neatlikę pastato dalies ekspertizės, neįrodė, kad pastate atlikti neteisėti darbai. Ieškovų galėjimą naudotis jiems priklausančiu turtu patvirtina pateiktos nuotraukos. Iš pastato vidinio kiemo laiptinės į rūsį vedantys laiptai buvo suremontuoti (nepakeičiant nei jų statumo, nei pločio), restauruojant jų pakopas ir uždengiant šalia esančią nesaugią ertmę. Laiptų remontas užsitęsė tik dėl pačių ieškovų neteisėtų veiksmų, nes pažeidžiant įstatymus, bendrijos primininke ieškovų iniciatyva išrinkus A. G., darbai susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nebuvo daromi. Teismo sprendimu likvidavus bendriją, pastato remonto darbai buvo baigti, o inžineriniai tinklai sutvarkyti taip, kad per įrengtą laisvą įėjimą juos gali pasiekti visi suinteresuoti asmenys (tarp jų ir avarinės tarnybos). Be to, A. A. patvirtino, kad bendraturčiai išreiškė sutikimą atskirti greta rūsio laiptų esančios patalpos dalį, kuria nesinaudoja, po ko ji buvo perduota nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. birželio namą administravusiai UAB „ADMI“ ir ten buvo laikomi valytojos darbo įrankiai. Vėliau bendraturčių sprendimu, ši ertmė buvo užengta. Ieškovas A. A. paaiškinęs, kad norėtų tą nišą perduoti sandėliuko neturinčiai neįvardintai bendraturtei, nepateikė visų sutikimo. Rūsio koridoriaus grindų aukštis buvo sulygintas, išlygintas grindinio pagrindas ir bendrojo naudojimo patalpomis tapo ženkliai patogiau naudotis. Nuotraukos patvirtina, kad įėjimo į sandėliukus durys yra tame pačiame aukštyje kaip ir koridoriaus grindys, o papildomas įėjimas į rūsio patalpas, neapsunkino ieškovų galimybių naudotis jiems priklausančiu turtu, juolab, kad dabar į rūsį galima patekti naudojantis ne vienu, o dvejais įėjimais, o ieškovams Argustams naujai įrengtas įėjimas yra patogesnis, nes sutrumpino kelią į sandėliuką.

Šalies argumentai

13. Ieškovai, nepateikdami įrodymų, deklaratyviai teigia, kad įėjimas įrengtas neteisėtai, nes Statybos inspekcija neteisėtumo nenustatė. Ieškovai painioja bendraturčių vidinius (tarpusavio) ir išorinius (su trečiaisiais asmenimis) santykius bei jų teisinę reikšmę. Bendraturčiai santykiuose su trečiaisiais asmenimis (išoriniuose santykiuose) veikia kaip ir kiti savininkai (t. y. absoliutaus pobūdžio santykiai): turi teisę valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti, bendraturčiams taikoma tokia pati savininko teisių apsauga, o remdamiesi šiomis subjektinėmis teisėmis bendraturčiai tretiesiems asmenims gali reikšti daiktinius teisinius reikalavimus, įskaitant ir negatorinį ieškinį. Ieškovus ir atsakovą sieja vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (t. y. santykinio pobūdžio santykiai), todėl jie negali veikti taip kaip veiktų trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl nėra galimas ieškovų reiškiamų reikalavimų patenkinimas.

14. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis bei šalių ir jų atstovų patvirtintus faktus, kad minėtame name statybos-remonto darbai vykę iki teisminio proceso pradžios, buvo tęsiami bylos nagrinėjimo teisme metu, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys, darė išvadą, kad dėl minėtame pastate atliktų darbų, namo bendrų patalpų būklė, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, yra ženkliai pasikeitusi. Nuotraukose užfiksuota, kad nėra ieškovų prašomos panaikinti įstrižos betoninės perdangos tarp pirmo aukšto ir rūsio bei turėklų, skiriančių betoninę perdangą ir laiptinę, kas ieškovams sudaro galimybę netrukdo laisvai patekti į rūsį iš laiptinės. Ieškovų teiginius apie neturėjimą rakto nuo durų į rūsio patalpas iš laiptinės, paneigia ne tik bylos duomenys, bet ir pačių ieškovų paaiškinimai, kad iš laiptinės į rūsį vedančiuose laiptuose nėra įmontuotų durų, o ieškovai, kurie į rūsio patalpas gali patekti iš lauko, net nesinaudojo turimais raktais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovą panaikinti perdangą ir duris tarp laiptinės konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, ieškovai iš esmės patvirtino siekiantys užtikrinti kitų bendrasavininkų galimybę naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi, nors tų asmenų konkrečiai neįvardino ir į procesą bendraieškoviais jų neįtraukė ir nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jie atstovauja tų asmenų interesams.

