- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-369-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07574-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Ieškovas
- A. I.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Klaipėdos butai“, V. I.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-369-253/2012
Teisėjas Marius Dobrovolskis Proceso Nr. 2-06-3-07574-2010-7
2012 m. kovo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys VšĮ „Klaipėdos butai“, V. I., dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad nuo 1968 m. gyveno (duomenys neskelbtini), ir buvo šio buto nuomininkė, šiame bute gyveno iki 2009-11-06. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992-03-31 Klaipėdos m. Tarybos sprendimu Nr. 52, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymu Nr. 1-1374, buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą. Dėl šio sprendimo ieškovė negalėjo realizuoti įstatymo jai suteiktos teisės privatizuoti savo gyvenamąją patalpą. 2009-10-29 ieškovei Klaipėdos m. savivaldybės sprendimu Nr. T2-351 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalų nuomos sutarčių pakeitimo perkeliant nuomininkus į kitas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamas patalpas“ 1.3 p. buvo išnuomotos kitos, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės ir kaip administruojančios savivaldybės turtą VšĮ „Klaipėdos butai“ 2009-11-06 buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 555-2308 dėl neterminuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kadangi ieškovė objektyviai negalėjo pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, teigė, kad jai turi būti suteikta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučius namus atnaujinti įstatymo Nr. 1-2455 12 straipsnio 1d. 3p., kuris numato Savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad jokio turto pagal Butų privatizavimo įstatymą nėra privatizavusi. 2009-11-26 ji kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-03-09 Klaipėdos m. savivaldybės administracija atsisakė suteikti teisę privatizuoti šias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė nurodė, kad LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučius namus atnaujinti įstatymo 12 straipsnis numato Savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Pagal šio straipsnio 1 d. 3 p. savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Taigi ši įstatymo nuostata turi būti taikoma ieškovei, nes yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Ieškovė teigė, jog Klaipėdos m. savivaldybės administracija neteisingai interpretuoja įstatymo reikalavimus ir visiškai nepagrįstai neleidžia privatizuoti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992-03-31 Klaipėdos m. Tarybos sprendimu Nr. 52, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374, buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, todėl ieškovė teigė, kad savo įstatymo suteiktą nerealizuotą teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), realizuoja vienasmeniškai, nes tik jai įstatymas tokią teisę suteikia. Ieškovė pažymi, jog visiškai nesuprantamas motyvas atsisakymą leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas remti aplinkybe, kad V. I., kaip dabartinis šeimos narys, yra dalyvavęs privatizavimo procese, nors jis šeimos nariu tapo ir gyvenamąją vietą deklaravo tik 2008 m., t. y. po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo termino pabaigos 1998-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovės A. I. teisę privatizuoti 42,63 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus. Teismas nustatė, jog ieškovė nuo 1968-01-31 iki 2009-11-17 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1992-03-31 atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 52 buvo patvirtintas neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-10-29 atsakovės sprendimu Nr. T2-351 ieškovei A. I., iškeliamai iš avarinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini). Remdamasis bylos duomenimis teismas darė išvadą, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė buvo įgijusi subjektinę teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ji šios teisės įgyvendinti negalėjo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, ieškovė iškeldinta iš šio buto ir įkelta į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų bei liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovės įgaliotus asmenis dėl buto privatizacijos, tačiau iš jos dokumentai nebuvo priimti, pranešant, kad šiuo metu dokumentai nepriimami. Taip pat teismas darė išvadą, kad UAB „Marių valdos“ pateiktas atsakymas į teismo paklausimą leidžia daryti išvadą, kad nė iš vieno (duomenys neskelbtini), gyventojo prašymas raštu nebuvo priimtas ir pažymėjo, kad UAB „Marių valdos“ negali paaiškinti, kokiu pagrindu 1998-12-16 UAB „Marių valdos“ išdavė pažymą Nr.626. Kadangi ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butą ir ši jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta, teismas konstatavo, jog ieškovės įgyta teisė privatizuoti nuomojamą butą turi būti ginama teismine tvarka, todėl ieškinį tenkino ir pripažino ieškovės teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-20 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenys turėjo iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareikšti norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Įstatymas yra konkretizuotas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309. Taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad Butų privatizacijos įstatymo galiojimo metu nustatyta tvarka ir terminais būtų raštu kreipusis į atitinkamas institucijas. Teismo argumentas, kad ieškovė negalėjo privatizuoti nuomojamos gyvenamosios patalpos dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į neparduodamų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, yra nepagrįstas, nes asmuo, būdamas protingas, rūpestingas ir atidus bei siekdamas pasinaudoti teisės akto suteikta teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas, atsiradus tokiai galimybei, t. y. įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, iki nustatyto termino būtų kreipusis į kompetentingas įstaigas ir išreiškęs norą pasinaudoti teisės akto suteikta teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teismas nepagrįstai nevertino 1998-12-16 UAB „Marių valdos“ rašto Nr. 626, kuriame nurodyta, kad laisvos formos prašymus buto privatizacijai iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pateikę butai Nr. 1, 3, 6, 7, ieškovės butas Nr. 8 neminimas. Apeliantė pažymi, kad teismas sprendime išvadą, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu išreiškė savo valią įsigyti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), darė remdamasis ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, tačiau iš keturių apklaustų liudytojų tik liudytoja N. K., ieškovės dukra, teigė, jog kartu su ieškove buvo nuėjusios į buvusią namų valdybą 1992 m. vasario mėn. Apeliantės nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių labiau tikėtina, kad ieškovė į atitinkamas institucijas nesikreipė ir subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas neįgijo, todėl nėra pagrindo pripažinti jai teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ji 1992 m. vasario mėn. kreipėsi į buvusią namų valdybą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, tačiau jos prašymą buvo atsisakyta priimti, kadangi tuo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl uosto teritorijos plėtros ir numatomo toje teritorijoje esančio turto paėmimo uosto reikmėms išplečiant uosto rezervinę teritoriją. 