Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Vis Insurance Ltd. (Vateyggingafelag Islands hf) atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., LR Transporto priemonių draudikų biurui ir VIS Insurance Ltd (Vateyggingafelag Islands hf.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu V. L. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 str. 5 d. ir 144 str., padarymą. Nuosprendžiu nustatyta, kad 2007 m. liepos 7 apie 21.07 val. Telšiuose, Sedos-Karaliaus Mindaugo gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo L. M.. Autoavarija įvyko susidūrus V. L. ir L. M. vairuojamiems automobiliams. Autoįvykio kilimą sąlygojo tiek V. L., tiek L. M. veiksmai. Nuosprendžiu ieškovės civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (3-8 b. l.).

L. M. buvo ieškovės dukra (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, I t., 141 b. l.), M. V. motina (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, I t., 143 b. l.). 2007 m. liepos 27 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-919 M. V. nustatyta laikina globa, globėja paskirta ieškovė (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, I t., 148 b. l.). M. V. nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. nustatytas vidutinis (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, I t., 145 b. l.), nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. nustatytas sunkus (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, I t., 147 b. l.), nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. nustatytas pakartotinis (baudž. b. Nr. 1-126-304/2011, III t., 171 b. l.), nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2021 m. spalio 20 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis (9 b. l.). M. V. nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, autizmas (F84,0), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. skirta negalia, nuolat gydomas vaistais (33, 41 b. l.), delfinų terapija (34, 35 b. l.).

LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsakomybę už padarytą žalą numato, jog asmens, kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas), atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 6.270 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 str. 1 d.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246–6.249 str.). Atsakomybei už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsirasti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiką; 2) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos.

Ieškovei atsakovas LR transporto priemonių draudikų biuras, atsižvelgęs į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį, kompensavo 4 324,63 Lt išlaidas, M. V. — 25 452 Lt, iš viso ieškovei pervesta 29 776,63 Lt (42, 43 b. l.). Ieškovė ieškiniu prašė papildomai iš atsakovų priteisti po 100 000 Lt jai ir M. V. neturtinei žalai atlyginti.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas apibrėžia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą — dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 10 d.). Konkretus neturtinės draudžiamos žalos dydis apskaičiuojamas 2004 m. birželio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimų taisyklių 12.3 punkte nustatyta tvarka. Kadangi L. M. žuvo, atsakovas LR transporto priemonių draudikų biuras pagal 12.3 punkte įtvirtintas nuostatas turėjo išmokėti maksimalią galimą mokėti pagal Įstatymą išmokos sumą dėl neturtinės žalos, t. y. 1 000 eurų.

Kadangi eismo įvykis įvyko ir dėl L. M. kaltės, teismas sutinka su atsakovų pasirinkta žalos atlyginimo proporcija, atsakovui V. L. ir žuvusiajai L. M. nustatant po 50 proc. kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Atsakovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, administruodamas žalą atsakovo draudiko VIS Insurance Ltd (Vateyggingafelag Islands hf.) vardu, išmokėjo 1 726,40 Lt neturtinę žalą ieškovui M. V., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., todėl didesnės neturtinės žalos sumos neprivalo mokėti.

LR Kelių eismo taisyklių XXX skyrius numato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui – 231.4. p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), jo dalyviai privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 231.5. – imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, atsakovas V. L. po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, neįvykdęs aukščiau nurodytų pareigų, todėl jis minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 144 str., konstatuojant, kad jis sukėlęs pavojų nukentėjusiajam asmeniui nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Nors jis teigė, kad pats patytė sukrėtimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuoj po eismo įvykio dėl sukelto šoko jis būtų kreipęsis į medikus, todėl teismas pripažįsta, kad dėl šio nusikaltimo padarytą žalą jis privalo atlyginti, tačiau teismas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, ir didžiausia reikšmė suteikiama žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi, atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, jos neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Žalą padariusio asmens (atsakovo) turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino po 100 000 Lt jai ir jos globotiniui.

Kaip minėta, eismo įvykis įvyko ne tik dėl V. L., bet ir dėl L. M. kaltės. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir M. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus dėl L. M. žūties. M. V. sveikatos pablogėjimą įrodo nustatyti neįgalumo lygiai, kurie kito nuo vidutinio iki sunkaus. Kaip minėta, kaltę dėl eismo įvykio kilimo atsakovui V. L. ir mirusiajai L. M. teismas paskirstė kiekvienam po 50 proc., todėl dėl eismo įvykio sukėlimo neturtinė žala iš atsakovo nepriteistina.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas tik iš dalies. Iš atsakovo V. L. ieškovams O. S. M. ir M. V. priteistina po 5 000 Lt kiekvienam neturtinė žala dėl L. M. palikimo be pagalbos, kai jos gyvybei grėsė pavojus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinta 5 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 95 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovei priteistina 5 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 000 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti (44 b. l.), 2013 m. kovo 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (82-83 b. l.). Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo V. L. ieškovei priteistina 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams O. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš atsakovo V. L. priteisti ieškovės O. S. M. naudai 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.