- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-1134-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01600-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4417-587/2012, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012-03-06 Kauno miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi (b.l. 21-22) pareiškėjos M. B. pareiškimą atsisakė priimti ir nutarė su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartyje nurodyta, kad nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6690/2002 buvo nustatytas juridinis faktas, kad L. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja buvo apklausta pareiškėja M. B., kuri paliudijo, jog palikimą po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, priėmė jos sutuoktinis L. J. B.. Iš pareiškėjos pateikto testamento matyti, kad testamentinei įpėdinei M. B. testamentu paliktas visas po mirties likęs palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas ir testamentu nepaskirtos dalies nėra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai M. B. priėmus palikimą, įstatyminiai įpėdiniai paveldėti negalėjo, nes paveldimo turto nebuvo (CK 5.19 str., 5.32 str.). Tačiau testamentinė įpėdinė į palikimą nepretendavo, o paliudijo, kad J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė L. J. B., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai M. B. pretenduojant į palikimą ir siekiant apginti savo kaip testamentinės įpėdinės pažeistas teises, teismas išaiškino, kad ji turi nuginčyti suinteresuoto asmens L. J. B. palikimo priėmimo teisėtumą, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo L. J. B. juridinio fakto byloje Nr. 2-6690/2002.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b.l. 26-27) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą priimti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 8 punktas patvirtina teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Nenustačius juridinio fakto, kad ji palikimą priėmė, ši neturi teisės ginčyti kitų asmenų, priėmusių palikimą, teisėtumo, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-3-10/2012. Nustačius, kad apeliantė palikimą priėmė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-468/2009, ji bus kaip bendraturtė ir turės teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad pareiškėja privalo procesą atnaujinti L. J. B. juridinio fakto nustatymo byloje prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtiems išaiškinimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, dėl jų plačiau nepasisakydama ir jų detaliau nenagrinėdama, daro išvadą, kad apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju yra pažeista jos teisė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos ir ieškinys atsisakytinas priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantė aplinkybės, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6690/2002 buvo nustatytas juridinis faktas, kad L. J. B. faktiškai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, o taip pat savo kaip liudytojos minėtoje byloje duotų parodymų, jog palikimą po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos sutuoktinis L. J. B., faktiškai pradėdamas jį valdyti, neginčija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėja M. B., pretenduodama į palikimą ir siekdama apginti savo kaip testamentinės įpėdinės pažeistas teises, turi nuginčyti suinteresuoto asmens L. J. B. palikimo priėmimo teisėtumą, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo L. J. B. juridinio fakto byloje Nr. 2-6690/2002. Apeliantė be pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-7-468/2009 ir 2012 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2012, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos ir teismo išvados apeliantės paminėtose bylose skundžiamos nutarties išvadų nesaistė.
Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.