Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-779-826/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
2-779-826/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07574-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
VŠĮ „Klaipėdos butai“, V. I.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-779-826/2011(proceso Nr.2-06-3-07574-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 30.6.; 99.3.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Jonai Runelienei ir Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. I. ir advokatui Mariui Venckui, atsakovės atstovui Ignui Kerbeliui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims VŠĮ „Klaipėdos butai“ ir V. I., dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nurodė, kad nuo 1968 metų gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir buvo šio buto nuomininkė, šiame bute gyveno iki 2009-11-06. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1992-03-31 Klaipėdos m. Tarybos sprendimu Nr. 52, vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymu Nr. 1-1374 buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą. Remiantis šiuo sprendimu ieškovė negalėjo realizuoti įstatymo jai suteiktos teisės privatizuoti savo gyvenamąją patalpą. 2009-10-29 ieškovei Klaipėdos m. savivaldybės sprendimu Nr. T2-351 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalų nuomos sutarčių pakeitimo perkeliant nuomininkus į kitas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamas patalpas“ 1.3 p. buvo išnuomuotos kitos, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tarp atsakovės ir kaip administruojančios savivaldybės turtą VšĮ „Klaipėdos butai“ 2009-11-06 buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 555-2308 dėl neterminuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos. Kadangi ieškovė objektyviai negalėjo pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, mano, kad ieškovei turi būti suteikta teisė privatizuoti nuomuojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinomuoti ir daugiabučius namus atnaujinti įstatymo Nr. 1-2455 12 straipsnio 1d. 3p., kuris numato Savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nurodo, kad jokio turto pagal Butų privatizavimo įstatymą nėra privatizavusi. 2009-11-26 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tačiau 2010-03-09 Klaipėdos m. savivaldybės administracija atsisakė suteikti teisę privatizuoti šias gyvenamas patalpas. Ieškovė nurodo, kad LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučius namus atnaujinti įstatymo 12 straipsnis numato Savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Pagal šio straipsnio 1d. 3 p., savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tokiu būdu ši įstatymo nuostata turi būti taikoma ieškovei, nes atitinka visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Ieškovė mano, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracija neteisingai interpretuoja įstatymo reikalavimus ir visiškai nepagrįstai neleidžia privatizuoti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1992-03-31 Klaipėdos m. Tarybos sprendimu Nr. 52, vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374 buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą. Ieškovė teigia, kad savo įstatymo suteiktą nerealizuotą teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, realizuoja vienasmeniškai, nes tik ieškovei įstatymas tokią teisę suteikia. Atsižvelgiant į tai visiškai nesuprantamas motyvas atsisakymą leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas remti aplinkybe, kad V. I., kaip dabartinis šeimos narys yra dalyvavęs privatizavimo procese, nors jis šeimos nariu tapo ir gyvenamą vietą deklaravo tik 2008 metais, t.y. po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo termino pabaigos 1998-01-01.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučius namus atnaujinti įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktu, nustojus galioti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui (toliau - BPĮ), teismine tvarka galima apginti tik BPĮ pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos, t. y. minima teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti BPĮ. Šios teisės normos paskirtis yra kita. Ja siekiama sudaryti galimybę BPĮ pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti šiam įstatymui nustojus galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal BPĮ, ne kartą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju toks teisės aktas yra BPĮ. Atsakant į klausimą, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti butą pagal BPĮ, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu (BPĮ 2 ir 3 str.); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (BPĮ 1,5, 10, 11 ir kt. str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Ieškovė nurodo, kad nuo 1968 metų iki 2009 m. lapkričio 29 d. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau objektyviai negalėjo pasinaudoti BPĮ nuostatomis ir privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. BPĮ buvo priimtas 1991 m. gegužės 28 d. ir visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos l d. BPĮ l straipsnyje, iki 1991-12-20 pakeitimo, buvo nustatyta, kad nuomininkai norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1991 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus minimam pakeitimui terminas buvo nukeltas iki 1992 m. kovo l d., o 1992-10-06 pakeitimui - iki 1992 m. gruodžio l d. Ieškovės nuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, nustatytą Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52. Ieškovės teiginys, jog ji objektyviai negalėjo pasinaudoti BPĮ nuostatomis yra klaidinantis ir neteisingas, nes asmuo, būdamas protingas, rūpestingas ir atidus bei siekdamas pasinaudoti teisės akto suteikta teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas, atsiradus tokiai galimybei, t. y. įsigaliojus BPĮ, iki nustatyto termino (iš pradžių iki 1991-12-31, vėliau iki 1992-03-01 ir 1992-32-01) būtų kreipęsis į kompetentingą įstaigą (instituciją) ir išreiškęs norą pasinaudoti teisės akto suteikta teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė įrodymų, kad ji, kaip subjektas, kuriam BPĮ suteikė teisę privatizuoti butą, BPĮ galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, nepateikė, todėl teigtina, jog ieškovė BPĮ galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neįgijo. Atsižvelgiant į šį faktą, bei į tai, kad ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (suteiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimu Nr. T2-351), vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktu (pagal šią teisės normą teismine tvarka galima apginti tik BPĮ pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad šios teisės buvo pažeistos), teigtina, jog ieškovė tokios teisės neturi, nes BPĮ galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas neįgijo, o kai nėra teisės, negali būti ir jos pažeidimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo ieškovės A. I. ieškinį, kaip nepagristą, atmesti (b.l. 43-44).

