Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovei advokatei V. B., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kartu su atsakovu gyveno iki 2010 m. gruodžio mėn. Jiems gimė du sūnūs – E. M., gimė (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar augina dukrą S. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra G. K.. Atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams sūnums nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Ieškovė teigia, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki. Jos mėnesinės pajamos sudaro 450 Eur, socialinės paramos skyrius moka išmoką vaikui po 45,60 Eur per mėnesį, taip pat yra gavusi 102,60 Eur mokinio reikmėms įsigyti. Ji gyvena socialiniame būste, jokio nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones 1995 m. ir 2010 m. gamybos automobilius. E. ir E. M. mokosi Ukmergės (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Nurodoma, kad vaiko reikmėm per mėnesį reikia 290 Eur: maistui – 116 Eur; drabužiai, avalynė – 35 Eur; vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 40 Eur; mokymo, lavinimo priemonėms, gimtadienio šventėms, kultūriniai renginiai – 50 Eur; internetas, ryčio priemonės – 15 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 35 Eur. Ieškovė visas gaunamas pajamas išleidžia vaikų poreikiams tenkinti. Teigia, kad atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turo būti nustatyta kartu su ieškove, nes ji jais rūpinasi, juos išlaiko. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti V. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime, kiek tai netrukdys jų interesams, prieš dvi dienas informuojant E. M. apie atsakovo bendravimą su vaikais.

Atsakovui V. K. ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai(b. l. 27). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį jis nepateikė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės E. M. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. augti ir vystytis. Nurodoma, kad lankymosi metu ieškovė paaiškino, jog atsakovas V. K. su sūnumis nebendrauja, jų nelanko, neskambina. Vaikų priežiūrą, auklėjimu, ugdymu ir sveikata visiškai rūpinasi jų mama.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. paaiškino, kad su atsakovu negyvena jau daugiau nei šešis metus. Iš pradžių vyresnis sūnus E. M. gyveno su tėvu užsienyje (Anglijoje), o jaunesnysis – E. M., su ja Lietuvoje. 2016 m. spalio mėnesį ji buvo priversta pasiimti sūnų iš Anglijos, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio vaikas buvo atskirtas nuo tėvo ir porą dienų, t. y. iki ji atvyko pasiimti sūnaus, praleido su globėju. Iš atsakovo vaikas paimtas, kuomet ligoninėje V. K. ėmė šaukti ant sūnaus, personalas užsirakino su vaiku kitoje patalpoje, buvo iškviesta policija. Ieškovė nurodė, kad E. gyventi su tėvu buvo psichologiškai sunku dėl nuolatinio emocinio spaudimo vaikui, apkalbant jo motiną. Ieškovė paaiškino, kad nuo to laiko E. nebenori bendrauti su tėvu, E. ryšys su atsakovu yra silpnas, pats atsakovas neskambina vaikams, iniciatyvos bendrauti nerodo, prie vaikų išlaikymo neprisideda. Prašo priteisti išlaikymą vaikams, atsižvelgiant į jų abiejų galimybes, t. y. po 145 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016 m. lapkričio 1 d., t. y. nuo to laiko, kuomet abu vaikai pradėjo gyventi su ja. Paaiškino, kad atsakovas neįgalumo ar sveikatos sutrikimų neturi, išskyrus potraukį alkoholiui, dėl kurio galimai ir prarado darbą užsienyje. Ieškovė nurodė, kad jei atsakovas rodys iniciatyvą bendrauti su vaikais, ji tam netrukdys, padės jiems bendrauti ir atkurti susilpnėjusius ryšius tarp jų, tačiau prašo, kad atsakovas informuotų ją apie bendravimą su vaikais prieš dvi dienas, nes ji dirba slenkančiu grafiku, t. y. keturias dienas dirba, keturias turi laisvas. Nurodė, kad teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nevykdė, t. y. laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė paaiškino, kad ieškovė su vaikais gyvena erdviame, tvarkingame socialiniame būste, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Taip pat paaiškino, kad apsilankymo pas ieškove namuose metu paaiškėjo, kad vaikai su tėvu V. K. bendrauti nenori, tačiau ir pats atsakovas didelės iniciatyvos bendravimui su vaikais nerodo. Pažymėjo, kad gavęs ieškinį atsakovas buvo atvykęs į Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių, teigdamas, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaikais, tačiau iš esmės pasipiktinimą reiškė pagrinde dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismo priteisto laikino išlaikymo vaikams. Atsakovui buvo išaiškinta, kad jo vaikai nenori su juo bendrauti; kad jam reikia stengtis atkurti su vaikais nutrūkusi ryšį; kad jis turi rašyti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose; kad jis gali gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tačiau tokių veiksmų jis neatliko galimai pasirinkęs kitokią gynybinę taktiką nagrinėjame byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra susituokę kartu gyveno iki 2010 m. gruodžio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. (b. l. 5), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. (b. l. 6). Vaikai mokosi Ukmergės (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje E. M. (duomenys neskelbtini) klasėje ir E. M. 2 klasėje (b. l. 12). Ieškovė taip pat augina dukrą S. K., gimusią 2012 m. spalio 27 d. Šiuo metu ieškovė gyvena socialiniame būste, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 13). Nuomos mokestį sudaro 36,99 Eur ir išlaidos komunaliniams mokesčiams. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis E. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 9). E. M. dirba, gauna išmokas iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus, jos mėnesinės pajamos siekia apie 450 Eur (b. l. 10, 11, 15-16). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis E. M. savo vardu yra įregistravusi dvi transporto priemones, t. y. Opel Insigna, 2010 m. ir VW Golf, 1995 m. (b. l. 17).