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52 namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, todėl buvo atsisakyta priimti prašymus dėl privatizavimo. Kad prašymus buvo atsisakyta priimti, patvirtino ir kiti asmenys, kaip liudytojai apklausti Z. K. ir V. M., buvę namo (duomenys neskelbtini), gyventojai. Ieškovė teigia, kad teismas teisingai pripažino, jog byloje esanti įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina tokį faktą buvus nei nebuvus. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad buvusiai (duomenys neskelbtini), gyventojai E. G. buvo leista privatizuoti naujas gyvenamąsias patalpas, nors ji teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir nustatytu terminu būtų pateikusi reikalingus dokumentus. Kadangi įgyvendinti įstatymo suteiktos teisės laiku negalėjo ne dėl savo kaltės, ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai atkūrė jos pažeistas teises, pripažindamas jai teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2009-11-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydama leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-03-09 nurodė, jog ieškovės prašymas neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir Butų privatizavimo įstatymo sąlygų, todėl įvertinti aplinkybes ir priimti sprendimą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), turėtų teismas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą ir ši jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta ne dėl jos kaltės, tenkino ieškovės ieškinį.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog aiškinant ir taikant 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarką, taip pat sąlygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakant į klausimą, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 str., 5 str., 10 str., 11 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gyvena neprivatizuotame bute, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi, gyvenamoji patalpa, kurią prašoma leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektas. Dėl šių aplinkybių ginčo neiškilo, todėl dėl jų nepasisakytina. Tačiau byloje keliamas klausimas, ar ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo 1968-01-31 iki 2009-11-17 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1992-03-31 atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 52 buvo patvirtintas neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašas, į kurį buvo įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-351 ieškovei buvo suteiktas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog ji 1992 m., gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi į tuometinę butų valdybą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau jai buvo paaiškinta, kad prašymo iš jos priimti negali, kadangi namas yra avarinės būklės, jis yra įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, todėl namo gyventojai galės privatizuoti kitas jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas. Tokias pačias aplinkybes paaiškino byloje apklausti kaip liudytojai buvę namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, t. y. liudytojos V. M., N. M., Z. K., todėl negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, jog tik ieškovės dukra nurodė, kad buvo eita į butų valdybą ir buvo atsisakyta priimti prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), tikrai buvo įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, įvertinus byloje apklaustus liudytojų parodymus, teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti šią savo teisę, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių šios teisės įgyvendinti negalėjo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl šios gyvenamosios patalpos avarinės būklės, ieškovei kita gyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) – buvo suteikta Klaipėdos miesto savivaldybės 2009-10-29 sprendimu. Dėl minimos patalpos nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta 2009-11-06, ieškovė gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2009-11-18 ir 2009-11-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovė elgėsi sąžiningai, kaip apdairus ir rūpestingas žmogus iš karto, kai jai buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa, kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į privatizaciją, vadovavosi atitinkamų pareigūnų paaiškinimais, kad jos prašymas bus priimtas, kai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa ir jai bus suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti naujai gautą gyvenamąją patalpą (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Dėl apeliantės teiginių, kad teismas nepagrįstai kaip rašytinio įrodymo nevertino UAB „Marių valdos“ 1998-12-16 rašto, kuriame nurodyta, kad laisvos formos prašymus buto privatizacijai buvo pateikę (duomenys neskelbtini), 1, 3, 6, 7 butai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši pažyma teismo buvo įvertinta, teismas, atsižvelgęs į tai, jog UAB „Marių valdos“ negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu 1998-12-16 UAB „Marių valdos“ išdavė pažymą Nr.626, darė išvadą, kad nė iš vieno (duomenys neskelbtini), gyventojo prašymas raštu nebuvo priimtas. Todėl apeliantės teiginiai, kad šis rašytinis įrodymas nebuvo vertintas, atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl minimos pažymos padarė pagrįstas išvadas, kadangi ji negali būti neginčijamu įrodymu, kad kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo pateikę prašymus, nes, kaip matyti iš UAB „Marių valdos“ 2011-07-14 rašto, jokių susijusių dokumentų su 1998-12-16 pažyma nėra išlikę.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.