Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1577-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
e2S-1577-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-46179-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Pareiškėjas
UAB „4finance“
Skolininkas
K. M., V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1577-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46179-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.21.1. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą, suinteresuotieji asmenys – skolininkas K. M., V. M., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „4finance“ 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininko K. M. sutuoktinės V. M. piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į nurodytas banko sąskaitas, ir gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui K. M. ir iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.Pareiškėjas nurodė, kad K. M. per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, todėl išieškotojui UAB „4finance“ siūloma per 2 mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Suinteresuotas asmuo - skolininko sutuoktinė V. M. atsiliepime nurodė, kad ji su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Be to mano, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų būti sprendžiama, ar antstolis nustatė prievolės pobūdį, ar išnaudojo visas galimybes išieškoti skolą vykdymo proceso metu. Antstolis turi veikti pagal CPK reikalavimus, o ji nėra solidari skolininkė, todėl nėra pagrindo areštuoti jos turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą tenkino - nustatė, kad skolininkui K. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. M. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbinės veiklos (darbo užmokesčio), išmokų ir kitų jiems prilygintų išmokų, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitoje.

5. Teismas konstatavo, kad piniginės lėšos, gautos iš V. M. darbinės veiklos, ar kitos išmokos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko santuoka įregistruota iki skolos atsiradimo dienos. Dėl šios priežasties teismas atmetė skolininko sutuoktinės atsiliepime dėstomus argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

6. Suinteresuotas asmuo V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog iš bendro sutuoktinių turto išieškoma tik tuomet, kai nepakanka asmeninio skolininko turto (CK 3.112 straipsnis). Be to teismas gali nukrypti ir nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo.

8. Apeliantė akcentuoja, kad ji - sutuoktinė nedavė sutuoktiniui (skolininkui) sutikimo imti greitąsias paskolas, taip pat šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos reikmėms. Šiuo metu skolininkas (sutuoktinis) dirba UAB „Amber Vilnius“ ir antstolė gali vykdyti išieškojimą iš jo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliantės V. M. atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens V. M. atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

11. Byloje nustatyta, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-22158-1012/2017 dėl 2 379,57 EUR skolos, 807,55 EUR palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir 18 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo UAB “4finance” naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/17/02782).

12. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir/ar trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą labai atidžiai, nustatyti visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnis ir Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

16. Nagrinėjamu atveju antstolis D. Šidlauskas 2017-12-11 priėmė patvarkymą Nr. S17-82281 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Išieškotojas (pareiškėjas), nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris prašymą tenkino ir nustatė skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko sutuoktinė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių išieškoti iš skolininko asmeninio turto, neatsižvelgė į tai, kad skolininkas dirba, todėl nepagrįstai buvo nustatyta skolininko turto dalis sutuoktinės darbo užmokestyje.

17. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės tvirtina, kad ginčo dėl prievolės pobūdžio nėra, t. y. pripažįstama, kad K. M. skola išieškotojui UAB „4finance“ yra asmeninio pobūdžio. Taigi skolininko K. M. sutuoktinė nėra solidarioji skolininkė.

18. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatė, kad skolininko K. M. vardu yra registruota individuali įmonė; skolininkas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Amber Vilnius“. Be to antstolis taip pat yra nustatęs, kad santuokoje su apeliante skolininkas įgijo transporto priemonę, ginklų - graižtvinį šautuvą, revolverį, lygiavamzdį šautuvą.

19. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog, kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto ir, tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolis nustatė, jog skolininkas turi turto – gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, turi individualią įmonę, yra įgijęs kito turto – ginklų, automobilį. Tačiau nurodytas turtas nėra realiai surastas, aprašytas, nustatytas savininkas (-ai) ir įvertinta pinigine išraiška.

21. Antstolio 2017-12-11 patvarkyme Nr. S-17-82281 nurodytos aplinkybės, jog išskaitos iš UAB „Amber Vilnius“ nėra gaunamos, vertintinos kritiškai, kadangi pats patvarkymas skolininko darbovietei UAB „Amber Vilnius“ dėl skolos išieškojimo buvo surašytas tą pačią dieną – 2017-12-11. Be to vykdomojoje byloje nėra išspręstas 2017-10-23 skolininko prašymas/pranešimas dėl skolos mokėjimo dalimis.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis pažeidė išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nedėjo pastangų skolininko turtui surasti, aprašyti ir įvertinti, taigi nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, tikrindamas antstolio veiksmų teisėtumą ir tenkindamas pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje atmesti.

Teisėja Alma Urbanavičienė