15. Teismui suprantamas bylos nagrinėjimo metu ieškovo A. A. išsakytas noras šalia laiptų esančią nišą perduoti sandėliuko neturinčiai bendraturtei, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad patalpas, kurias siekiama perleisti tik vieno, į procesą neįtraukto asmens valdymui, yra užvaldęs atsakovas. Juolab, kad abi šalys patvirtino ir pateiktais duomenimis įrodė, kad toje vietoje yra įrengti viso pastato inžineriniai tinklai, prie kurių neužkirsta galimybė prieiti bet kuriam bendrasavininkui ir, esant būtinybei, suinteresuotiems tretiesiems asmenims.

16. Teismo vertinimu, ieškovai, reikalaudami įpareigoti atsakovą savo lėšomis atstatyti laikančiąją sieną bei langą rūsio dalyje iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, nepateikė įrodymų, kaip durų įrengimas lauko sienoje trukdo jiems naudotis nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Juolab, kad minėtą reikalavimą jie galėtų spręsti per savavališkos statybos padarinių pašalinimo institutą.

17. Analizuodamas kitų ieškovų reikalavimų pagrįstumą (dėl laiptų į rūsį sugrąžinimo į ankstesnį lygį) pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks reikalavimas grindžiamas tik teiginiais, kad laiptų pakopos jiems vis tiek trukdo naudotis jų nuosavybe, nes nėra turėklų ir įgilintos rūsio grindys, nepateikiant faktinį, o ne žodinį trukdymą naudotis jų nuosavybe, pagrindžiančius įrodymus. Nors į bylą pateiktose nuotraukose laiptai tarp dviejų sienų užfiksuoti be turėklų, tačiau posėdžio metu atsakovui patvirtinus, kad turėklai yra pagaminti, tik jų dar neįrengti dėl pristatymo problemų, ieškovai tam nepateikė prieštaravimų ir iš esmės patvirtino, kad užfiksuoti naujai sumontuoti laiptai yra lygiomis pakopomis ir tvarkingi. Nurodyta aplinkybė, teismo vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad laiptai nekelia grėsmės asmenų saugumui ir jų kokybė yra ženkliai geresnė.

18. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose ir susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis apie šalių nagrinėjamas bylas, manė, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas iš esmės kilo dėl jų tarpusavio nesusikalbėjimo ir atsakovo akivaizdaus vengimo bendrauti bei įsiklausyti į amžiumi gerokai vyresnių bendraturčių poreikius bei galimybes (taip pat ir fizines), kad bendrame name būtų saugu ir patogu gyventi visiems bendraturčiams. Iš dalies, bendrasavininkų santykiams akivaizdžiai neigiamą įtaką yra padaręs atsakovo bendravimo su ieškovais nepagarbus stilius, juolab, kad didesnė dalis namo senbuvių yra garbaus amžiaus žmonės. Šis, nors ir neesminis aspektas, nagrinėjamoje byloje aiškiai parodo tikrąją priežastį, kodėl šalių tarpusavio nesutarimai persikėlė į teismą ir tik tada, kai šalys dėl bendro turto pagerinimo ne tik kalbasi, bet ir išgirsta, patenkinami abipusiai poreikiai. Teismui akivaizdu ir tai, kad šiuo metu konfliktinė situacija yra silpstanti, nes dalis ieškovų atskirais klausimais inicijuotų bylų jau yra išnagrinėtos, o kitose, pačios šalys, kalbėdamos ieško joms priimtino bendro kompromiso, supratusios, jog esama konfliktinė padėtis yra bloga visiems bendraturčiams. Tokį teismo manymą sustiprina ir atsakovo elgesys, kai bylos nagrinėjimo eigoje turto pagerinimo darbai buvo atliekami atsižvelgiant ir į ieškovų atitinkamus poreikius.