Tretieji asmenys VŠĮ „Klaipėdos butai“ ir V. I. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė 2011-05-20 teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad kartu su dukra ėjo į butų valdybą privatizavimo, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad negalima privatizuoti, nes namas yra avarinis. Ji norėjo palikti pareiškimą, tačiau jo niekas neėmė. Visus dokumentus tvarkė sūnus.

Ieškovės atstovas advokatas Marius Venckus teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti pilnai, nurodė, kad ieškovė nuo 1968 m. gyveno bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ji buvo privatizavimo subjektas, rūpinosi privatizacijos procesu, kreipėsi į valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr.8 (dabar UAB „Marių valdos“), tačiau ieškovės butas buvo įtrauktas į neparduodamų namų sąrašą, todėl šia teise ieškovė pasinaudoti negalėjo. Liudytojos Z. K. ir V. M. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., privatizavimas buvo apsunkintas, nes namas buvo įrašytas į avarinių namų sąrašą, pareiškimai iš žmonių buvo nepriiminėjami. Ieškovei atsakovės darbuotojai paaiškino, kad ieškovė galės privatizuoti naują butą, kurį gaus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buto privatizavimo procesą ieškovė pradėjo laiku, tačiau dėl atsakovės darbuotojų kaltės jis nebuvo baigtas (b.l. 82, 83, 122-123 ).

Ieškovės įgaliotas asmuo V. I. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, jog jo mama bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyveno nuo 1950 m., tačiau šie duomenys nėra išlikę. Nurodo, kad kartu su mama buvo nuėjęs į savivaldybę dėl buto privatizavimo, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad buto privatizuoti nebus galima ir nebuvo leista parašyti pareiškimo dėl buto privatizavimo. Teigia, kad butas buvo neprivatizuotas ne dėl ieškovės kaltės, todėl prašo teismo leisti jo mamai privatizuoti butą. (b.l. 84-123).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, papildomai nurodo, kad ieškovė nesikreipė laiku dėl buto privatizavimo, jos pareiškimas nėra įregistruotas. Nesant įregistruoto pareiškimo, savivaldybė nieko nežinojo apie ieškovės norą privatizuoti butą (b.l. 85-123).

Tretysis asmuo V. I. 2011-05-20 teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Liudytoja N. K. (ieškovės dukra) parodė, kad kartu su ieškove buvo nuėjusios į buvusią namų valdybą 1992 m. apie vasario mėn. Ten joms buvo paaiškinta, kad yra sprendžiamas klausimas dėl uosto teritorijos, pareiškimą dėl buto privatizavimo iš jų buvo griežtai atsisakyta priimti. Vėliau jos brolis V. I. taip pat buvo nuėjęs kartu su ieškove į buvusią namų valdybą, tačiau ir tada pareiškimas dėl privatizavimo iš jų taip pat nebuvo paimtas. 1993 m. su ieškove buvo nuėjusios į savivaldybę, į butų skyrių, kur buvo paaiškinta, kad buto avariniame namo privatizuoti negalima ir buvo pasakyta, kad ieškovė galės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti naują būstą, kuris jai bus paskirtas. Parodo, kad tada kaimynams taip pat nebuvo leista pivatizuoti butų, tačiau teigia girdėjusi, kad kaimynė E. G. privatizavo butą. (b.l. 86 – 87)

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad ji gyveno bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ji 1992 m. du kartus buvo nuėjusi į namų valdybą dėl buto privatizavimo, tačiau prašymas dėl privatizavimo nebuvo priimtas, buvo paaiškinta, kad namas bus nugriautas ir bus galima privatizuoti naujai gautus butus. 1993 m., ji dėl buto privatizacijos buvo nuėjusi į savivaldybę, tačiau jai buvo duotas toks pat atsakymas. Butą buvo leista privatizuoti jų kaimynei E. G. (b.l. 87-88)

Liudytoja V. M. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 1992 m. vasarą ji su mama du kartus buvo nuėjusios į namų valdybą kur joms buvo paaiškinta, kad namo teritorija priklauso uostui ir nėra aišku, kaip viskas išsispręs, prašymo dėl privatizavimo iš jų nepaėmė. Ji vėliau kreipėsi į savivaldybę, kur buvo paaiškinta, kad jos mamai bus leista privatizuoti kitą butą kai nugriaus namą. Butą buvo leista privatizuoti jų kaimynei E. G. (b.l. 88-89).

Liudytoja N. M. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Jiems savivaldybė neleido privatizuoti buto. 1992 m. ar 1993 m. kartu su kitais trimis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenančiais asmenimis ėjo i UAB „Marių valdos“ dėl buto privatizavimo. Jie dėl buto privatizacijos kreipėsi žodžiu, jokio prašymo nerašė, nes buvo pasakyta, kad privatizuoti nebus galima. Ieškovė tada su jais kartu nėjo. Jų kaimynei iš pirmo buto buvo leista privatizuoti butą (b.l. 120-121).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda deklaravo nuo 1968-01-31 (b.l.19). 1992-03-31 atsakovės sprendimu Nr.52 buvo patvirtintas neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kuriame gyveno ieškovė (b.l. 11-12). 2009-10-29 atsakovės sprendimu Nr. T2-351, A. I. iškeliamai iš avarinio namo (duomenys neskelbtini) buto, suteikiamas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 22-23). Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pase nurodyta, kad namas atiduotas naudoti 1963 m., buto nuomininku nurodyta A. I. (b.l.32). 2009-11-06 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išnuomotas A. I. (b.l. 28-31). 2009-11-26 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau atsakovė prašymo netenkino (b.l. 8-9). E. G. kaip buvusiai buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojai 2010-05-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-141, buvo leista privatizuoti butą pagal Lietuvos respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) sįatymo 12 str. 3 p. (b.l. 96 - 100). Pagal 1998-12-16 UAB „Marių valdos“ pažymą Nr.626, laivos formos prašymus buto privatizacijai buvo pateikę (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančių butų (duomenys neskelbtini) gyventojai (b.l. 101). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyve nėra namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojų prašymų dėl leidimų privatizuoti butus (b.l. 143). Namo Nemuno g.75 Klaipėda, (duomenys neskelbtini) buto gyventoja buvo E. G. (b.l. 146). UAB „Marių valdos“ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini) buto gyventojų prašymai dėl buto privatizacijos nėra išlikę, kokiu pagrindu buvo išduota 1998-12-16 d. pažyma Nr.626, paaiškinti negali (b.l. 133, 151). Pagal 2011-03-29 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažymą Nr.(4.6.11)RA-1787, A. I. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi ir neturėjo (b.l. 115)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 12 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nėra pasinaudojusi teise privatizuoti gyvenamąsiais patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, nes VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas duomenų apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą neturi.

At­sa­kant į klau­si­mą, ar ieš­ko­vė tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti vi­sas šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tas to­kio pri­va­ti­za­vi­mo są­ly­gas, bū­tent: a) ieš­ko­vė yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vė, kaip sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės, kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).

Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1968-01-31 iki 2009-11-17 (b.l. 19, 74). Pagal byloje esančią medžiagą, 1992-03-31 atsakovės sprendimu Nr.52 buvo patvirtintas neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kuriame gyveno ieškovė (b.l. 11-12). 2009-10-29 atsakovės sprendimu Nr. T2-351, A. I. iškeliamai iš avarinio namo (duomenys neskelbtini) buto, suteikiamas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 22-23).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris buvo įtrauktas į avarinių gyvenamųjų namų sąrašą, bei buvo iškeldinta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, suteikiant jai kitas gyvenamasias patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ginčo buto nuomininke ieškovė tapo 2009 metų spalio mėnesį, (b.l.22), nuomos sutartis su ieškove pasirašyta 2009-11-06 (b.l. 28), ieškovė iki šiol yra ginčo buto nuomininkė, gyvena nepriva­ti­zuo­ta­me bu­te, ki­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nė­ra priva­ti­za­vusi (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 ir 4 da­lys).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, darbo išvadą, kad 1992 m. vasario mėnesį, tai yra, iki 1998 m. lie­pos 1 d., t.y. kai Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mas ga­lio­jo vi­sa ap­im­ti­mi, ieš­ko­vė šio įsta­ty­mo ir jo nuo­sta­tas kon­kre­ti­zuo­jan­čių tei­sės ak­tų (Vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio bu­tų fon­do pri­va­ti­za­vi­mo tai­syk­lės, pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bės 1991 m. lie­pos 31 d. nu­ta­ri­mu Nr. 309 „Dėl bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo, par­da­vi­mo ir nau­do­ji­mo tvar­kos”, Sei­mo 1993 m. ba­lan­džio 1 d. nu­ta­ri­mas Nr. I–118 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo tvar­kos”, Vy­riau­sy­bės 1993 m. ba­lan­džio 20 d. po­tvar­kis Nr. 290p „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo tai­ky­mo tvar­kos” vyk­dy­mo”) nu­sta­ty­ta tvar­ka ir ter­mi­nais ­krei­pėsi į ins­ti­tu­ci­jas, įpa­rei­go­tas spręs­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo klau­si­mus, tai­gi ­iš­reiš­kė, kaip to rei­ka­la­vo įsta­ty­mas, sa­vo va­lią (ke­ti­ni­mą) įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bėn nuo­mo­ja­mas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas. Dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių (namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą) ieškovė buvo suklaidinta Gamybinės butų ūkio valdybos Nr. 2 butų ūkio tarnybos Nr. 1 darbuotojų iš jos nebuvo paimtas pareiškimas dėl buto privatizacijos. 2009-11-26 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovė netenkino ieškovės prašymo leisti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatinėmis sąlygomis. UAB „Marių valdos“ pateiktas atsakymas į teismo paklausimą, leidžia daryti išvadą, kad nė iš vieno (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojo prašymas raštu nebuvo priimtas, kokiu pagrindu 1998-12-16 UAB „Marių valdos“ išdavė pažymą Nr.626, pažymą išdavusi UAB „Marių valdos“ paaiškinti negali.

By­lo­je nustatyta, kad ga­lio­jant Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui ieš­ko­vė ­buvo įgi­jusi subjektinę tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau ji šios teisės įgyvendinti negalėjo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, ieškovė iškeldinta iš šio buto ir įkelta į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovės įgaliotus asmenis dėl buto privatizacijos, tačiau iš jos dokumentai nebuvo priimti, pranešant, kad šiuo metu dokumentai nepriimami.

Kadangi ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butą ir ši jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta dėl to, kad ieškovės butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, todėl neprivatizuojamas, o atsakovei įsikėlus į naujas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jos pareiškimas dėl buto privatizacijos nebuvo patenkintas, todėl pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieškovės įgyta teisė privatizuoti nuomojamą butą turi būti ginama teismine tvarka, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Pripažintina ieškovės teisė privatizuoti (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias pataplas, esančias Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims VŠĮ „Klaipėdos butai“ ir V. I. tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės A. I. teisę privatizuoti (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovei A. I. 132,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt du Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis