- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-592-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06768-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Dalius Jurjonas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. G. teistas 2021 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 26 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2023 m. liepos 27 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 30 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuodama tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, daug kartų skatintas, teigiamas požiūris į darbą, moka įsiskolinimus, įgijo specialybę, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui D. G. gynėjas advokatas Dalius Jurjonas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo instituto taikymą. Skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinti aktualūs duomenys apie nuteistojo D. G. asmenybę ir jo pataisos procesą, nes nepagrįstai nutarta, kad nuteistojo D. G. pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, neva nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis nesugebės tinkamai valdyti kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
5.2. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistojo D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką Marijampolės kalėjime vertinta du kartus (2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 birželio 27 d.) ir nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: apsauginiai –turi motyvacijos gyventi dorai; turi padedančių žmonių ne vien artimųjų tarpe; motyvuotas dirbti, įgijo specialybę; nepiktnaudžiauja narkotikais. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, daug kartų skatintas, teigiamas požiūris į darbą, moka įsiskolinimus, įgijo specialybę, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau D. G. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant. Be to, 2023 m. birželio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis D. G. daro akivaizdžią pažangą mažindamas rizikas, kas sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Būtent nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios Kalėjimo administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesio ir požiūrio į padarytus nusikaltimus pokyčius, kas atsispindi ir pagrįstame bei D. G. asmenybę individualizuotame Komisijos nutarime. Pažymint, kad Komisijos sprendimas priimtas vienbalsiai, t. y. visi penki Komisijos nariai balsavo - už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
5.3. Skunde akcentuojama, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog asmens padaryti nusikaltimai buvo įvertinti priimant teismo nuosprendį ir skiriant bausmę. Be to, asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas parranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. O tai reiškia, kad prokuroro skunde ir skundžiamoje nutartyje akcentuojami nuteistojo D. G. padarytų nusikalstamų veikų sunkumai, keleto teistumų neatgrasymas nuo tolimesnio nusikalstamų veikų darymo turi būti pripažinti nesudarančiais pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi lygtinio paleidimo taikymui svarbu tai, kokios nuteistojo pažiūros yra šiuo metu, o ne nusikaltimo darymo metu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad D. G. bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, t. y.: 1) nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. spalio 11 d. dalyvavo „Sėkmingų asmeninių finansų valdymas“ programoje, įgijo teorinių ir praktinių žinių apie asmeninių finansų valdymą, biudžeto sudarymą, taupymą, investavimą, ugdė komandinio investavimo įgūdžius, siekė suprasti finansinio raštingumo svarbą; 2) nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dalyvavo „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programoje, kurios metu nuteistasis buvo skatinamas analizuoti savo ankstesnį elgesį, stebėti jo pasikeitimus, buvo diskutuojama apie nuteistojo norą keistis, atsakomybė už būsimus pasirinkimus, taip pat skatinamas ieškoti teisėtų ir alternatyvių tam tikrų problemų sprendimo būdų, motyvuojami nenusikalsti, atsisakyti priklausomybių ir pan.; 3) nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocinio valdymo psichologinio konsultavimo“ programoje, kurios metu nuteistasis analizavo savo elgesį, asmenines savybes, siekė sustiprinti savo požiūrį į visuomenėje pripažintą vertybių sistemą. Užsiėmimų metu nuteistasis parodė, kad jo savianalizės įgūdžiai pakankami, geba priimti konstruktyvią kritiką, reikšti savo nuomonę; 4) nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. sausio 31 d. dalyvavo „RAKTAS“ programoje, užsiėmimų metu, nuteistasis buvo skatinamas geriau pažinti ir suvokti save, padedant atpažinti savo jausmus, juos įvardinti, išreikšti savo išgyvenimus žodžiais; 5) nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. vasario 15 d. „Kompiuterinio raštingumo“ programoje, nuteistasis dalyvavo 10 iš 14 užsiėmimų. Jų metu uoliai ugdė ir gilino kompiuterinio raštingumo įgūdžius bei noriai atlikinėjo jam pavestas užduotis; 6) nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. kovo 28 d. dalyvavo „KITOKS“ programoje, kurios tikslas padėti nuteistajam įgyti naudingesnių mąstymo ir elgesio įgūdžių, kurie leistų geriau pažinti ir suprasti save, pagerinti savikontrolę ir gebėjimus siekti tam tikrose gyvenimo situacijose pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, numatant būsimas elgesio pasekmes. Tokiu būdu nuteistasis D. G. siekė ir siekia pozityvių asmenybės pokyčių, o tai leidžia teigti, kad jis geba kritiškai vertinti save, yra išanalizavęs nusikaltimą lemiančius motyvus, siekia keisti gyvenimo būdą.
