Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2624-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2A-2624-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00413-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
B. S.
Atsakovas
uždarai akcinei bendrovei „Selmina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2624-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00413-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Selmina“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. S. prašė iš atsakovo UAB „Selmina“ priteisti 188,09 EUR turtinės žalos atlyginimo, 2896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 92,39 EUR bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, 868,86 EUR bylinėjimosi išlaidų – advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad krito parduotuvės laiptinėje ir patyrė dešinės rankos lūžį, todėl buvo nedarbinga bei negalėjo eiti savo pareigų. Nedarbingumo laikotarpiu ieškovei buvo mokama 80 procentų nedarbingumo išmoka, kuri yra mažesnė negu jai priklausantis darbo užmokestis, todėl prašė priteisti 188,09 EUR negauto darbo užmokesčio. Prašė priteisti neturtinę žalą, nes nuolat jaučia dešinės rankos tirpimą ir fizinį skausmą; sumažėjo dešinės rankos suspaudimo jėga; buityje ir darbe negali ilgai išlaikyti dešinėje rankoje laikomų daiktų; patiria sunkumus rašant dešine ranka, nes ranka greitai pavargsta, jaučia didesnį riešo skausmą. Ieškovės profesija yra susijusi su nuolatiniu rašymu. Atsirado dešines rankos jautrumas pasikeitus orams, dėl ko jaučia fizinį skausmą, kankina nemiga, todėl ieškovė priversta naudoti nuskausminamuosius vaistus; diskomfortas aptarnaujant save, ypatingai apsirengiant, ruošiant maistą; visiškai prarado galimybę nerti vašeliu, siūti ir megzti; dėl dešinės rankos lūžio yra sukrėsta emocinės depresijos ir patiria dvasinius išgyvenimus; patiria pažeminimus mokinių akivaizdoje, pablogėjo jos reputacija ir sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybės.

Atsakovas UAB „Selmina“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė susilaužė ranką, tačiau neįrodyta, kad ši nelaimė įvyko atsakovui priklausančiame pastate, kuriame yra prekybos centras, tuo labiau laiptinėje. Atsakovui priklausančios patalpos, įskaitant ir laiptus, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, parduotuvė 2010 m. liepos 27 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta tinkama naudoti. Atsakovas komercinę veiklą minėtose patalpose vykdo nuo 2003 metų ir nė karto nei vienas klientas ar darbuotojas nebuvo nukritęs nuo laiptų, paslydęs, o juo labiau susižalojęs. Atsakovas niekada nebuvo gavęs jokių nusiskundimų iš klientų, pastabų iš savo darbuotojų dėl laiptų pavojingumo. Be to, ir pati ieškovė, galimai susižalojusi, nesikreipė nei į parduotuvės darbuotojus nei į administraciją, ir tokiu būdu nepranešė apie įvykį, iškarto po įvykio, nei oficialiai kreipėsi vėliau.

Medicininėje pažymoje nurodyta, kad trauma įvyko buityje, daugiau jokių duomenų ar aprašymo, kad tai buvęs kažkoks nelaimingas atsitikimas, nėra pateikta. Laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei, buvusiai pedagoginėse atostogose, buvo paskaičiuotas 5093,33 PLN darbo užmokestis ir išmokėtas 3615,48 PLN darbo užmokestis, kas visiškai atitinka darbo užmokestį, gautą už 2013 metų liepos mėnesį, esant ieškovei pedagoginėse atostogose. Ieškovė nepateikė kompetentingų įstaigų išduotų nedarbingumo dokumentų, kad buvo nedarbinga, ir jai buvo mokama nedarbingumo pašalpa, ir nepateikė duomenų kokio dydžio nedarbingumo pašalpas ji yra gavusi.

Darant prielaidą, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tai jis galėjo įvykti ne dėl atsakovo tyčios ar itin didelio nerūpestingumo, nes laiptai buvo įrengti naudojant sertifikuotas medžiagas, anksčiau nėra buvę jokių nelaimingų nutikimų dėl šių laiptų, niekas niekada nereiškė nei pastabų, nei pretenzijų dėl jų kokybės, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad laiptai nekelia kitiems asmenims pavojaus daugiau, nei gali kelti įprasti laiptai.

Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų nepatogumų bei išgyvenimų, kai kurie jos nurodyti nepatogumai kelia pagrįstų abejonių jų egzistavimu, todėl akivaizdu, kad juos nurodydama ieškovė siekia, kad teismas priteistų kuo didesnę neturtinę žalą. Nesuprantama, kodėl dėl patirto lūžio ieškovę turėtų žeminti mokiniai, sumažėjo jos reputacija, juo labiau, kad gijimo metu ji nurodo, kad buvo nedarbingumo atostogose. Taip pat neaišku kuo grindžiamas atsakovės praradimas galimybės užsiimti savo pomėgiais, nes paprastai asmenys po rankos lūžių turi galimybę ne tik nerti vašeliu ir megzti, bet netgi užsiima aktyviais sportais. Neaišku kaip konkrečiai rankos lūžis galėjo apriboti jos bendravimą su kitais asmenimis. Ieškovės lūžusi ranka sugijo per itin trumpą laiką, pats gijimo procesas nėra skausmingas, nereikalaujantis papildomų intervencijų, medikamentų vartojimo, ieškovė buvo gydoma ambulatoriškai, gijimo metu nevaržoma nei judėjimo laisvė, nei juo labiau ribojamos bendravimo galimybės.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad statinys neatitinka projekto reikalavimų. Statinys yra senas, statytas 1962 metais, buvo remontuotas, ir 2010 m. liepos 27 d. aktu pastatas priimtas tinkamu naudoti. Statinio konstrukcijos nebuvo keičiamos, nebuvo keičiamos nei perdangos, nei laiptų konstrukcija, nes laiptai yra monolitinis gaminys, kuris negalėjo būti keičiamas. Laiptinėje yra įrengti turėklai, viršutinis laiptelis yra pažymėtas. Pateiktas į bylą sertifikatas, kad plytelės atitinka kokybės reikalavimus, jos nėra slidžios. Ieškovė pakeitė parodymus, nurodydama, kad ji jau nepaslydo, o nusirito. Ieškovė nurodė, kad ji risdamasi atsitrenkė į aikštelė, iš atsakovo pateiktų laiptinės nuotraukų matyti, kad jei ieškovė būtų kritusi nuo pakankamai ilgų laiptų, pasekmės tikrai būtų daugiau dramatiškos. Kelia abejonių, kad ieškovė susižalojo, būtent parduotuvėje, nes po įvykio parduotuvės viduje, nei buvo kreiptasi į parduotuvės darbuotojus, nei į administraciją, nebuvo kviečiama greitoji medicininė pagalba. Tik kitą dieną kreipėsi ieškovės vyras. Pati ieškovė dėl įvykio parduotuvei nei pranešė, nei reiškė pretenzijas. Ieškovė nepateikė jokių nedarbingumo laikotarpį pagrindžiančių įrodymų, tai yra nedarbingumo pažymėjimų, kuriuos išduoda kompetentingos įstaigos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo M. K. (dirbantis UAB „Selmina“ vadybininku, vienas iš bendrovės akcininkų) su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 31 d. ieškovė patyrė traumą buityje – dešinio stipinkaulio lūžį, todėl jai buvo uždėta gipso langetė (išrašas iš medicininių dokumentų), nurodant, kad kontrolė nustatoma po 10 dienų. Npateikė jokių medicininių įrašų, su kokiais nusiskundimai ieškovė kreipėsi į medicinos įstaigą, kokia buvo patirto sužalojimo gydymo eiga, nėra pateikta įrodymų, kaip tokios rūšies sužalojimas traktuojas sveikatos sutrikdymo vertinimu (sunkus, nesunkus ir pan.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo nedarbinga ir kokiu laikotarpiu gydėsi, bei kokio dydžio nedarbingumo pašalpa jai buvo mokama. Ieškovė buvo atvykusi į Lietuvą iš užsienio, tačiau nepateikė į bylą duomenų, kad ji buvo apsidraudusi privalomuoju sveikatos draudimu, tai yra kelionės metu turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės patirta turtinė žala susijusi su šiuo įvykiu.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad susižalojimas įvyko atsakovui priklausančioje patalpoje, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių realių įrodymų. Byloje pateikti dokumentai, kad atsakovui priklausantis pastatas pripažintas nustatyta tvarka tinkamu naudoti – 2010 m. liepos 27 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-2675, pastatas – parduotuvė ir pagalbiniai pastatai tinkami naudoti.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nesant tiesioginių įrodymų dėl atsakovo veikimo ar neveikimo, ko pasėkoje ieškovė galėjo susižaloti, nenustačius tarp pasekmių ir veiksmų tiesioginio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Tikėtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo, galėjusio įvykti ir parduotuvėje, galėjo būti kalta ir pati ieškovė dėl nepakankamo apdairumo ir atsargumo. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir pateiktų nuotraukų bei pateikto laiptų pamatavimo dokumento nustatė, kad parduotuvės laiptinėje yra įrengti turėklai kairėje laiptų pusėje (lipant iš 2 aukšto). Matyti, kad viršutinės laiptų pakopos aukštis yra mažesnis nei kitų laiptų pakopų, ir pagal pateiktus ieškovo išmatavimus yra 75 mm, kitų laiptų pakopų aukštis yra 180 mm.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko būtent atsakovo parduotuvėje, o tuo pačiu, kad parduotuvės laiptai buvo neprižiūrėti, slidūs, ar esama statybos konstrukcija negalima tokioje vietoje. Todėl tai tik patvirtina prielaidą, kad būtent ieškovės neatsargus elgesys ir tolimesnis jos nerūpestingumas, tai yra neveikimas (neinformavimas atsakovo iškarto po įvykio apie susižalojimą), juolab, kad ieškovė kaip pati paaiškino, ėjo į vaistinę, pirko ten prekių, vyko į namus, o tik po to į polikliniką, tai yra veikė sąmoningai ir apgalvotai, o ne atsakovo neveikimas (laiptų konstrukcija ar jų nepriežiūra), kaip teigia ieškovė, galėjo būti pagrindine priežastimi, dėl ko ir galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė B. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas yra pastato, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, savininkas, todėl teismas turėjo vadovautis ne žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančiomis teisės normomis, o teisės normomis reglamentuojančiomis statinio savininko atsakomybę. Tokiu atveju atsakovas atsako be kaltės ir visa įrodinėjimo našta tektų atsakovui.

2) Atsakovas neneigė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2013 m. liepos 31 d. atsakovei nukritus nuo atsakovui priklausančiame pastate esančiu laiptų. Ikiteisminio ginčo stadijoje atsakovas ketino vesti derybas dėl taikos sudarymo, pateikė pastato statybos projektą, kuriame aiškiai matyti, kad visos laiptų pakopos yra vienodos, nors realybėje yra kitaip, ką patvirtina ieškovės ir paties atsakovo pateiktos laiptų nuotraukos. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nelaimingas atsitikimas įvyko kurioje nors kitoje vietoje, o ne ant pastato laiptų. Iš karto po nelaimingo atsitikimo šalia minėtų laiptų parduotuvės pastate buvo pastatytas ženklas „Atsargiai slidu“, o vėliau ant viršutinės pagal savo dydį mažesnės laipto pakopos užklijuota juosta, siekiant ją išryškinti saugumo sumetimais, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų. Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis pripažįsta, kad ieškovė susižalojo būtent ant minėto pastato laiptų, ir rodo, kad į nelaimingą atsitikimą buvo atitinkamai sureaguota, nors iki šiol laiptai nėra tinkamai sutvarkyti. Be to, trečiasis asmuo M. K. bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pripažino, kad pastato remonto metu buvo galvota sulyginti viršutinį į žemesnį laiptelį su grindimis, tačiau techniškai nebuvo įmanoma to padaryti.

Šalies argumentai

3) Ieškovė nuosekliai nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad prie pastate esančių laiptų nebuvo lango, tinkamo apšvietimo, matomumo ir turėklų, o viršutinė laiptų pakopa buvo mažesnė, beveik susiliejanti su grindimis, dėl ko tapo nepastebima, laiptai buvo slidūs. Be to nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Saugumo priemonių atsakovas ėmėsi tik įvykus nelaimingam atsitikimui, puikiai suprasdamas, kad tokie laiptai neatitinka saugumo reikalavimų ir kelia pavojų kitų žmonių sveikatai. Iš karto po nelaimingo atsitikimo ieškovė dėl nepakenčiamų skausmų nuėjo į vaistinę nupirkti nuskausminamųjų vaistų, siekiant numalšinti rankos skausmą, todėl įrodymų dėl nelaimingo atsitikimo rinkimas jai buvo mažiau aktualus.

4) Ieškovė teismui pateikė visus medicininius dokumentus, patvirtinančius jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuriuos ji galėjo pateikti pagal jos užsienio valstybėje galiojančius įstatymus ir kurie buvo išversti į lietuvių kalbą, todėl pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai jų nevertino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Selmina“ su juo nesutinka, prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad atsakovas, kaip statinio savininkas, „atsako be kaltės ir visa įrodinėjimo našta dėl padarytos žalos tenka būtent atsakovui“. Toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, klaidingai interpretuojant tiek teisės normas, tiek kasacinio teismo formuojamą vieningą teismų praktiką. Ieškovė neįrodė pastato trūkumų ir jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, negalėjo tiksliai nurodyti, ar griuvo dėl to, kad buvo per žemas laiptelis, ar dėl to, kad laiptai slidūs, todėl teismas pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendruosius civilinės atsakomybės pagrindus.

Visų pirma, ji neįrodė, kad ranką susilaužė krisdama nuo atsakovui priklausančio pastato laiptų, todėl neįrodė priežastinio ryšio tarp jai kilusios žalos ir galimų atsakovui priklausančio pastato trūkumų. Antra, ji neįrodė atsakovui priklausančio pastato trūkumų. Negalėjo aiškiai nurodyti, dėl ko neva įvyko nelaimingas atsitikimas: dėl to, kad vienas iš pastato laiptelių yra žemesnis už kitus, ar dėl to, kad laiptai buvo slidūs. Vėlgi neaišku, kas buvo turima omeny apie laiptų slidumą: slidžios pačios plytelės (atsakovas šias aplinkybes paneigė įrodymais) ar buvo išpiltas koks skystis, t.y. jie buvo šlapi. Trečia, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio: kad įvykis įvyko (jei toks buvo) dėl statinio trūkumų ar slidžios grindų dangos. Ir galiausiai ieškovė neįrodė reikalaujamos priteisti žalos, nes ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl patirtos žalos ir neva ją pagrindžiantys įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti.

Ieškinyje nurodyta 2004 m. vasario 2 d. Statybos techninio reglamento STR „Visuomeninės paskirties pastatai“ (toliau Reglamentas) 215 punkte įtvirtinta norma savaime nepatvirtina, kad minėti laiptai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kad buvo įrengti nesilaikant jiems keliamų reikalavimų. Vien ieškovės patirtas nelaimingas atsitikimas nepatvirtina, kad laiptai įrengti netinkamai. Priešingai, aplinkybę, kad atsakovui priklausančios patalpos, įskaitant ir laiptus, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus patvirtina faktas, kad atsakovui priklausanti parduotuvė 2010 m. liepos 27 d. įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos komisijos buvo pripažinta tinkama naudoti (2010-07-27 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-2675). Be to, ieškinyje nurodytas Reglamentas galioja tik nuo 2004 m. Tuo tarpu atsakovui priklausantis pastatas statytas ir projektuotas dar 1962 m., laiptų remontas, kaip matyti iš pateiktos plytelių įsigijimo sąskaitos faktūros, darytas dar 2000 metais. Reglamentas numato, kad rekonstrukcijos atveju galima neįgyvendinti žmonių saugos reikalavimų, jeigu to neįmanoma padaryti dėl esamų pastato konstrukcijų. Trečias asmuo paaiškino, kad nebuvo galima pakeisti laiptų konstrukcijos, nes laiptams statinio statymo metu buvo panaudota plokštė, todėl jos nebuvo įmanoma pakeisti. Be to, laiptai nebuvo rekonstruojami ir nebuvo keičiama jų konstrukcija, o tik iškloti plytelėmis. Laiptų aukštingumas matyti pagal išskirtą šoninę plytelėmis pažymėtą juostą.

2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui priklausančiose patalpose. Atsakovas niekada nepripažino, kad ieškovė nukrito nuo atsakovui priklausančio pastato laiptų.

3) Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ėmėsi papildomų atsargos priemonių po ieškovės pretenzijų pateikimo, nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nukrito nuo atsakovui priklausančio pastato laiptų, o tik parodo jo atsakingą požiūrį ir jo rūpestingumą kitų asmenų atžvilgiu.

4) Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl gydymo eigos, jo laikotarpio, kokiu laikotarpiu ji buvo nedarbinga (pateiktos pažymos tik apie gautas pajamas), nes šios aplinkybės reikšmingos tiek turtinei žalai, tiek neturtinei žalai nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad B. S. 2010 m. liepos 31 d. patyrė traumą ir VĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje jai buvo konstatuotas dešinės rankos lūžis bei ranka įdėta į gipso langetę. Išraše iš medicininių duomenų nurodyta - trauma buityje kritus (kontrolė 10 dienų). Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių įvykio vietą, byloje nepateikta. Ieškovė teigia, kad ji traumą patyrė 2013 m. rugpjūčio 31 d. lankydamasi prekybos centre (priklausančiame UAB „Senukų prekybos centras“), kuris įsikūręs UAB „Selmina“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad nurodytą dieną (valanda nenustatyta), ji lankėsi parduotuvėje ir išeidama iš parduotuvės, nukrito ant laiptų, nes ji nepastebėjo, kad laiptų viršutinis laiptelis yra žymiai mažesnio aukščio nei kitos laiptų pakopos, jokių įspėjamųjų ženklų ar turėklų nebuvo. Laiptai buvo slidūs, nebuvo įspėjamųjų ženklų, buvo nepakankamai šviesu.

Nustatant faktinę nelaimingo atsitikimo vietą, kurio metu ieškovė patyrė traumą, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (parduotuvėje).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Ieškovė faktinę įvykio vietą grindžia savo pačios paaiškinimu. Jos nurodyta aplinkybė, kad parduotuvėje lankėsi su vyru, byloje neįrodyta (CPK 178 str.). Byloje yra vienintelis rašytinis įrodymas apie įvykusio nelaimingo atsitikimo vietą – Išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame chirurgo apžiūros metu aiškiai konstatuota, kad trauma įvyko buityje kritus. Jokio įrašo medicininiuose dokumentuose apie tai, kad įvykis būtų atsitikęs parduotuvėje (laiptinėje), nėra. Dar daugiau, jei tikėti ieškovės paaiškinimu, kad ji pargriuvo lipant laiptais parduotuvėje, tokiu atveju gan keista jog šio įvykio niekas nematė, ieškovė nieko nekvietė į pagalbą, niekam nepasiskundė, neprašė pagalbos parduotuvės darbuotojų ar pirkėjų, tuo metu buvusių prekybos centro patalpose. Pagaliau iš karto po įvykio, niekam nepranešė apie jį. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo kviesta greitoji medicininė pagalba, nesikreipta į policiją, parduotuvės administraciją, pagaliau darbuotojų personalą. Neaišku kokiu būdu ieškovė nuvyko į polikliniką, kodėl ji gydymo įstaigoje nepasakė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko jai nukritus ant laiptų parduotuvėje, kodėl tokie duomenys nebuvo užfiksuoti pirminės apžiūros metu pas gydytoją. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji turėjo nedarbingumą, kad jos minimas nedarbingumas buvo sietinas su šiuo įvykiu ar, kad jai buvo mokama nedarbingumo pašalpa. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Konstatuotina, kad visos aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia labiau tikėti ir teigti, kad neįrodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui UAB „Selmina“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kuriose yra parduotuvė.

Dėl statinio savininko atsakomybės dėl statinio trūkumų ir bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų

Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas turėjo taikyti statinio savininko (valdytojo) atsakomybę reguliuojančias teisės normas (CK 6.266 str.). Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, tokiu atveju atsakovas atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas aiškinosi visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog esama statybos konstrukcija negalima parduotuvėje (viršutinis laiptas yra mažesnis nei visi kiti laipteliai) ir/ar parduotuvės laiptai būtų buvę neprižiūrimi, slidūs. Pagal CK 6.266 str. žalą atlygina pastato savininkas tuo atveju, jei nustatoma, kad objektas turėjo kokių tai trūkumų. Ieškovė nurodė, kad neva ji susilaužė ranką kritusi ant laiptų, nes nepastebėjusi, jog paskutinis laiptelis yra žemesnis nei kiti. Iš tiesų byloje pateikti duomenys (b. l. 189, t. 1) patvirtina, kad paskutinės laipto pakopos aukštis yra žemesnis nei visų kitų (75 m m / 182 m m). Kitos aplinkybės, kurias ieškovė nurodė, kad nebuvo laiptų turėklų, laiptai buvo slidūs, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, netinkamas apšvietimas. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Visų pirma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ne tik, kad nelaimingas įvykis įvyko šiame pastate, bet ir tai, kad ji paslydo būtent laiptinėje, nepastebėjusi siauresnio paskutinio laiptelio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs: neaišku kaip nugriuvusi jis susilaužė ranką. Viena vertus, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, parduotuvės laiptai yra su turėklu (b. l. 10, 184 - 185, t. 1), kita vertus, duomenų jog laiptai būtų slidūs ir dėl ko jie būtų buvę slidūs, ieškovė ne tik nenurodė, bet ir nepateikė. Priešingai, byloje pateikti duomenys, kad atsakovas pirko plyteles (b. l. 149, t. 1) ir, kad šios plytelės yra keramikinės akmens masės plytelės (b. l. 150, t. 1). Pažymėtina, kad plytelių rūšis gana gerai matyti ir iš foto nuotraukų. Ieškovė nepateikė ir duomenų, leidžiančių teigti, kad šviesa laiptinėje būtų nepakankama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio trūkumų. Priešingai, byloje pateiktas 2010 m. liepos 27 d. parduotuvės pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b. l. 92, t.1), kuriuo komisija pripažino parduotuvę (statinį) tinkamu naudoti.

Kita vertus, nenustačius statinio trūkumų, susijusių su konstrukcijomis, statinio savininkas atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t.y. nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą. Neįrodžius fakto, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui priklausančiame pastate (ant parduotuvės laiptų), nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės ir priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, atsakovas ėmėsi papildomų atsargumo priemonių, niekaip nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ji ranką susilaužė, kritusi ant atsakovui priklausančio pastato laiptų. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovė neįrodė pačios turtinės žalos buvimo fakto. Byloje ieškovė nepateikė jokių nedarbingumo faktą patvirtinančių dokumentų ar duomenų, kad jai iš viso buvo mokama nedarbingumo pašalpa. Byloje pateikti duomenys (b. l. 20 - 31, t. 1) iš pagrindinės mokyklos, kurioje ji dirba mokytoja, direktoriaus pažyma ar atlyginimo specialistės parengtos pažymos, nereiškia kompetentingų įstaigų išduoto nedarbingumo pažymėjimo ir nepatvirtina žalos fakto. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar iš viso ieškovė turėjo nedarbingumą, kokiu laikotarpiu, už kokį susirgimą ir panašiai. Jos reikalavimas priteisti dalį darbo užmokesčio (20 procentų), kurio ji neva negavusi dėl to, kad dėl rankos lūžio negalėjo dirbti ir gavo tik 80 procentų jos gaunamo atlyginimo dydį, niekuo neparemtas.

Nesant visų sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti ir neįrodžius statinio trūkumų, ieškovės reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti, teismas nepasisako dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos buvimo, ir jos atlyginimo dydžio.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovo UAB „Selmina“ bylinėjimosi išlaidas sudarė 400 EUR už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kadangi šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir 2015 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. 1R-77 šių dydžių pakeitime, nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), todėl jos priteistinos iš apeliantės atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) B. S. (duomenys neskelbtini) 400 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Selmina“ (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė