Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. Š. ir G. Š., reiškiančiu savarankišką reikalavimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š. sutuoktinis, jo, A. Š. bei V. Š. tėvas. Po G. Š. mirties, per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimais dėl atsiradusio palikimo priėmimo kreipėsi ir palikimą priėmė sesuo V. J. ir motina M. Š.. Tiek jis, tiek brolis A. Š. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi sesuo pasisiūlė ir patarė, kad visus dokumentus, susijusius su palikimo tvarkymu, geriau, pigiau tvarkyti vienam iš vaikų. Buvo sutarę, jog kai bus sutvarkyti dokumentai, jis sumokės tam tikrą sumą ir tėvo turto dalis, kurią paveldėjo sesuo, atiteks jam, nes tokia prieš mirtį buvo tėvo valia. Mirus tėvui name, kuriame jis gyveno, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jis ir brolis A. Š., o motina, dar iki tėvo mirties, laikinai buvo išvykusi gyventi pas seserį V. J., nes Alytuje sesuo tvarkė dokumentus dėl motinos neįgalumo. Tėvų namuose jis pradėjo gyventi nuo 1992 metų ir gyvena ligi šiol, išskyrus tam tikrus laikotarpius, kai laikinai buvo išvykęs dirbti į Angliją. Motina M. Š. į savo namus, kuriuose gyvena jis, jo sūnus M. Š., sugyventinė R. Š., jos sūnus V. Š. bei jo brolis, iš dukros V. J. namų sugrįžo 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir kartu gyveno iki 2010 metų, kai motina visam laikui išvyko gyventi į Alytų, kur likusią gyvenimo dalį praleido pas dukrą V. J., vėliau slaugos ar globos namuose.

Nuo 2010 metų, kai motina išvyko į Alytų, kelis kartus skambino seseriai V. J., norėdamas sužinoti apie motiną, jos sveikatos būklę, buvimo vietą, tačiau sesuo apie motiną jokios informacijos neteikė, vengė bet kokio bendravimo. Todėl nuo 2010 metų, kai motina išvyko iš savo namų ir į juos niekada nesugrįžo, jis motinos nematė, su ja nebendravo, nedalyvavo jos laidotuvėse, nes sesuo nepranešė apie motinos mirtį, ilgą laiką nežinojo net kur motina palaidota. Apie motinos mirtį sužinojo 2015 metų sausio mėnesio pradžioje, kai nuvyko į (duomenys neskelbtini). Tiek po savo tėvo mirties, tiek po motinos mirties, gyvendamas tėvų name, iki šiol vienas tėvų namais visapusiškai rūpinasi, tvarko, prižiūri, moka mokesčius už elektrą, buitines atliekas. Brolis A. Š. tėvų namuose gyveno iki 2012 metų, po to dėl sveikatos būklės apsigyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, o pastaraisiais metais gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose. Motinos mirties momentu iš paveldėtojų tik jis gyveno jai priklausančiame būste. Kadangi ruošėsi laikinai vėl išvykti dirbti į Angliją, susitarė su kaimyne R. V., jog ji neatlygintinai prižiūrės, tvarkys visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis kaimynei sklype leis pasistatyti šiltnamį, kuriame planavo auginti gėles. Dėl to 2015-01-10 R. V. parašė įgaliojimą, kuriuo ją įgaliojo prižiūrėti ir naudotis žemės sklypu, prižiūrėti pastatus. Išvykus į užsienį R. V. paliko ir gyvenamojo namo raktus. R. V., kai jis būdavo užsienyje, prižiūrėdavo namuose likusį šunį, siųsdavo pinigus, kad šuniui nupirktų pašaro.

Pažymėtina, jog pareiškėja V. J. nuo 2010 metų, kai išsivežė į Alytų motiną, iki 2016 metų nebuvo atvykusi į buvusius tėvų namus, kur yra ir jos po tėvo mirties paveldėto turto dalis, ir mirusios motinos palikimas, nei savo, nei mirusios motinos turtu nesirūpino, neprižiūrėjo, niekada nemokėjo mokesčių. V. J. siekia užvaldyti motinos turtą apgaulės būdu, turtu niekada nesirūpino, jo neprižiūrėjo. Po M. Š. mirties iki šiol niekas iš įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Jis po palikėjos (motinos) mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjęs turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą.

Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankišką reikalavimą, G. Š. atstovas advokatas A. S. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad G. Š. po motinos M. Š. mirties jos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Paveldimu turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Po palikėjos mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjęs turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu G. Š. giminystės ryšiai jos nesieja, jie yra kaimynai. Po M. Š. mirties G. Š. rūpinosi paliktu namu, ten gyveno. Abu sutarė, kad Gintautui išvykus į užsienį, namu rūpinsis ji, prižiūrės šunį, dėl ko jai leido pasistatyti šiltnamį ir ten auginti gėles. V. J. niekada name, (duomenys neskelbtini), negyveno, turtu nesirūpino. Kartu su G. gyveno jo brolis A., tačiau dėl sveikatos būklės jis gyvena globos namuose. Šiais metais V. J. pas ją atvyko ir liepė pasirašyti susitarimą atgaline data, kad leido jai naudotis žemės sklypu, ji pasirašė juodraštį, nes buvo priversta. Originalios sutarties kopiją atidavė G., nes mano, kad nesąžininga tokius susitarimus daryti be G. žinios.

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Š. yra M. Š. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Po M. Š. mirties liko jai priklausantis turtas – dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). M. Š. nebuvo sudariusi testamento, o suinteresuotas asmuo G. Š. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė.

G. Š., liudytojos R. V. išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog G. Š. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis motinos nuosavybės teise valdytu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių komunalinių paslaugų ir kitų mokesčių mokėjimas leidžia spręsti, kad G. Š. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad G. Š. po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytas tam, kad G. Š. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Suinteresuoto asmens G. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad G. Š. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos M. Š. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.