19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams iš esmės neįrodžius savo reikalavimų įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus, susijusius su bendraturčiams priklausančiu turtu, jie laikytini nepagrįstais ir teismas juos atmetė.

20. Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo A. A. naudai 152,64 Eur nuostolių antstolio paslaugoms ir 50 Eur teisinėms paslaugoms, ieškovas A. A. iš esmės grindė į bylą pateiktais dokumentais iš kurių matyti, kad minėtos išlaidos patirtos rengiant dokumentus teismui. Atsakovas nesutinka, kad patirtos išlaidos laikomos nuostoliais. Teismo vertinimu, nors ieškovas šias išlaidas laiko nuostoliais, bet atsižvelgiant į patirtų išlaidų paskirtį, jos yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo netenkinamas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams teigiantiems, jog minėtame name atlikti remonto darbai pažeidžia jų teises ir trukdo naudotis jiems priklausančiu turtu, neįrodžius abiejų sąlygų, būtinų negatorinio ieškinio tenkinimui, patikslinti ieškinio reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir buvo atmesti. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus, netenkinamas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų (kaip įvardijo ieškovai – nuostolių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

21. Ieškovas A. A., D. N. ir I. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytas nė vienas teisės aktas, kuriuo remiantis priimtas toks teismo sprendimas. Teismas pagal nustatytas aplinkybes turėjo teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina. Teismas nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl bendro naudojimo patalpų valdymo, nenurodė materialiųjų teisės normų, taikytinų ginčo atvejui, teisiškai neįvertino situacijos, kai atsakovas bylą nagrinėjant teisme dalį ieškovo reikalavimų patenkina. Teismas sprendimą iš esmės grindė vien savo moraliniu ginčo vertinimu, remdamasi šalių nesusikalbėjimo faktu ir atsakovo akivaizdžiu vengimu bendrauti su ieškovais. Toks pažeidimas, kai teismo sprendimas yra be motyvų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

23. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas patenkino dalį ieškovų pareikštų reikalavimų (reikalavimo Nr. 1.1.), t. y. panaikino betoninę perdangą tarp pirmo aukšto ir rūsio bei turėklus, skiriančius betoninę perdangą ir laiptinę, ir atkūrė buvusius laiptus, taip pat po sprendimo priėmimo byloje, patenkino dalį 1.2 reikalavimo — sumontavo laiptų turėklus. Taigi atsakovas reikalavimą patenkino po ieškinio pareiškimo, vadinasi ieškinio dalį tokiu būdu pripažino. Teismas tokią situaciją vertino kaip ieškovams sudarančią „galimybę netrukdomai laisvai patekti į rūsį iš laiptinės“ ir padarė išvadą, kad dėl to, ieškovai iš esmės neįrodė savo reikalavimų įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus.

24. Situacijos, kai bylą nagrinėjant teisme atsakovas patenkina dalį reikalavimų, vertinimas kaip ieškinio reikalavimų nepagrindimas, prieštarauja CPK įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas, neatsižvelgdamas tai, kad dalį reikalavimų atsakovas po bylos iškėlimo savanoriškai patenkino, visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovų, o ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš atsakovo. Tai akivaizdžiai nesąžiningai ir neteisingai palengvina atsakovo, kurio neteisėti veiksmai lėmė tokio reikalavimo teisme pareiškimą, padėtį. Pažymėtina ir tai, kad teismui atmetus visą ieškinį, susidaro tokia padėtis, kad teismas atmeta ir tą ieškinio dalį, kurią atsakovas pripažįsta ir patenkina. Teismas neturi teisės atmesti ieškinio reikalavimo, kurį atsakovas pripažįsta. Tokiu būdu atsakovas įgauna teisinį pagrindą grąžinti bendro naudojimo objektus ankstesnę, jo statybos darbų atlikimo padėtį, taip vėl pažeisdamas ieškovų teises.