Atsakovui V. K. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimas taipogi jam yra įteiktas asmeniškai. Atsakovas byloje pareikštų reikalavimų neginčijo, juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu ir jo turiniu atsakovas yra susipažinęs, nes buvo atvykęs į Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių, piktinosi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ribotomis galimybėmis bendrauti su vaikais. Būtent ten jam buvo išaiškintos teisės į kvalifikuotą teisinę pagalbą (valstybės garantuojamą teisinę pagalbą), jo pareigos procese, t. y. kad jis turi pateikti teismui atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovui yra žinoma, išlaikymas vaikams neteikiamas. Atsakovo pareiškimas vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams apie ieškovės trukdymus bendrauti su vaikais yra deklaratyvūs ir byloje neįrodyti (juolab, kad pagal išvadą teikiančios institucijos duomenis vaikų ryšys su tėvų yra silpnas, jį reikia atkurti). Atsakovas nenori teikti išlaikymo vaikams. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su jais ryšių nepalaiko, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir E. M., gimusio, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, kad E. M. gyvena su ieškove nuo gimimo, jo ryšys su tėvu silpnas, nes su tėvu nėra daug bendravęs. Šalims nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradėjus gyventi atskirai E. M. gyveno su tėvu iki 2016 m. spalio mėnesio, jie gyveno užsienyje. Po atsakovo V. K. pasireiškusio pykčio viešoje vietoje, kuomet buvo šaukiama ant vaiko ligoninėje, E. M. buvo atskirtas nuo tėvo, perduotas globėjui ir grąžintas motinai. Iš ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis E. M. su ieškove gyvena nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, po minėto įvykio grįžti pas tėvą ir su juo bendrauti nenori. Vaikų tėvas vaikų gyvenime beveik nedalyvauja. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius nustatė, kad vaikų gyvenamojoje vietoje pas motiną sudarytos tinkamos sąlygos jiems gyventi ir ugdytis, o jų ryšys su tėvu yra nutrukęs. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių sūnų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečių vaikų E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina E. M. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė, su kuria gyvena vaikai, įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su jais, tačiau prašo, kad atsakovas apie būsimą bendravimą informuotų E. M. prieš dvi dienas. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė.

Iš ieškovės E. M. ir išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovės paaiškinimų matyti, kad vaikai neturi noro bendrauti su tėvu, nes yra nutrūkęs jų tarpusavio ryšis. Šalių sūnus E. M. su tėvu gyveno kelerius metus, jų ryšys nutrūko po tėvo parodyto pykčio pademonstravimo ligoninėje užsienyje 2016 m. spalio mėnesį, nuo to laiko jie nebendrauja. Nors vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė, kad atsakovas buvo pas juos atvykęs ir skundėsi, jog jam trukdoma bendrauti su vaikais, tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos. Atsakovas turėjo galimybę tokias aplinkybes išdėstyti atsiliepime į ieškinį, prašyti nustatyti kitokią nei ieškovės prašoma bendravimo su vaikais tvarką, galėjo šias aplinkybes nurodyti teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus ir šio klausimo teisingam išsprendimui aktualius duomenis (įrodymus). Jis buvo tinkamai informuotas apie pareikštus reikalavimus ir vyksiančius teismo posėdžius, tačiau savo teise teikti teismui reikšmingus duomenis ir įrodymus nepasinaudojo. Dėl to teismas vadovaujasi byloje esančiais, surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, pagal kuriuos neturi pagrindo išvadai, kad atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaikais. Priešingai, ieškovė nuosekliai teigė, kad netrukdo, neketina trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau jis pats nerodo tam iniciatyvos ir vaikai neturi tokio noro. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, jog vaikai turi bendrauti su savo tėvu ir nutrūkusi jų tarpusavio ryšį ketina padėti atkurti, jeigu tik pats atsakovas rodys tam iniciatyvą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau įvertinus ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ji dirba slenkančiu grafiku, t. y. keturias dienas dirba, keturias turi laisvas, vaikų amžių (abu mažamečiai), nutrūkusį tėvo ir vaikų ryšį, kurį atkurti galima tik su pačios ieškovės pagalba, mano, kad tikslinga tenkinti ieškovės prašymą, nustatant, kad atsakovas turi suderinti bendravimo su vaikais laiką ir vietą prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisė kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikams ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui surasti nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad abu vaikai yra dar mažamečiai, mokyklinio amžiaus, gyvena su motina socialiniame būste, kuri turi dar vieną išlaikomą asmenį, t. y. dukrą. Jos pajamos keturių asmenų šeimai, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, nėra didelės. Iš bylos duomenų matyti, kad ji vaikais rūpinasi tinkamai, yra sukūrusi vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 290 eurų, iš jų apie 116 Eur maistui, 35 Eur avalynei, drabužiams, 40 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms, 50 Eur mokymo, lavinimo priemonėms, gimtadienio šventėms, kultūriniams renginiams, 15 Eur internetui, ryšio priemonėms, 35 Eur komunaliniams mokesčiams. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad vaikai yra mokyklinio amžiau berniukai, spartaus augimo laikotarpyje, lanko mokyklą, dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas yra dirbęs užsienyje, kur mėnesinis minimalus ir vidutinis atlyginimo dydis yra neabejotinai didesnis nei Lietuvoje, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio. Juolab, kad jau minėta, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ir jos atstovo argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiams šalių vaikams, t. y. 145 Eur per mėnesį, yra pakankamas, atitinkantis abiejų šalių galimybes, minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis 145 Eur dydžio išmokomis, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo V. K. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)., po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 18-19). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 181,49 eurų (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 104 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (145 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 145 Eur žyminio mokesčio ir 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 31).

Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 181 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 149 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti vaikų tėvui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaikais, tačiau apie planuojamą bendravimą su vaikais E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini)., ir E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini)., jis turi pranešti iš anksto vaiko motinai E. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaikų motiną E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.