Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui N. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gautas ieškovės A. M. ieškinį atsakovui N. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo N. B. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką. Ieškinyje nurodė, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina (ieškove) A. M.. Ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir iš Vokietijos grįžo gyventi į Lietuvą, o vaiko tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Šalims dažnai nepavyksta suderinti pozicijų ir norų dėl bendravimo su vaiku, todėl ieškovė pageidauja, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, padėsianti įgyvendinti tiek šalių, tiek vaiko interesus. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, parengta, įvertinus bei atsižvelgiant į tai, kad tėvo N. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (Vokietijoje), į vaiko amžių, į tai, kad abu tėvai išpažįsta krikščionių pravoslavų religiją, kt. svarbias aplinkybes.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-06-08 pažymos Nr. (11.9)TPS-9862 matyti, kad 2020-05-15 Tarnyba raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad atsakovas N. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

Išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-21 išvadoje Nr. 8SD-1775 nurodė, kad A. M. su sūnumi M. M. ir vaiko močiute L. M. gyvena jos tėvui V. M. priklausančiame trijų kambarių bute. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiui M. M.. Atsakovas gyvena užsienyje, su juo pabendrauti nepavyko, nėra žinoma ar jį tenkintų siūloma bendravimo su vaiku tvarka, todėl institucija neturi galimybės šiuo metu byloje pateikti išvados dėl ieškinio reikalavimų.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismas sutinka, kad atsakovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir taip vilkina bylos nagrinėjimą. Teismas yra atsižvelgęs į atsakovo ankstesnį prašymą, bylos nagrinėjimą buvo atidėjęs tai dienai, kurią buvo nurodęs atsakovas. Į atidėtą bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko. Teismas laiko, kad šiuo atveju, atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą. Negalėdamas pats dalyvauti bylos nagrinėjime, atsakovas turi galimybę bylą vesti per atstovą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka sutiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-06-18 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1152-420/2019, buvo patvirtinta tarp A. M. ir N. B. sudaryta taikos sutartį, pagal kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje; N. B. moka išlaikymą nepilnamečiui M. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės; N. B. įsipareigoja sumokėti išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. M. įsiskolinimą 2000 Eur dalimis iki 2020-12-31. Atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatyta. Šalys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, todėl ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurios laikantis būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, sumažėtų šalių tarpusavio konfliktų tikimybė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametį vaiką.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje yra sumokėjusi 75 Eur dydžio žyminį mokestį (2020-06-03 mokėjimo nurodymas) ir 789,50 Eur advokato pagalbai apmokėti (2020-04-29 mokėjimo nurodymas – 121 Eur avansas už procesinių dokumentų parengimą, 2020-06-03 mokėjimo nurodymas – 305,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 2020-11-06 mokėjimo nurodymas – 181,50 Eur už advokato paslaugas civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2020-11-19 mokėjimo nurodymas – 181,50 Eur už advokato paslaugas civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), iš viso ieškovė byloje patyrė 864,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tokią tėvo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su sūnumi bei apie konkrečias dienas, kuriomis ketina bendrauti su sūnumi, tėvas N. B. vaiko motiną A. M. informuoja ne vėliau nei prieš 14 dienų.

1.2. Iki kol vaikui sukaks 5 metai tėvas N. B. bendrauja su vaiku be nakvynės, t.y. šalių sutartu laiku sūnų pasiimdamas iš vaiko buvimo vietos ir parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą su motina sutartą vietą) šalių sutartu laiku, kuris turi būti ne vėlesnis nei 20.00 val. Tokiu režimu tėvas turi teisė bendrauti su sūnumi visą savo buvimą Lietuvoje laiką, tačiau ne ilgiau nei 7 dienas. Jei tėvas Lietuvoje būna ilgiau nei 7 dienas ir toliau ketina bendrauti su sūnumi, toliau jis turi teisę pasiimti vaiką nelyginių savaičių savaitgalio (šeštadienis ir sekmadienis) dienomis, tokiu pačiu, šiame punkte aptartu, dienos rėžimu ir tvarka.

1.3. Po to, kai vaikui sukaks 5 metai, tėvas turi teisę pasiimti vaiką su nakvyne. Tėvas vaiką gali pasiimti ne ilgiau nei 3 paroms, o kitas buvimo Lietuvoje dienas gali bendrauti be nakvynės, 1.2. punkte nurodytu rėžimu. Jei tėvas Lietuvoje būna ilgiau nei 7 dienas, toliau tėvas bendrauja su sūnumi nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką to savaitgalio penktadienį iš vaiko buvimo vietos ir parveždamas vaiką to savaitgalio sekmadienį į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą ne vėliau nei 20.00 val.

1.4. Kai vaikas būna su tėvu, tėvas N. B. privalo užtikrinti vaiko nuvežimą, parvežimą į ugdymo, mokymosi įstaigas, būrelius ar kitas vaiko lankomas įstaigas.

1.5. Tėvas neturi teisės vaiko išsivežti į užsienio valstybę.

1.6. N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, tačiau iki kol sūnus dėl savo amžiaus neturi asmeninių ryšio priemonių ir/ar nesugeba pats jomis naudotis, apie ketinimą susisiekti su vaiku ryšio priemonėmis N. B. vaiko motiną A. M. turi susitarti iš anksto.

2.1. Taikoma ta pati 1.1., 1.3. ir 1.4. punktuose nustatyta tvarka.

2.2. Tėvas turi teisę vaiko mokslo atostogų metu 1 kartą per metus išsivežti vaiką į užsienio valstybę ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui, už vaiko kelionę į užsienio valstybę ir atgal į namus, sumokėdamas savo lėšomis. Dėl tokios kelionės datų šalys susitaria iš anksto. Visu vaiko buvimo užsienyje laikotarpiu tėvas N. B. turi užtikrinti galimybę motinai A. M. bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis. Jei vaikas atostogas su tėvu leidžia užsienio valstybėje, N. B. privalo vaiką parvežti į jo gyvenamąją vietą likus ne mažiau 3 dienoms iki mokslo pradžios.

2.3. N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant vaiko darbo ir poilsio rėžimo.

3.1. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais sūnus šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją (pagal pravoslavų tikėjimą) dienas, savo Gimimo dieną praleidžia su tėvu, o šv. Velykų pirmąją ir antrąją ( pagal pravoslavų tikėjimą) dienas – su motina. Lyginiais metais – atvirkščiai. Naujųjų metų (sausio 1-ąją) dieną ir dieną prieš (Naujųjų metų išvakares) sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas (pagal pravoslavų tikėjimą). Kiekvienais metais sūnus su motina praleidžia Motinos dieną ir motinos Gimimo dieną, o su tėvu – Tėvo dieną ir tėvo Gimimo dieną.

3.2. Šalys privalo viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

3.3. Kitu nei tvarkoje numatytu laiku ir atvejais N. B. turi teisę bendrauti su vaiku konkretų laiką ir sąlygas iš anksto suderinęs su A. M..

3.4. Dėl vaiko bendravimo su tėvu šalys visais atvejais privalo atsižvelgti ir į vaiko valią bei kitas galimas svarbias aplinkybes (vaiko sveikatos būklė, svarbūs planai, dalyvavimas svarbiuose renginiuose ir/ar pan.).

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 864,50 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,38 Eur (septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.