Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-56-526/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
A8.-56-526/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01649-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
E. Š.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-56-526/2019Proceso Nr. 4-06-3-01649-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 18095142552(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dirbančiam UAB „A.“ muitinės tarpininku, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas E. Š. buvo surašytas todėl, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų posto Tarnybinį pranešimą Nr. 8D-2445 nustatė, kad 2018 m. liepos 19 d. 10 val. 41 min. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „Centras“ (LTLC0100- importo įstaiga) UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), deklarantas E. Š., muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją 8LT304139573300(duomenys neskelbtini), kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė - lengvasis automobilis (toliau ir - l/a), markė „BMW“, modelis „528X1“, spalva pilka, pagaminimo metai 2014 m., kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini), variklio talpa 1997 cm³, variklio galia 180 kW, degalų rūšis benzinas, aprašymas - su defektais. Kartu su papildomais dokumentais pateikta UAB „P. a.“ vertinimo ataskaita Nr. 180719-302. Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą, patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM182(duomenys neskelbtini). Muitinės posto pareigūnui patikrinus ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte Nr. 180719-302 apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių įtraukta transporto priemonės kairės pusės kojų saugos oro pagalvė, kuri transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 180719-302 neturėjo būti įtraukta. Dėl nustatyto neatitikimo importo deklaracija MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini) neišleista, transporto priemonės vertinimo ataskaita nepriimta. 2018 m. liepos 20 d. įforminta nauja importo deklaracija MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini)su patikslinta UAB „P. a.“ vertinimo ataskaita Nr. 180719-302P. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 4275,41 Eur, teisinga turi būti 5096,80 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 4275,41 Eur ir mokėtino muito suma 428,00 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4833,41 Eur ir mokėtino PVM suma 1015,00 Eur, iš viso 1443,00 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 5096,80 Eur ir mokėtino muito suma 510,00 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 5736,80 Eur ir mokėtino PVM suma 1205,00 Eur, iš viso 1715,00 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad patikslinus l/a „BMW 528X1“ vertinimo ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini) (2018-07-19) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 821,39 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muito - 82,00 Eur, PVM - 190,00 Eur, iš viso 272,00 Eur. Pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei, 1/a „BMW 528X1“ turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. UAB „A.“ deklarantas E. Š., pateikęs (pasirašęs) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdamas neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakingas už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą, todėl pateikdamas neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, E. Š. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatuose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipoje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-13 įsakymo Nr. 1B-329 (2014-10-01 įsakymo 1B-699 redakcija) 27.52 p. ir 27.53 p. nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, E. Š., atstovas advokatas, Vitalijus Katėnas parodė, jog E. Š. kaltės nepripažįsta, prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nesutinka su Klaipėdos teritorinės muitinės taikoma praktika, kai surašomi protokolai ir asmuo turi pareigą atsakyti dėl absoliučios atsakomybės už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl duomenų neatitikimo. Neatitikimas įvyko dėl nepriklausomo turto vertintojo UAB „P. a.“ atstovo veiksmų, kuriuos paaiškinime pripažino pati UAB „P. a.“. Mano, jog perkelti atsakomybę deklarantui už turto kvalifikuoto turto vertintojo veiksmus nėra teisinga. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių nuolaidų negavo, veiksmai nebuvo sisteminiai, tyčiniai. Pirminė deklaracija buvo patikslinta, žala valstybei nepadaryta.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovė R. S. parodė, kad nagrinėjamu atveju neatitikimas deklaracijoje įvyko dėl turto vertintojo „Audatex“ programoje du kartus suvesto žymens. Mano, jog šioje situacijoje deklarantui specialių žinių neatitikimui išsiaiškinti nereikėjo. Paaiškino, jog deklarantas atsakingas už tai, ką teikia deklaracijoje. Turto vertinimo ataskaita - deklaracijos sudėtinė dalis. Todėl, deklarantas turėtų skirti ypatingą dėmesį deklaracijos užpildymui, prieš pateikiant apsižiūrėti prekę, pasitikrinti duomenis, būti aktyvus, elgtis rūpestingai. Net ir esant žmogiškai turto vertintojo klaidai, deklarantas turi teikti išsamias deklaracijas, imtis visų veiksmų, kad būtų pateikiami Institucijai kuo išsamesni duomenys. Patvirtino, jog antrą patikslintą deklaraciją priėmė Institucija priėmė, žala valstybei nėra padaryta. Jeigu teismas pripažintų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu, prašo atsižvelgti, jog nuo 2019-01-01 keitėsi ANK 212 straipsnio struktūra ir dalių dispozicijos. Todėl, tokiu atveju E. Š. veika turėtų būti perkvalifikuota iš ANK 212 straipsnio 4 dalies (redakcija galiojusi iki 2019-01-01) į ANK 212 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2019-01-01), kuri numato švelnesnę atsakomybę.

Pateikė Institucijos pareigūno, vyresniojo inspektoriaus S. B. (S. B.), kuris atliko fizinį prekių tikrinimą byloje ir nustatė neatitikimus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimą. Dokumentas pridėtas prie bylos (b. l. 77).

Liudytojas A. Z. parodė, kad dirba UAB „P. a.“ kilnojamo turto vertintoju. Dėl nagrinėjamo atvejo Institucijai pateikė paaiškinimą. Neatitikimas įvyko dėl rankiniu būdu „Audatex“ programoje pažymėtos keitimui kairės pusės vairuotojo kojų saugos pagalvės. Papildomai nurodė, jog turto vertinimą užsakė UAB „A.“. Paaiškino, jog vertindamas turtą vadovaujasi tokia tvarka – gavus užsakymą, duomenis iš užsakančiosios įmonės, vyksta į uostą apžiūrėti, įvertinti prekių (daiktų); grįžus į kabinetą, suveda užfiksuotus tikrintų prekių (daiktų) duomenis „Audatex“ programoje. Tokios praktikos, jog tikrinime kartu dalyvautų ir deklarantas, nėra susiklostę. Mano, jog turto vertinimui reikia specialių žinių. Deklarantas gali nesuprasti dokumentų reikšmių dėl vertinime naudojamų specialių programų. Šiuo atveju neatitikimas tą pačią dieną buvo ištaisytas, patikslinant deklaraciją.

Liudytojas Institucijos vyresnysis inspektorius S. B. parodė, jog nagrinėjamu atveju buvo užfiksuota turto vertintojo klaida - defektacijos akte du kartus buvo įtraukta saugos pagalvė - vieną kartą kelių saugos pagalvė, kitą kartą kojų saugos pagalvė. T. y., ta pati pagalvė - tik skirtingai įvardyta. Tą dieną jis atliko fizinį tikrinimą, kartu buvo įmonės atstovas J. S., kuris po tikrinimo skambino turto vertintojui ir nurodė, kad vienos saugos pagalvės neturi būti. Mano, jog deklarantas turėtų gebėti suprasti turto vertinimo dokumente nurodytas reikšmes. Panašiais atvejais deklaruojant prekes (daiktus) yra susiklosčiusi tokia tvarka –pirma, turto vertintojas atlieka turto vertinimą, surašo defektacijos aktą, tada deklarantas pateikia deklaraciją muitinei, po to atliekamas fizinis turto vertinimas Institucijoje su muitinės inspektoriumi bei įmonės atstovu. Pripažįsta turto vertintojas turi specialių žinių, reikalingų turto vertinimui atlikti, kurių deklarantas neturi.

Šalies argumentai

S. B. paaiškinime Institucijos Pilies Jūrų uosto postui nurodė, jog importo deklaracijoje MRN 18LTLC0100IM062249, deklaruoto defektuoto lengvojo automobilio „BMW 528X1“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini), pateiktoje UAB „P. a.“ turto vertintojo ataskaitoje įtraukti defektai dubliuojasi. Defektai: keleivio kelių pagalvė ir kairės pusės kojų oro pagalvė yra ta pati detalė, todėl ji ir buvo išbraukta. UAB „A.“ atstovas ir UAB „P. a.“ turto vertintojas, dalyvavę tikrinime su tuo sutiko (b. l. 77).

Administracinio nusižengimo padarymo faktas ir E. Š. kaltė įrodinėjama: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); 2018-08-22 UAB „P. a.“ raštu Institucijai Nr. 742 „Dėl informacijos pateikimo 2018-08-17 Nr. (12.1)11D-10816“ kur pažymima apie 2018-07-19 apžiūrėtą ir vertintą automobilį „BMW 528 XI“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini), ir suklydimą netiksliai pažymint oro pagalves (b. l. 10); 2018-07-19 importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini)dėl deklaruotos prekės - 1/a, markė „BMW 528X1“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini) (46 langelyje deklaruota statistinė vertė - 4275,41 Eur) kopija (b. l. 16); 2018-07-20 importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini) dėl deklaruotos prekės - 1/a, markė „BMW 528X1“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini) (46 langelyje deklaruota statistinė vertė - 5096,8 Eur) kopija (b. l. 42); 2018-07-19 Institucijos patikrinimo aktu Nr. 18LTLC0100IM182(duomenys neskelbtini); UAB „P. a.“ transporto priemonės „BMW 528 XI“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini), 2018-07-19 vertinimo ataskaita Nr. 180719-302 su priedais, 2018-07-20 patikslinta vertinimo ataskaita Nr. 180719-302P su priedais (b. l. 18-38; 43-68); administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 69-74); kita bylos rašytine medžiaga.

Administracinio nusižengimo teisena E. Š. atžvilgiu nutrauktina.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-01-01) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 212 straipsnio tikslus pavadinimas yra „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“, minėto straipsnio 4 dalyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) išdėstyti kituose teisės aktuose.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“.

2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ (2015-01-01 galiojanti redakcija) 27.52 ir 27.53 papunkčių nuostatos numato bendrojo administracinio dokumento (muitinės deklaracija) 46 langelio - „Statistinė vertė“, 47 langelio - „Mokesčių apskaičiavimas“, pildymo gaires.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Remiantis išnagrinėta pateikta bylos medžiaga, anksčiau išvardintų teisės aktų reglamentavimu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to ar E. Š. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar, jog jo veika padaryta dėl neatsargumo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas laikėsi pozicijos, jog klaida teikiant deklaraciją įvyko ne dėl E. Š. kaltės, o dėl nepriklausomų turto vertintojų, UAB „P. a.“, klaidos turto vertinimo dokumentuose. Teigė, kad pats E. Š., kaip deklarantas, deklaraciją užpildė pasitikėdamas specialistų, kurie turi kvalifikaciją ir specialių žinių, patvirtintais duomenimis. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją Institucijai ir buvo įsitikinęs duomenų teisingumu. Institucijai nustačius neatitikimus deklaracijoje, buvo suformuoti patikslinti turto vertinimo dokumentai ir pateikta kita deklaracija. Mokesčiai pagal pateiktą naują deklaraciją sumokėti, žala valstybei nepadaryta.

Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją patvirtina ir byloje Institucijos pateikta bylos medžiaga, apklaustų liudytojų - UAB „P. a.“ turto vertintojo, A. Z., Institucijos vyresniojo inspektoriaus, S. B., parodymai. Esant tokiam bylos duomenų visetui, matyti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai lengvojo automobilio „BMW 528X1“, kėbulo Nr. WB(duomenys neskelbtini), kuris buvo deklaruotas 2018-07-19 importo deklaracijoje MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini), UAB „P. a.“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje įtraukti trūkumai pasikartojo. Institucijos vyresniojo inspektoriaus, S. B., pripažino, jog fizinio tikrinimo metu muitinėje minėtos transporto priemonės keleivio kelių pagalvė ir kairės pusės kojų oro pagalvė pagal realų tikrinimą buvo pati detalė, todėl ji ir buvo išbraukta. UAB „P. a.“ turto vertintojas, A. Z., patvirtino, jog, rengiant pirminę šio automobilio turto vertinimo ataskaitą ir suvedant prekės trūkumus į „Audatex“ programą, rankiniu būdu įvesta keitimui kairės pusės kojų saugos pagalvė. Dirbant toliau su programa ir pasirinkus programinę galimybę „Išpildymas JAV rinkai“ kojų saugos pagalvės atsirado detalizacijoje – schemoje ir buvo įvestos keitimui dar kartą. Dėl to, turto vertinimo dokumentuose atsirado pažymėtos dvi vairuotojo kojų saugos pagalvės.

Teismas sutinka su vertinimu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą. Vis dėlto, nepaisant aptarto vertinimo, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, būtina pažymėti, jog tais atvejais, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, nurodytų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar E. Š. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jo veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018).

Atkreiptinas dėmesys, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Nagrinėjamu atveju, Institucijai, neišleidus 2018-07-19 importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės, UAB „A.“ kreiptasi į turto vertintoją UAB „P. a.“, kad ši patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis. Jau kitą dieną, 2018-07-20, įforminta nauja importo deklaracija MRN 18LTLC0100IM06(duomenys neskelbtini) su patikslinta UAB „P. a.“ vertinimo ataskaita Nr. 180719-302P.

Todėl, šiuo atveju, E. Š. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime / vertinime, deklarantas, neturėdamas specifinių techninių / kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui (Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-382/2018).

Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų E. Š. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos medžiagoje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra pagrįstų abejonių dėl E. Š. kaltės. Todėl, nesant administracinio nusižengimo požymių visumos, E. Š. administracinio nusižengimo byla dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-01-01), nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą E. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2019-01-01), nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas