- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-2552-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00841-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- M. K., J. Ž.
- Atsakovas
- A. G., UAB koncernui „Achemos grupė“
- Trečiasis asmuo
- J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovių M. K. ir J. Ž. ieškinio atsakovams A. G. ir UAB koncernui „Achemos grupė“, tretiesiems asmenims J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S. dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatų perskaičiavimo/nuostolių atlyginimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovės M. K. ir J. Ž. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovą UAB koncerną „Achemos grupė“ perskaičiuoti UAB koncerno „Achemos grupė“ 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos narių rinkimas/naujos valdybos išrinkimas“, nustatant, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos nariais yra išrinkti T. K., K. J., L. L., V. S. ir K. B.; 2) priteisti ieškovei M. K. iš atsakovo A. G. 63 648 Lt nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei J. Ž. iš atsakovo A. G. 108 936 Lt nuostolių atlyginimą; 4) ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB koncernui „Achemos grupė“ vykdyti 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB koncerno „Achemos grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl „UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos narių rinkimo/naujos valdybos išrinkimo“ dalyje, kuria R. R. buvo išrinktas į valdybos narius, uždraudžiant valdybos nario R. R. išrinkimo įregistravimą Valstybės įmonėje Registrų centras bei sustabdyti visus bet kokius valdybos nario R. R. įgaliojimus; 5) pripažinti bylos medžiagą nevieša ir nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose; 6) priteisti ieškovėms bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio tikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), tame tarpe, tikrinama, ar ieškinys yra teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 27 straipsnio nuostatą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo; dėl autorinių neturtinių teisinių santykių; dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; dėl bankroto ir restruktūrizavimo; kurių viena šalis yra užsienio valstybė; pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo; pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo; kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnis). Esant privalomam pasyviam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl privalomo bendrininkavimo atveju, kai reiškiami tarpusavyje glaudžiai susiję turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio teismingumą nulemia bendra ieškinio suma. Kai ieškovas vienu ieškiniu reiškia kelis autonomiškus reikalavimus, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos išskirti į atskiras bylas (CPK 136 straipsnio 3 dalis). Teismas, esant fakultatyviniam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taigi atitinkamai pagal CPK 26 straipsnį arba 27 straipsnio 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012, buvo sprendžiamas CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos proceso teisės normos, reglamentuojančios civilinės bylos rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo klausimas, kilęs konstatavus neprivalomo procesinio bendrininkavimo atvejį (atsakovų pusėje). Kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Tokia teisminė praktika nėra nauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2701/2011; 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1997/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinį pateikė Kauno apygardos teismui, siedamos su ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 172 584 Lt. Ieškinio sumą ieškovės nurodo kaip abiems ieškovėms bendrai reikalaujamą priteisti nuostolių atlyginimo sumą. Įvertinus ieškovių keliems atsakovams pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindą ir dalyką, nagrinėjamu atveju darytina išvada esant neprivalomajam bendrininkavimui atsakovų pusėje, kadangi kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovių pareikšti reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ieškinį priimti atsisakytina kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovėms išaiškintina, kad jos turi teisę pareikšti ieškinį atsakovų buveinės (gyvenamosios vietos) apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas
nutaria:
ieškovių M. K. ir J. Ž. ieškinį atsakovams A. G. ir UAB koncernui „Achemos grupė“, tretiesiems asmenims J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S. dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatų perskaičiavimo/nuostolių atlyginimo atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.