Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant pareiškėjos M. U. atstovei advokatei D. O., suinteresuoto asmens J. N. atstovei advokatei K. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) M. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; kt.).

Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo reiškia remdamasi LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir motyvuodama tuo, kad naujai paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 str., 369 str. 2 d.).

Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės ieškovo J. N. naudai priteista 3000,00 Lt be pagrindo gautų lėšų, 2000,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 7000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (27-30 b.l.). Sprendimas priimtas atsakovei nustatytu terminu nepareiškus atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami visais žinomais adresais, tame tarpe ir Lieporių g. 5-63, Šiauliuose, kur kaip patvirtino pati atsakovė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014 ji gyvena (2014-03-20 teismo posėdžio garso įrašas, 52 b.l.), taip pat į darbovietę ir tik tada jai pranešta apie bylą viešo paskelbimo būdu. Be to, kaip patvirtino atsakovės atstovė, pareiškėja iš užsienio (Švedijos) buvo grįžusi 2013 m. pradžioje, išvyko į užsienį tų metų gegužės mėn. GRT duomenimis atsakovė nebuvo ir nėra deklaravusi savo išvykimo į užsienį.

Tiek sprendime už akių nurodyta, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2012-01-09 pasirašė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausantį butą ir paėmė 1000,00 Lt rankpinigių bei pasižadėjo, per vieną mėnesį nepardavus buto, rankpinigius grąžinti trigubai (4 b.l.). Atsakovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo taip pat pateikė tos pačios dienos pasirašytus ieškovo įsipareigojimus pirkti minėtą butą, kad jis būsimos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui duoda pardavėjai 1000 Lt rankpinigius, kurie jai liktų jei pirkėjas nepirks buto (51 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną abiejų šalių sudaryti preliminarūs susitarimai dėl to paties buto pirkimo-pardavimo su abiejų šalių įsipareigojimais ir galimomis sankcijomis, jei šių įsipareigojimų neįvykdys per 1 mėn., apsikeičiant šalims šiais įsipareigojimais, perduodant vienas kitam šiuos rašytinius įsipareigojimus, teismas šiuos susitarimus vertina kaip vieną bendrą preliminarią sutartį dėl to paties buto pirkimo–pardavimo, apie šiuos įsipareigojimus abiems šalims buvo žinoma iki teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl negalima sutikti su pareiškėjos atstovės teiginiais, kad tai, kad ieškovas nepateikė teismui šio ieškovo įsipareigojimo (kurio jis teikiant ieškinį net neturėjo, nes buvo pas atsakovę) ir nepaminėjo ieškinyje būtų pagrindas procesui atnaujinti. Teismas tokias išvadas daro remdamasi dar ir tuo, kad pareiškėjos atstovė taip ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent ieškovas kaltas dėl to, kad nebuvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi nepateikti jokie tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, o perklausius pareiškėjos pateiktą 2014-03-20 teismo posėdžio garso įrašą, atsižvelgiant ne tik į pareiškėjos minėtų liudytojų A. N. ir L. B. parodymus, bet ir šalių paaiškinimus, kitų liudytojų parodymus, teismo vertinimu negalima kategoriškai teigti kad ieškovas kaltas dėl to, kad nebuvo sudaryta sutartis (CPK 178 str., 185 str.). O atsakovės kaltę dėl minėtos buto pardavimo sutarties nesudarymo būtent ir patvirtina, tai, kad per vieną mėnesį nuo preliminarios buto pardavimo sutarties sudarymo ji niekaip negalėjo gauti bendraturčių sutikimo parduoti turtą ieškovui, t.y. ne bendraturčiui (CK 4.88 str.), o pasiūlyti bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant bendro turto dalį negalėjo, kadangi viena bendratučių Marjana A. P. buvo mirusi, o jos įpėdiniai tuo metu savo teisių į paveldimą turtą nebuvo įgyvendinę. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad galiausiai atsakovė butą adr. (duomenys neskelbtini), perleido U. B. dovanojimo, o ne pirkimo - pardavimo sutartimi, tokiu būdu išvengiant pareigos siūlyti bendratučiams pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dovanojimo sutartis kaip tik šiuo metu ginčijama Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014. Dovanojimą atsakovė siūlė ir ieškovui, tačiau jis su tuo nesutiko, nes jis, įmokėjęs avansą, norėjo butą pirkti įstatymų nustatyta tvarka įforminant sandorį pas notarą. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai rėmėsi preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis, numatančiomis sankcijas atsakovei už atsisakymą ir/ar negalėjimą sudaryti pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties, priteisiant tiek ieškovo įmokėtus 1000 Lt, tiek 2000 Lt baudą už atsakovės preliminarių įsipareigojimų nevykdymo. Be to, teismas sprendimu pagrįstai priteisė 2000 Lt iš atsakovės ieškovo jai tos pačios sutarties pagrindu sumokėtus papildomus 2000,00 Lt. O pareiškėjos atstovė ir neginčija, kad tai avansas, kuris būtų užskaitytas sudarant pagrindinę buto pardavimo sutartį.

Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovės teiginiais, kad 2012-06-19 atsakovės ir ieškovo pasirašytas skolos raštelis, pagal kurį jis atsakovei 2 mėnesių laikotarpiui pasiskolino 2000,00 Lt, kuris iki šiol nebuvo ginčytas, yra apsimestinis sandoris, be to nors pareiškėja teigia, kad ją privertė pasirašyti tokį raštelį, tačiau ji neginčija šio sandorio kitais pagrindais, t.y. nenurodo, kad toks sandoris turėtų būti ginčijamas CK 1.90 str. (dėl suklydimo) ar 1.91 str. (dėl apgaulės, smurto, smurto ir t.t.) pagrindais. Teismas neturi jokių duomenų ir pareiškėjos pateiktų įrodymų, kad faktiškai pinigai paskolos gavėjai nebūtų suteikti.

M. U. siekis atnaujinti procesą daugiau metai po sprendimo už akių įsiteisėjimo, kai ji nepasinaudojo pirmiausia sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, dėl ko ji 2013-07-17 buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu A. K., kuris kitą dieną gavo šios bylos kopijas (36-38 b.l.), vertintinas kaip atsakovės siekis išvengti likusių mokėjimų ieškovui. Minėta atstovavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl nesutiktina su pareiškėjos atstovės teiginiais, kad pareiškėja šios sutarties su advokatu nebuvo sudariusi ir tą turėtų pagrįsti pareiškėjos atstovei išsakyti telefonu teiginiai. Atstovavimo sutarties negaliojimo nepatvirtina pareiškėjos atstovės pateiktas U. B. atsisakymas nuo šio advokato paslaugų. Taigi vėliausiai kada pareiškėjai tapo žinoma apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių yra minėtos atstovavimo sutarties su atsakove sudarymo data.

Pažymėtina, kad pareiškėja, kreipdamasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatymo nustatyto 3 mėnesių terminą (CPK 368 str.) prašymui paduoti nuo tos dienos, kurią ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, atnaujinti šio termino nėra jokio pagrindo. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl preliminarių šalių susitarimų, surašytų ant dviejų tos pačios dienos lapelių, dėl buto pirkimo negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai tapo žinomomis po sprendimo už akių priėmimo ir kad neturint duomenų apie šiuos susitarimus teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Niekur nėra konstatuota, kad būtent dėl ieškovo kaltės nesudaryta buto, (duomenys neskelbtini) (dalies gyvenamo namo (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartis, pareiškėja, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, priešingai kita šalis pateikė papildomų įrodymų ir argumentų, kodėl būtent atsakovė kalta, kad nebuvo sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 178 str.). Taip pat teismui su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikta jokių argumentų ir įrodymų, dėl ko 2012-06-19 paskolos raštelis, kuris iki šiol nebuvo ginčijamas, galėtų būti negaliojantis, kad atsakovė faktiškai jokių pinigų negavo, nors paskolos raštelį pasirašė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, be to, negalima konstatuoti, kad priimtas, įsiteisėjęs ir vykdomas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Priešingai, proceso atnaujinimas pažeistų ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir interesus. Nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 78, 93, 290-291, 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjos M. U. prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.