25. Vienas iš ieškovų reikalavimų yra įpareigoti atsakovą pagal nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos rūsio planą leisti naudotis durimis iš laiptinės i rūsio patalpas (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu R-6) suteikiant visiems bendraturčiams raktą nuo jų. Teismas sprendime nurodė, kad „iš laiptinės į rūsį vedančiuose laiptuose nėra įmontuotą durų“. Tai klaidingai teismo nustatyta faktinė aplinkybė. Tai, kad iš rūsio laiptinės į rūsio patalpas yra sumontuotos durys, patvirtina tiek antstolio faktinių aplinkybių protokolas (bei prie protokolo pridedama antstolio fiksuota video medžiaga). Antstolio protokole nurodyta, kad „rūsio patalpų koridoriaus gale esančios durys užrakintos ir į kitas, laiptinės patalpas iš rūsio patekti negalima“. Todėl teismas suklydo nustatydamas faktines aplinkybes dėl durų egzistavimo, o tai turi reikšmės reikalavimo dėl įpareigojimo leisti naudotis šiomis durimis, suteikiant raktą nuo jų, tenkinimui.

26. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad „abi šalys patvirtino ir pateiktais duomenimis įrodė, kad toje vietoje yra įrengti viso pastato inžineriniai tinklai, prie kurių neužkirsta galimybė prieiti bet kuriam bendrasavininkui ir, esant būtinybei, suinteresuotiems tretiesiems asmenims“. Pažymėtina, kad ieškovai ir trečiasis asmuo A. G. nurodė byloje priešingai — t. y. kad užtverdamas po ir šalia rūsio laiptinės esančią patalpą atsakovas joje įsirengė savo reikmėms boilerinę (šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas). Atsakovas neturi teisės atitverti pusės laiptinės vien savo poreikiams patenkinti. Atsakovo įrengtos durys yra pastoviai užrakintos, raktai nuo šių durų ieškovams neįteikti. Trečiasis asmuo A. G. teisme aiškino, kad ta patalpa bendraturčiams reikalinga kaip bendro naudojimo patalpa bendriems inžineriniams tinklams pravesti ir juos prižiūrėti. Taigi teismui neteisingai nurodžius faktines aplinkybes, tai turėjo esminės įtakos pagrįsto visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties, būtų tikslinga bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kuris atskleistų bylos esmę, įvertintų tikrąsias bylos aplinkybes.

27. Ieškovai byloje gina savo teises naudotis ir valdyti bendro naudojimo objektus. Ieškiniu jie ginčija atsakovo statybos darbą atlikimą, kuriais jiems buvo apribotos galimybės spręsti dėl bendro naudojimo objektų ir naudotis jais. Į patalpas šalia ir po rūsio laiptine ieškovai negali patekti dėl atsakovo sumontuotų sienų ir durų, nuo kurių raktą turi tik atsakovas. Teismas neatskleidė bylos esmės, kad laiptinės dalis po laiptais yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė ir visi ieškovai gina savo pažeistas daiktines teises į bendro naudojimo turtą. Kam jie norėtų, kad būtų naudojamas bendras turtas, ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl bendro naudojimo objektų naudojimo turės būti sprendžiama visų butų ar kitų patalpų savininkų valios išraiška, ar tai būtų bendrų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymas, ar padalinimas, ar perleidimas kitiems asmenims. Šiuo atveju atsakovas, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, atitvėrė rūsio laiptinės patalpą po ir šalia laiptinės siena ir durimis ir tokiu būdu pažeidė kitų bendraturčių teises nevaržomai naudotis bendra nuosavybe. Tokiu būdu ieškovai ir toliau negali naudotis bendra nuosavybe — laiptinės dalimi šalia ir po laiptais. Ginčijama patalpa po laiptais yra atsakovo savavališkai užbetonuota pagal laiptų nuolydį ir sujungta su atsakovo įrengto baro sale, taigi naudojama išimtinai atsakovo reikmėms. Dėl kitų suinteresuotų asmenų neįvardijimo bendraieškoviais, pažymėtina, kad kiti pastato bendraturčiai buvo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Kiekvieno asmens pasirinkimo teisė būti byloje ieškovu, kiti ieškovai negali priverstinai įtraukti byloje ieškovais kitus asmenis. Ieškinio reikalavimai dėl bendro naudojimo objektų, be abejo, reikšmingi ir kitiems bendraturčiams.