5.4. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje visiškai ignoruotos liko aplinkybės, kad nuteistasis D. G. nepriekaištingai elgiasi, struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų, ką patvirtina ir socialinio tyrimo išvados duomenys, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą šį laikotarpį nepastebėta nuteistojo neigiamo elgesio su kitais nuteistaisiais ar pareigūnais. D. G. elgiasi remiai, streso, nerimo ženklų nestebima, neišsiskiria iš aplinkinių tarpo, sugeba prisitaikyti prie esamos situacijos. Bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus: 1) 2022 m. lapkričio 30 d. už programos lankymą; 2) 2023 m. vasario 20 d. už programos lankymą; 3) 2023 m. balandžio 20 d. už programos „Kitoks“ lankymą.
5.5. Skunde pažymima, kad išimtinai didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurių padarymą D. G. buvo nuteistas, susijusios su alkoholio vartojimu, ko nuteistasis ir neneigia, todėl teigiamai privalėjo būti įvertinta tai, kad jis supranta alkoholio vartojimo žalą bei tai, kad jis motyvuotas visiškai atsikratyti alkoholio vartojimo, ką patvirtina 2022 m. rugsėjo 7 d. dalyvavimas užsiėmime „Įdomioji psichologija: priklausomybės atsiradimo priežastys“, kur buvo diskutuojama, dalinamasi savo įžvalgomis, atliktos komandinės užduotys. Be to alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimo faktas D. G. atliekant bausmę nenustatytas.
5.6. Skunde akcentuojama, jog nestebima, kad D. G. palaikytų kriminalinį elgesį ir subkultūrą, diskriminacinių nuostatų jis taip pat nereiškia, o jo siekį vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis patvirtina ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. ne tik privalomose, bet ir papildomose Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat visiškai ignoravo aplinkybę, kad nuo 2023 m. vasario 2 d. D. G. dirbo siuvimo ceche ir iš gaunamo darbo užmokesčio darė išskaitas skolinių įsipareigojimų įvykdymui.
5.7. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis D. G. šio skundo teikimo dienai yra perkeltas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą, ko pasėkoje nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ir jau susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ - staklininko - pagalbinio darbininko pareigose. Tokiais veiksmais nuteistasis siekia ir toliau nuosekliai integruotis į visuomenę, tęsti pareigos atlyginti sukeltą žalą ir dengti kitus skolinius įsipareigojimus vykdymą. Šios paminėtos faktinės aplinkybės paneigia lakoniškus prokuroro ir pirmosios instancijos teismo teiginius, kad nuteistojo D. G. pažanga vis dar nėra pakankama.
5.8. Skunde teigiama, kad tiek prokuroro skunde, tiek skundžiamoje nutartyje buvo išskirti nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantys 4 kriminogeniniai veiksniai, tačiau visiškai ignoruoti 4 apsauginiai veiksniai, deklaratyviai nurodant. kad jie neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti. Tačiau teismų praktikoje pasisakyta, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo instituto (Kauno apygardos teismo nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-853-290/2020). Tuo tarpu aplinkybės, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra dirbantis bei turi gyvenamąją vietą visiškai atsveria veiksnius, rodančius problemiškiausias ir galinčias lemti pakartotinį nusikalstamumą veiksnius, o tai daro pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis ir faktinių duomenų neatitinkančiomis.
5.9. Pasak gynėjo advokato, priešingai nei teigia prokuroras ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. G. savo elgesiu įrodė, jog suprato neteisėtų veiksmų žalingą pobūdį, deda pastangas reabilituotis ir pasitaisyti, pilnavertiškai vykdė Komisijos rekomenduojamas, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, per visą bausmės atlikimo laiką rėžimo pažeidimų jo atžvilgiu nėra užfiksuota. Apsauginių veiksnių buvimas, kartu įvertinus nuteistojo D. G. dedamas pastangas koreguoti savo elgesį ir valdyti kriminogeninius veiksnius bausmės atlikimo metu, didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę ir tuo pačiu teikia pagrindą išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam taikoma probacija bus sėkminga.
5.10. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo D. G. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu tenkinami visi įstatyme keliami reikalavimai. Kaip nurodyta pirmiau, vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau būtent minėtos aplinkybės buvo vertintos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo D. G. lygtinio paleidimo.
5.11. Anot gynėjo advokato, priešingai, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. G. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, nes faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis D. G. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nuteistojo D. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai bei iš esmės vieningai nusprendė taikyti lygtinio paleidimo institutą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis prašo nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kadangi skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti minėtų nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą D. G. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. G. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam D. G. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta nors ir mažėjanti, tačiau vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam D. G. nustatomi kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai: gyvenamosios vietos perspektyvos ateityje, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas bei mąstyme ir elgesyje stebima problemų sprendimo įgūdžių stoka, nevisapusiškas savo veiksmų pasekmių apgalvojimas, ateities planų idealizavimas, reti nekontroliuojami pykčio protrūkiai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis D. G. savo mąstymą bei elgesį pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad skunde akcentuojami tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su nepiktnaudžiavimu narkotikais, motyvacija darbui, turima kitų žmonių pagalba egzistavo ir D. G. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistasis D. G. šiuo metu deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pataisos procesas dar nėra baigtas.
12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei skunde nurodytas aplinkybes, abejonių tam tikrais teigiamais D. G. asmenybės pokyčiais neabejojama – nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo vietoje Marijampolės kalėjime, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, turi palaikančius socialinius ryšius, įgijo siuvėjo operatoriaus kvalifikaciją, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal išgales dengia turimus išieškojimus. Problemą dėl gyvenamosios vietos neturėjimo laikinai taip pat yra išsprendęs, kadangi ją nuteistajam suteiktų buvusi socialinė darbuotoja. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis D. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad D. G. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
13. Bylos duomenimis D. G. teistas penkis kartus. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos neturėjo, D. G. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. O tai itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kadangi tai tik parodo, jog D. G. tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką yra labai sunku. Ir nors laisvės atėmimo bausmę D. G. atlieka pirmąjį kartą, tačiau pažymėtina, kad ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Jo nusikalstamos veikos pagrinde susijusios su plėšimais, kurių metu buvo naudojamas smurtas. Paskutiniuoju nuosprendžiu D. G. teistas už sunkaus seksualinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, kurio metu taip pat naudojo smurtą aukos atžvilgiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino ir nereiškė dėl to atgailos. Ir nors D. G. atlikdamas bausmę dalyvavo ne vienoje elgesio pataisos programoje, kuriose buvo skatinamas analizuoti savo ankstesnį elgesį bei spręsti turimas problemas, tačiau duomenų, kad nuteistasis menkintų savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, byloje nėra, o tai tik parodo, kad pataisos procesas nuteistajam D. G. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
14. Ir nors kaip teisingai nurodoma skunde teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas ir prokuroras vertindami aplinkybę, kad D. G. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 30 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 27 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. G. bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius ir jam buvo skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, aukštesniojo teismo vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam D. G. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
15. Akivaizdu, kad nuteistojo gynėjas advokatas skunde akcentuoja tik D. G. lygtinį paleidimą pagrindžiančios aplinkybės, išskirtinę reikšmę suteikdamas Komisijos ir su nuteistuoju dirbančių specialistų sprendimui, visiškai ignoruodamas pirmosios instancijos teismo padarytas priešingas išvadas, kurios apygardos teismo vertinimu atitinka byloje esančius faktinius duomenis. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. ir tuos kurie nustatyti Socialinio tyrimo išvadoje remiantis asmens byla, interviu/pokalbių metu, savęs vertinimo anketa bei kitais duomenimis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs ir nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
16. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistasis D. G. deda pastangas spręsdamas turimas problemas ir siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau laikotarpis, kuomet nuteistasis išklausė programą susijusią su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, bausmę pradėjo atlikinėti atvirojo tipo sąlygomis bei įsidarbino už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, dar nėra pakankamas spręsti, jog nuteistasis D. G. savo elgesį bei nuostatas pakeitė iš esmės ir būdamas mažiau struktūrizuotoje aplinkoje sugebės laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Dėl to nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. G. gynėjo advokato Daliaus Jurjono skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.