- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-90-581/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36601-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams neatlikta dalimi ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Iš A. G. nukentėjusiajai S. G. priteista 50 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 200 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jam ir nukentėjusiajai S. G. nuosavybės teise priklausančio namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sutuoktine S. G. metu, tyčia sugriebdamas jai už rankų jas suko, po to, rankomis sugriebdamas ją už kaklo smaugė bei ne mažiau kaip vieną kartą ranka smogdamas nukentėjusiajai į galvos sritį, sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo kairio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio srityje, krūtinėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, abiejose šlaunyse nežymiai sutrikdė sveikatą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudodamas psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją grasino ją nužudyti ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajai S. G. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas, t. y. pagriebęs iš spintelės stalčiaus virtuvinį peilį, laikydamas jį nukentėjusiajai prie kairiojo šono ir grasindamas „nudursiu“ grasino nužudyti S. G. ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei sumažinti paskirtą bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Teigia, jog įvykio metu namuose gėrė alų, priekaištavo žmonai dėl neištikimybės, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, todėl supykęs sugriebė žmoną už rankų ir jas suko, o kad smaugė ir grasino, tiksliai pasakyti negali; prieš nukentėjusiąją peilio nenaudojo. To padaryti negalėjo, nes abejomis rankomis buvo suspaudęs žmonos rankas. Atsimena, kad kai prasidėjo konfliktas, jis peiliu pjaustė maistą, bet konflikto metu jis rankose peilio neturėjo, tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad ją sugriebė už abiejų rankų, griebė abejomis rankomis jai už kaklo ir už abiejų žastų, o to padaryti negalėtų, jeigu rankose turėtų peilį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą nukentėjusioji S. G. prašo jį atmesti. Atsiliepime nukentėjusioji nurodė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis, siekdamas dar labiau įbauginti nukentėjusiąją, iš spintelės paėmęs virtuvinį peilį, pridėjo jį prie nukentėjusiosios kairiojo šono ir pasakė, kad „aš tave papjausiu“, iš išgąsčio ir baimės jausmo pradėjus verkti, nuteistasis staiga nurimo ir padėjo peilį ant spintelės. Nukentėjusioji žinojo, kad nuteistasis gali tai padaryti, kadangi ne kartą buvo smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir ankščiau. Nukentėjusioji tas pačias faktines aplinkybes iškart nurodė atvykusiems pareigūnams. Nuteistojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ražanskienė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad nuteistojo grasinimai nukentėjusiajai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą buvo realūs. Nuteistasis buvo neblaivus, ilgą laiką nuolat girtavo, teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis nuolat prieš ją smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir ji jo bijojo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. G., teigdama, kad kaltinamojo bijojo ne tik motina S. G., bet ir ji pati, kol gyveno tėvų namuose. Nukentėjusiajai gyvenimo su nuteistuoju patirtis šiuo atveju davė pagrindą galvoti, kad jo grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad nuteistasis, grasindamas suvokė, jog savo veiksmais kelia baimę nukentėjusiajai dėl jos gyvybės ir sveikatos bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo A. G. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad nuteistasis prie nukentėjusiosios šono virtuvinio peilio nelaikė ir negrasino jos nužudyti, prašant dėl šio kaltinimo išteisinti bei sumažinti skirtą bausmę. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad virtuvinio peilio prie nukentėjusiosios kairiojo šono nelaikė, peiliu negrasino nukentėjusiajai. Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad nuteistojo kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra grindžiama tik nukentėjusiosios duotais parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo ir nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrintų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis byloje priimtas, įvertinus paties nuteistojo A. G. duotus parodymus, nukentėjusiosios S. G., liudytojų J. Š., D. G. duotus parodymus, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokolą, nukentėjusiosios apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūrų protokolus ir kitus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino paties nuteistojo duotus parodymus, jog jis iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau dėl girtumo negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, nurodė nepamenantis, ar naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir ar rankose turėjo peilį bei juo grasino nukentėjusiajai. Matyti, jog skundžiamas nuosprendis buvo priimtas, vadovaujantis nukentėjusiosios S. G. duotais parodymais, kaip patikimais nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nukentėjusiosios duoti parodymai buvo nuoseklūs, ji nurodė tas pačias įvykio aplinkybės ne tik į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui, tačiau ir savo dukterims liudytojoms D. G., R. P., o taip pat teismo medicinos ekspertei atlikusiai nukentėjusios medicininę apžiūrą. Nukentėjusiosios duoti parodymai apie prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus neprieštarauja specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio srityje, krūtinėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, abiejose šlaunyse) galėjo būti padaryti kietais – bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Pastebėtina, jog pats nuteistasis A. G. negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, tačiau apeliaciniame skunde kėlė versiją, jog jis negalėjo rankose laikyti peilio, kadangi vadovaujantis nukentėjusiosios duotais parodymais, abejomis rankomis buvo suspaudęs nukentėjusios rankas. Šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti, kadangi byloje nustatyta tokia nagrinėjamo įvykio seka, o būtent: pirmiausia nuteistasis abejomis rankomis suspaudęs suko nukentėjusiosios rankas, po to nukentėjusiąją abejomis rankomis smaugė ir ne mažiau kaip vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajai į galvos sritį ir tik po šių nusikalstamų veikų į rankas pagriebė virtuvinį peilį, kuriuo grasino. Nors nagrinėjamo įvykio tiesioginių liudytojų nėra, tačiau tai, kad nukentėjusiosios duoti nuoseklūs parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių atitinka kitus bylos įrodymus, leidžia teigti, jog nukentėjusiosios parodymai yra patikimi ir jais galima vadovautis, priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo grasinimai nukentėjusiajai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą buvo realūs. Byloje nustatytos aplinkybės dėl nuteistojo neblaivumo, ankstesni jo teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nukentėjusiosios, liudytojos D. G. parodymai, jog nuteistasis praeityje prieš nukentėjusiąją S. G. yra smurtavęs, pagrįstai sukėlė nukentėjusiajai pagrindą bijoti grasinimo realumu. Vadovaujantis išdėstytu, spręstina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvai, ištirtų įrodymų visuma ir jų vertinimas, patvirtina, jog A. G. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti, jog A. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje požymių, nėra pagrindo.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė sušvelninti jam skirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio įvertino, jog A. G. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog A. G. už ankščiau padarytų nusikalstamų veikų padarymą jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau dėl probacijos sąlygų nesilaikymo vėliau panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui, ir kurios sudarytų pagrindą svarstyti dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo. Nuteistąjį A. G. charakterizuojantys duomenys, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, tinkamai individualizavo bausmę, todėl sušvelninti nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, be to, bausmės subendrintos, atsižvelgiant į BK 64 straipsnio reikalavimus, taikant nuteistajam A. G. palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą.
10. Pripažįstama, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.