Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-878-885/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
1-878-885/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02319-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-878-885/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02319-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „A“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., žinodamas apie 2008-11-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šį teismo sprendimą turėdamas pareigą nuo 2008-11-28 mokėti lėšas M. D. savo sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės, bei apie 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-28 sprendimas, ir turėdamas pareigą nuo 2012-02-10 mokėti lėšas M. D. savo sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės - visiškai nemokėdamas lėšų sūnaus J. išlaikymui nuo 2011-03-02 iki 2011-11-17, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Kaltinamasis M. D. tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad neišlaikė savo sūnaus J. D. Su M. D. susituokė 2001 metais, sūnus J. gimė 2000 metais, iki santuokos sudarymo. Santuoka buvo nutraukta 2008-12-29 abipusiu sutarimu. Po santuokos nutraukimo buvusi žmona su sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Vaiko išlaikymui iš jo buvo priteista po 400 litų. Kadangi tuo metu nedirbo, keletą mėnesių perlaidas iš santaupų siuntė iš savo dėdės sąskaitų, po to 2009 metais siuntė pinigines perlaidas, tačiau datų ir sumų neprisimena. 2012-02-01 kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir suma buvo sumažinta iki 200 litų. Iš jo atlyginimo nuo 2011-11-17 išskaičiuojamos išlaikymui skirtos sumos. Kadangi buvusi žmona išvyko gyventi į užsienį, jis neturi galimybių susisiekti su sūnumi. Nuo išlaikymo priteisimo pradžios jis niekur nedirbo, vertėsi pavieniais darbais, pastovių pajamų neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje Vilniuje, tačiau pašalpos negavo, todėl negalėjo pervesti pinigų vaiko išlaikymui. Grįžęs į Šiaulius nuo 2011 m. kovo 2 dienos dirba UAB „A“, pinigus perveda pagal galimybes. Augina dukrą K. D., gim. (duomenys neskelbtini) metais, todėl turi rūpintis ir dukra. Kad sūnui yra mokamos išmokos po 195 litus iš vaikų išlaikymo fondo žinojo, kadangi buvo gavęs raštą. Kad teismo sprendimą, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis, reikia pateikti antstolei, nežinojo. Nuo 2009 metų iki 2011 metų kovo mėnesio niekur nedirbo, niekas jo materialiai neišlaikė, pats pragyveno iš atsitiktinių darbų, todėl nebuvo pastovių lėšų, kad galėtų išlaikyti savo sūnų J. D. Gyveno Vilniuje pas L. L. ir nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje, piniginių išmokų negavo. Su L. L. augina dukrą K. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuria taip pat turi pasirūpinti. Pripažįsta, kad yra susidaręs įsiskolinimas dėl sūnaus J. D. išlaikymo. Gailisi, kad nemokėjo pinigų sūnaus J. D., išlaikymui. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su pasiūlyta bausmės rūšimi - laisvės apribojimu (85-87, 94-95 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. D. prisipažinimo jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja V. Š. tyrimo metu parodė, kad 2009-10-09 buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alimentų išieškojimo iš M. D. M. D. naudai pagal pateiktą vykdomąjį raštą. Vykdymo procese buvo užklaustos įstaigos, iš kurių buvo matyti, kad M. D. nedirba. Duomenys buvo tikrinti 2009, 2010 metais. 2011 metais SODRA pateikė duomenis, kad M. D. dirba UAB „A“ ir 2011-11-09 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo. Pats skolininkas M. D. kreipėsi dėl priteistos periodinės išmokos sumažinimo nuo 400 litų iki 200 litų. Iš skolininko darbovietės pinigai pirmą kartą buvo pervesti 2011 metų gruodžio mėnesį ir yra toliau pervedami į M. D. sąskaitą. 2581,38 litų buvo pervesti 2013-01-15, nes anksčiau išieškotoja nebuvo rasta ir nebuvo žinomas jos sąskaitos numeris (42-43 b. l.).

Liudytoja A. Č. tyrimo metu parodė, kad M. D. buvo jos dukros M. D. vyras, su kuriuo ji turi sūnų J. D. Dukra, išsiskyrusi su vyru, iki 2012 sausio mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), buvusio žento senelių A. ir L. D. namuose. Kiek jai žinoma, M. D. po skyrybų savo vaiko išlaikymui jos dukrai vieną kartą į rankas davė 200 Lt, taip pat vieną kartą pervedė į sąskaitą 150 Lt. Kadangi M. D. po skyrybų nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, Šiaulių miesto apylinkės teismo priteistus 400 Lt kas mėnesį, dukra 2009 metų rudenį kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir antstolę V. Š. Apie M. D. ieškinį dėl sūnaus išlaikymo sumažinimo nuo 400 Lt iki 200 Lt dukra žinojo. Tačiau į teismo posėdį negalėjo atvykti, nes gyvena Ispanijoje. Dukra dėl teismo sprendimo neprieštaravo, kad buvęs vyras sūnaus J. D. išlaikymui kas mėnesį mokėtų po 200 Lt (44-45 b. l.).

M. D. elektroniniu paštu pateikti atsakymai, kad jai ir M. D. 2000 metais gimė sūnus J. Bendras gyvenimas nepavyko, todėl 2008 metais santuoka buvo nutraukta. Ji liko gyventi name, kurį su vyru statėsi, tačiau statė vyro senelio vardu. Po santuokos nutraukimo M. D. nemokėjo sutartų 400 litų vaiko išlaikymui, todėl kreipėsi į Vaikų fondą, iš kurio gavo išmokas. Yra gavusi iš buvusio vyro draugės 150 litų, kai sūnus sunkiai sirgo. 2011 metais su sūnumi išvyko gyventi į užsienį, į Ispaniją, kur jokių išmokų sūnui negauna. 2009 metais kreipėsi dėl išlaikymo išieškojimo į antstolės V. Š. kontorą, pateikė sąskaitos numerį, į kurią turėtų būti pervesti pinigai. Kadangi M. D. nemokėjo vaiko išlaikymui skirtų pinigų, ji 2009 metų rudenį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, pateikė reikiamus dokumentus. Prieš tai ji skambino buvusiam sutuoktiniui, siūlė vaikui skirti 200 litų, nes žinojo, kad jis su kita moterimi susilaukė bendro vaiko, tačiau šis nesileido į kalbas ir lėšų vaikui išlaikyti nesiruošė mokėti. Vaikas pas tėvą buvo 2009 metų vasarą dvi savaites, 2010 metų vasarą praleido pas M. D. tėvus. Daugiau buvęs vyras su sūnumi nebendravo (72-75 b. l.).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymas Nr. (4.2)D2-36596 pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi M. D. yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui už J. D. mokamas išmokas nuo 2009 metų spalio mėnesio, pateikti įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys bei kad Fondas atsisako reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (2-9 b. l.).

2008-11-28 ir 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimai apie iš M. D. priteistas sumas nepilnamečiui sūnui J. D. išlaikyti (15, 16-17 b. l.).

Antstolės V. Š. pateikti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos dokumentų kopijos. Vykdomoji byla pradėta 2009-10-09 (19-41 b. l.).

2013-02-25 Šiaulių teritorinės darbo biržos pažyma, kad M. D. nuo 2009-08-13 iki 2011-04-01 buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje, šiuo laikotarpiu jam nebuvo išduoti pasiūlymai įsidarbinti į laisvas darbo vietas, nedarbo draudimo išmoka mokama nebuvo, nuo 2011-04-04 iki 2011-11-28 - kaip dirbantis ir ieškantis darbo, nuo 2012-03-09 registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje kaip dirbantis ir ieškantis darbo. Dirba UAB „A“ Darbo biržos rengiamuose kursuose nedalyvavo (47, 81 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenys, kad M. D. išmokų negauna nuo 2009 metų liepos mėnesio, dirba UAB „A“ nuo 2011-03-02 (49-52 b. l.).

2013-03-15 Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštas, kad nuo 2012-12-01 sustabdytas išmokų mokėjimas J. D., M. D. įsiskolinimas yra 6400,94 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų (54-66 b. l.).

Antstolės V. Š. pateikti duomenys, vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš M. D. (67-68 b. l.).

UAB „A“ pažyma apie iš M. D. atlyginimo į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą pervestą 2763,38 Lt sumą nuo 2011-11-17 iki 2012-12-21 (89 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis M. D. nuo 2009-08-13 iki 2011-04-01 buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje, nuo 2011-04-04 iki 2011-11-28 buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje, nuo 2012-03-09 registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje kaip dirbantis ir ieškantis darbo, tačiau nuo 2011-03-02 jis įsidarbino UAB „A“, t.y. laikotarpiu nuo 2009-08-13 iki 2011-03-01 jis visai neturėjo darbo ir siekė įsidarbinti, o vėliau nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau kartu ir dirbo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiga išlaikyti savo sūnų J. D. laikotarpiu nuo 2009-10-09 iki 2011-03-01 nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. D. suformuluotas kaltinimas atitinkamai tikslintinas, nurodant, kad M. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ne nuo 2009-10-09, bet nuo 2011-03-02 iki 2011-11-17. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia esminių faktinių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo padėties.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaiko išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir liudytojų – V. Š. ir A. Č. - parodymai, kad M. D. buvusi sutuoktinė M. D. negauna išlaikymo iš savo buvusio vyro jų vaikui, o vaikų išlaikymo fondas jai mokėjo pinigus vaikui išlaikyti, kadangi vyras priteistų alimentų nemokėjo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti vaiką – sūnų J. D., gim. (duomenys neskelbtini), savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes M. D. yra šio vaiko tėvas ir turėjo jį išlaikyti. Dėl šios priežasties M. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog M. D. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. už nusikalstamą veiką siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo, per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje.

Skirdamas kaltinamajam M. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. D. anksčiau neteistas (105 b. l.), Šiaulių m. PK VPS Pietinėje policijos nuovadoje į profilaktinę apskaitą neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (107 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (108-112 b. l.), dirbantis UAB „A“, registruotas darbo biržoje (113, 114 b. l.), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas M. D. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bartkus