Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)Ukrainos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. H. nuo 2021 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, laikė turėdama su savimi žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jos (D. H.) nuotrauka ir nurodyti jos anketiniai duomenys, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2023 m. rugsėjo 7 d. 15.40 val. Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., išvykstant iš Lietuvos Respublikos pateikdama dokumentų patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams.

Kaltinamoji D. H. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad yra ukrainietė, Ukrainos pilietė, turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Ji niekada neturėjo tikro vairuotojo pažymėjimo, tačiau būnant Lietuvoje nusprendė, kad jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Internete per „Telegram“ programą surado asmenį, kuris nurodė, kad gali pagaminti Ukrainos vairuotojo pažymėjimą. Jai atsiuntė sąrašą dokumentų, kuriuos reikia pateikti, kad jie galėtų pagaminti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat iš karto sumokėjo jiems visą sumą už vairuotojo pažymėjimą, pinigus pervedė iš savo ukrainietiškos sąskaitos į jų sąskaitą. Maždaug po mėnesio laiko asmenys nusiuntė vairuotojo pažymėjimą į tėvų namus, o paskui motina kartu su kitais daiktais atsiuntė jai šį pažymėjimą į Lietuvą. Motina nežinojo, kas ten per dokumentas, kad jis yra netikras. Šį dokumentą ji rado siuntinyje kartu su kitais daiktais . Matė, kad tai yra Ukrainos vairuotojo pažymėjimas, kuriame nurodyti jos asmens duomenys, jame buvo ta pati nuotrauka, kurią ji nusiuntė per „Telegram“ programą. Parašas ant pažymėjimo taip pat buvo jos, tai turbūt tas pats parašas, kurį ji nusiuntė ant balto lapelio, nes ant jokių oficialių dokumentų jai pasirašinėti nereikėjo. Atrodo, kad pažymėjime buvo nurodyta teisė vairuoti tik B kategorijos transporto priemones. Ji nelankė jokių vairavimo kursų, nelaikė nei teorijos, nei praktikos egzaminų, todėl suprato, kad šis vairuotojo pažymėjimas netikras. Ji tiksliai neprisimena, kada gavo šį vairuotojo pažymėjimą, bet gali būti, kad tai buvo 2022 metais. Nuo to laiko ji šį pažymėjimą laikė namuose. 2023 m. rugsėjo 7 dieną ji su vyru vyko į Ukrainą ir netoli Lenkijos pasienio juos sustabdė pasienio pareigūnai, kurie paprašė pateikti jų asmens tapatybės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, kadangi ji vairavo. Ji pateikė savo Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, pasą ir leidimą gyventi Lietuvoje. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Sutinka, kad įnešta užstato suma būtų užskaityta į paskirtą baudą.

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama byloje esančiais duomenimis:

Liudytojas A. J. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu.. 2023-09-07 nuo 09.00 val. vykdė tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje kartu su tos pačios užkardos jaunesniuoju specialistu V. N.. Tikrino į Lietuvą atvykstančius automobilius ir išvykstančius iš Lietuvos Respublikos. Apie 15.40 val. Kalvarijos r. sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., ribose dokumentų patikrinimui sustabdė iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvykstantį lengvąjį automobilį „Toyota Prius“, lietuviškais valstybinio numerio registracijos ženklais. Automobilį vairavo moteris, kuri prisistatė Ukrainos piliete D. H., šalia jos sėdėjo vyras, kuris prisistatė Lietuvos Respublikos piliečiu E. Ž.. Paprašius pas vairuotoją pateikti asmens tapatybės dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą, moteris pateikė Ukrainos pasą, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir Ukrainos vairuotojo pažymėjimą. Atidžiau apžiūrėjus pateiktus dokumentus kilo įtarimas, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) netikras. Paklausus pas vairuotoją, kur ji gavo šį ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą, iš pradžių ji teigė, kad tai tikras jos vairuotojo pažymėjimas, tačiau paskui prisipažino, kad šis vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Nurodė, kad gavo šį pažymėjimą iš Ukrainos per tarpininkus.

2023-09-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Kalvarijos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas A. J. savanoriškai pateikia Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą H. D..

2023-09-08 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad tai yra 85x54 mm formato plastikinis dokumentas. Remiantis nustatytais požymiais ir vertybinių dokumentų duomenų bazėje „iFADO“ esančiu Ukrainos vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, padaryta vienareikšmiška išvada, kad Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti D. H., asmens duomenys, yra netikras.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas sprendžia, jog kaltinamosios veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji nuo D. H. nuo 2021 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, laikė turėdama su savimi žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jos (D. H.) nuotrauka ir nurodyti jos anketiniai duomenys, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2023 m. rugsėjo 7 d. 15.40 val. Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., išvykstant iš Lietuvos Respublikos pateikdamas dokumentų patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji veikdama tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajai gali būti skiriamos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kaltinamoji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista, bausta administracine tvarka.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Šioje byloje aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje, nenustatyta. Kaltinamoji ne pati atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, o prisipažino tik tada, kai pateikė pareigūnams netikrą dokumentą ir pareigūnai įtarė, kad dokumentas netikras ( BK 62 str. 1d. ). Pateiktoje bylos medžiagoje jokių duomenų, kad kaltinamoji išlaiko mažamečius vaikus ir dėl paskirtos sankcijoje numatytos bausmės nebus kam juos prižiūrėti, nėra (BK 62 str. 2d. 2 p.). Tačiau kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė turtinės ar kitokios didelės žalos. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytos veikos pobūdį ir nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, daroma išvada, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai, neteistai, netgi ir atidedant jų vykdymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamowsios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina turtinio pobūdžio sankcija- bauda, artima minimaliai už apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

D. H. (D. H.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jai paskirti 123 (vieno šimto dvidešimt trijų) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 6150 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 82 (aštuoniasdešimt dviejų) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 4100 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2023-09-07 iki 2023-09-08 (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę užstatą panaikinti ir įpareigoti užstato gavėją- Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą- užstato sumą, atitinkančią paskirtos baudos dydį, t. y. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) pervesti Lietuvos Respublikos valstybei kaip D. H. (D. H.) skirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų įm. kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-5-00209-23 medžiagos VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti minėtai institucijai mokymo tikslams.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.