28. Teigia, kad namo išorinės laikančios sienos (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas) yra bendro naudojimo objektas, skirtas visų bendraturčių poreikiams. Todėl bet kokie su bendrąja nuosavybe, jos pakeitimu, rekonstrukcija susiję darbai gali būti atlikti tik su bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str.). CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpą savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotoją) teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju ieškovų teisės yra pažeistos atsakovo veiksmais atlikus statybos darbus bendro naudojimo objektuose be bendraturčių pritarimo. Atsakovas bendro naudojimo objektą pakeitė savo nuožiūra, t. y. valdė be kitų bendraturčių sutikimo, o tai ir yra bendraturčių teisių pažeidimas. Ieškovai taip pat pateikė įrodymus, kad nebuvo pritarimo atliktiems statybos darbams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Durų iškirtimas lauko sienoje reiškia namo laikančios išorinės sienos, kaip bendro naudojimo objekto, pažeidimą. Taip pat tai turi įtakos rūsio patalpų tinkamam mikroklimatui. Rūsio patalpų žemos temperatūros palaikymas reikalingas maisto produktų laikymui. Įrengus duris ir pastoviai vaikščiojant per jas, rūsyje nebepalaikoma pastovi žema temperatūra, kas neigiamai veikia laikomus produktus ir tokiu būdu pažeidžiamos rūsio patalpų savininkų teisės. Atsižvelgtina ir į tai, kad sprendimas įėjimą į rūsį įrengti iš lauko pusės priimtas nesant žemės savininko - valstybės sutikimo.

29. Neatstačius laikančiosios sienos ir nepanaikinus lauko laiptinės, bendraturčiai, nors ir nepritarę, tokiems statybos darbams su bendro naudojimo turtu, gali sulaukti neigiamų pasekmių atsakant dėl valstybės teisių pažeidimo pastatant tokį lauko įėjimą valstybiniame žemės sklype. Be to, durų į rūsio patalpas įrengimas, patekimui į asmeninės nuosavybės teise turimus sandėliukus, sąlygojo rūsio grindų įgilinimą. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje rūsio įgilinimo nematyti. Jį galima pamatyti atidarius sandėliukų duris. Dėl rūsio koridoriaus grindų įgilinimo patekimas į rūsio sandėliukus apsunkintas dviem laiptų pakopomis (šią faktinę aplinkybę patvirtina ieškovų pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

Atsiliepimas

30. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo turinio, atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu, teigia, kad atlikti darbai atsakovų teisių nepažeidė, tik pagerino patekimo į rūsio patalpas galimybes. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Tretieji asmenys A. M., N. M., V. P., V. P., R. V., V. V., S. V. ir T. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir sprendimą palikti nepakeistą.

32. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Nurodo, kad ieškovai siekia sutrukdyti minėtame pastate vykstančius darbus, nors didžioji namo gyventojų atliktiems darbas sutikimą davė. Teigia, kad atlikti darbai pagerino bendrojo naudojimo patalpų būklę, patekimas į rūsio patalpas niekada nebuvo apribotas. Teigia, kad apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

34. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Su pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantai nesutinka. Teigia, kad priimtas nepagrįstas sprendimas. Nurodo, kad teismas pažeidė teisės aktų nuostatas. Apeliantų manymu, sprendimas nemotyvuotas, neobjektyvus, teismas nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

35. Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius (2011 m. kovo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butus ir kitas patalpas turi savininkai: A. A. ir R. A. (po 1/2 dalį buto Nr. 1 ir 57095/1000000 patalpos Nr. 8 su rūsiu), U. I. L. (butas Nr. 2 su rūsiu), D. B. (butas Nr. 2A), D. N. (butas Nr. 3 su rūsiu), I. V. (butas Nr. 3A), V. P. ir V. P. (po 1/2 dalį buto Nr. 4 su rūsiu), A. G. (butas Nr. 6 ir 9011/100000 dalis patalpos Nr. 8 bei 5932/100000 dalis patalpos Nr. 10 su rūsiu), V. N. (50319/100000 dalis butų (patalpų) Nr. 9, 11, 12 ir 16 bei 27586/100000 dalis buto Nr. 10 ir 41906/100000 dalis ir 1639/12500 buto Nr. 8), T. B. (patalpa Nr. 13), S. V. ir V. V. (patalpa Nr. 14), R. V. (patalpa Nr. 15), N. M. ir A. M. (patalpa Nr. 17).

37. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

38. Minėto daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai naudojasi laiptine (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos pirmojo aukšto planas, laiptinės išmatavimai 2,15 m x 6,40 m), iš kurios patenkama į rūsio patalpas. Daugiabučio namo gyventojų 2014 m. gegužės 29 d. susirinkimo protokolo 8 punkte nurodyta, kad balsavimo metu, atsakovo V. N. pasiūlymą įrengti įėjimą į rūsį iš lauko, iškertant dalį sienos ir dalį pamatų, nuspręsta atmesti (už 3, prieš 1).

39. 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas užfiksavo, kad daugiabučio namo rūsio patalpose vykdomas remontas, jos perplanuotos, iš kiemo pusės į rūsio patalpas, lango vietoje, įrengtas įėjimas, rūsio grindų lygis pažemintas, laiptų maršo į rūsį (laiptinėje iš kiemo pusės) dalis uždengta gipso kartono plokštėmis be statybą leidžiančio dokumento. Antstolis 2015 m. liepos 21 d. konstatavo, kad patekus į laiptinę, laiptai veda tik į viršų, žemyn einančių laiptų nėra, turėklai sumontuoti, niša užkalta nudažytomis medžio plokštėmis, patekimas į rūsį atskirame įėjime, pro kurį patekus, rūsio patalpų koridoriaus gale užrakintos durys, nėra galimybės patekti į patalpą, kuri plane pažymėta su laiptais, rūsio grindų lygis pažemintas (2015 m. liepos 21 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

40. Kaip matyti iš byloje 2018 m. vasario 2 d. pateiktų nuotraukų, laiptai iš laiptinės į rūsio patalpas yra atidengti, sutvarkyti, sumontuoti laiptų turėklai. Apeliantai taip pat nurodo, jog nagrinėjant bylą teisme atsakovas patenkino dalį ieškovų reikalavimų: panaikino įstrižą betoninę perdangą tarp pirmo aukšto ir rūsio bei turėklus, skiriančius betoninę perdangą ir laiptinę, atkūrė buvusius laiptus, sumontavo laiptų turėklus.

41. Patikslintame ieškinyje ieškovai reikalavo: 1) panaikinti įstrižą betoninę perdangą tarp pirmojo aukšto ir rūsio, turėklus, skiriančius betoninę perdangą ir laiptinę, laiptų sienos pertvarą laiptinės pirmame aukšte taip, kad iš bendro naudojimo laiptinės būti galima laiptais patekti į rūsio patalpas (indeksas R-6); 2) leisti bendrasavininkams naudotis durimis iš laiptinės į rūsio patalpas, suteikiant bendrasavininkams raktą nuo jų; 3) atkurti buvusius laiptų turėklus ir laiptus, vedančius į rūsį; 4) panaikinti perdangą ir duris tarp laiptinės konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, kad ieškovai galėtų naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi; 5) rūsio dalyje atstatyti laikančiąją sieną ir langą bei atstatyti rūsio koridoriaus grindis į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, grindis pakeliant 40-60 cm.

42. Kaip matyti, ieškovų reikalavimai: 1) panaikinti įstrižą betoninę perdangą tarp pirmojo aukšto ir rūsio, turėklus, skiriančius betoninę perdangą ir laiptinę, laiptų sienos pertvarą laiptinės pirmame aukšte taip, kad iš bendro naudojimo laiptinės būti galima laiptais patekti į rūsio patalpas (indeksas R-6); 2) atkurti buvusius laiptų turėklus ir laiptus, vedančius į rūsį, šiuo metu yra įvykdyti. Šią aplinkybę patvirtina apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes ir 2018 m. vasario 2 d. į bylą pateiktos nuotraukos. Kadangi minėti ieškovų reikalavimai yra įvykdyti, teismas dėl jų nepasisako, tačiau šių reikalavimų įvykdymas tik po ieškovų ieškinio pareiškimo teisme, turės įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

43. Spręstinas klausimas dėl likusių nepatenkintų ieškovų reikalavimų pagrįstumo: 1) leidimo bendrasavininkams naudotis durimis iš laiptinės į rūsio patalpas, suteikiant bendrasavininkams raktą nuo jų; 2) panaikinimo perdangos ir durų tarp laiptinės konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, kad ieškovai galėtų naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi; 3) rūsio dalyje atstatymo laikančiosios sienos ir lango bei atstatymo rūsio koridoriaus grindų į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, grindis pakeliant 40-60 cm.

44. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Daikto savininkas, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

45. Iš minėtų reikalavimų turinio matyti, kad ieškovai nesutinka su atsakovo atliktais rūsio patalpų pakeitimais, teigia, kad jis neturėjo teisės savavališkai atlikti šių darbų, negavęs kitų savininkų pritarimo, atlikti darbai trukdo bendraturčiam laisvai naudotis bendrąja nuosavybe, kadangi užtveriama dalis bendro naudojimo rūsio patalpų, apsunkinamas patekimas, naudojimasis jomis.

46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.

47. Kaip jau minėta, patalpų savininkai atmetė atsakovo siūlymą iškirsti įėjimą į rūsį iš lauko, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuos darbus vis vien atliko, teigdamas, jog atliekamas bendro naudojimo rūsio patalpų ir patekimo į jas pagerinimas. Bendrosios nuosavybės valdymo ypatumus reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta galimybė atlikti darbus bendrosios nuosavybės objektuose neturint kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo. Taip pat būtina pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2015 m. liepos 2 d. rašte ir NŽT atsiliepime nurodyta, jog šioje byloje ginčijamų statybos darbų vykdymas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, yra galimas tik paruošus projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, tačiau toks statybą leidžiantį dokumentas išduotas nebuvo.

48. Atsakovo atlikti statybos darbai rūsio patalpose: laikančiosios sienos ir lango iškirtimas, įstatant duris, rūsio koridoriaus grindų pažeminimas 40-60 cm, durų iš laiptinės į rūsio patalpas įrengimas, perdangos ir durų tarp laiptinės konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte įrengimas, atlikti neturint kitų patalpų savininkų sutikimo, neparuošus projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento. Dėl minėtų aplinkybių darytina išvada, jog šių darbų atlikti atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas turi pareigą pašalinti atliktų darbų padarinius.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl išvardintų aplinkybių yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas įpareigotinas leisti bendrasavininkams naudotis durimis iš laiptinės (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos pirmojo aukšto planas, laiptinės išmatavimai 2,15 m x 6,40 m) į rūsio patalpas (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu R-6), suteikiant bendrasavininkams raktą nuo jų; panaikinti perdangą ir durų tarp laiptinės konstrukciją laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, kad ieškovai galėtų naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi; rūsio dalyje atstatyti laikančiąją sieną ir langą bei atstatyti rūsio koridoriaus grindis į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, grindis pakeliant 40-60 cm, visa tai atsakovas privalo atlikti savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovams suteikiama teisė be atsakovo sutikimo atlikti minėtus darbus atsakovo sąskaita, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi kiti ieškovų reikalavimai atsakovo patenkinti iki teismo sprendimo priėmimo.

50. Kadangi visi ieškinio reikalavimai yra patenkinti (dalį jų patenkino atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo), ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai patyrė šias išlaidas: 152,64 Eur už antstolio paslaugas, 139 Eur žyminis mokestis, 300 Eur teisinės paslaugos, iš viso 591,64 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos 190,46 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-582-808/2017 panaikinti.

Priimti naują sprendimą ir ieškovų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1) leisti bendrasavininkams naudotis durimis iš laiptinės (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos pirmojo aukšto planas, laiptinės išmatavimai 2,15 m x 6,40 m) į rūsio patalpas (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu R-6), suteikiant bendrasavininkams raktą nuo jų; 2) panaikinti perdangą ir duris tarp laiptinės (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos pirmojo aukšto planas, laiptinės išmatavimai 2,15 m x 6,40 m) konstrukcijų laiptinės aikštelėje rūsio aukšte, kad ieškovai galėtų naudotis po laiptais esančia patalpos dalimi; 3) rūsio patalpų gale atstatyti pastato laikančiąją sieną ir langą bei atstatyti rūsio koridoriaus grindis į buvusią iki statybos darbų atlikimo padėtį, grindis pakeliant 40-60 cm.

Atsakovas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuos darbus privalo atlikti savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovams A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė be atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti minėtus darbus atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaita, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 591,64 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 190,46 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt šešis euro centus) su bylos nagrinėjimu teisme susijusių išlaidų.

Išaiškinti atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė