Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Petreikei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui A. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė Lina Petreikė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ji nurodė, kad nuo 2014 m. vaikai liko be įstatyminio atstovo, nes atsakovas A. G. gyveno užsienyje. Atsakovo prašymu 2014 m. spalio 31 d. Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-2050 ir Nr. A1-2051 buvo nustatyta laikinoji globa M. G. ir R. G. atžvilgiu, globėju paskirtas Ž. V., kuris buvo motinos sugyventinis. 2018 m. liepos 24 d. grįžus iš užsienio A. G., jo prašymu 2018 m. rugpjūčio 22 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-1347 ir Nr. A1-1348 buvo pakeista globa vaikų atžvilgiu ir globėja (rūpintoja) paskirta jų sesuo A. G.. 2020 m. rugsėjo 8 d. A. G. kreipėsi į skyrių, nurodė, kad tėvas A. G. jau 14 metų gyvena užsienyje ir nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo yra nusišalinęs. Tėvas teikia vaikams išlaikymą, bet jų priežiūra, buitimi ir kasdieniniais rūpesčiais rūpinasi ji. A. G. prašė ją paskirti brolių R. G. ir M. G. rūpintoja, kad būtų tinkamai įgyvendintos vaikų teisės ir ji galėtų tinkami juos atstovauti. Nepilnamečiai R. G. ir M. G. skyriau darbuotojams nurodė, kad sesuo jai tinkamai rūpinasi, lankosi mokykloje, tinkamai atstovauja jų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant ribojama tėvų valdžia. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, jų veiksmų nuoseklumas bei dedamos pastangos. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. G. yra R. G., gimusio 2007 m. rugpjūčio 29 d., ir M. G., gimusio 2005 m. rugpjūčio 2 d., tėvas. Nepilnamečių vaikų mama L. U. (G.) 2004 m. mirė. Vaikų tėvai santuoką buvo nutraukę. Po mamos mirties nepilnamečiai vaikai liko gyventi su mirusios mamos sugyventiniu Ž. V., kuris buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju, nes tėvas A. G. gyveno užsienyje. 2020 m. spalio 8 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-1599 ir Nr. A1-1600 R. G. ir M. G. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta jų sesuo A. G..

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bylos dalyvių paaiškinimai leidžia teismui spręsti, kad atsakovas A. G., kuris jau daug metų gyvena užsienyje, grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoja. Vaikams jis kas mėnesį teikia 500,00 Eur išlaikymą ir kiek gali papildomai, tačiau vaikų kasdieniu auginimu, auklėjimu bei ugdymu nesirūpina, tai atlieka trečiasis asmuo A. G.. Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovo imtis aktyvių veiksmų, siekiant auginti savo sūnus, jais nuolat rūpintis. Atsakovas nevykdo tėvo pareigos rūpintis ir auklėti vaikus, kuri yra privaloma. Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, todėl kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams.

Akivaizdu, kad atsakovas A. G. yra nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų M. G. ir R. G. auginimo, priežiūros, auklėjimo, po vaikų motinos mirties jais nuolat nesirūpino, nors ir teikė jiems išlaikymą. Darytina išvada, kad atsakovas nededa pastangų pakeisti esamą situaciją, neketina keisti savo gyvenimo ir pasiimti sūnus į naująją savo šeimą. Telšių socialinių paslaugų centro pagalbos plano atsakovas atsisakė, su specialistais bendradarbiavo minimaliai. Teismo posėdžio metu pasitvirtino, kad atsakovas gyvena Islandijoje ir ten yra sukūręs kitą šeimą. Tokia atsakovo pozicija suponuoja išvadą, kad jo elgesys ateityje nepasikeis ir klausimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečių sūnų atžvilgiu svarstymas netenka prasmės. Atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtinąją sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti, todėl A. G. neterminuotai apribotina tėvo valdžia vaikų M. G. ir R. G. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas prisidėdavo prie vaikų išlaikymo po 500,00 Eur per mėnesį ir daugiau, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybės. Ieškovas prašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikių patenkinimui, atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo R. G. ir M. G. priteistinas išlaikymas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki vaikų pilnametystės.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo vaikų M. G. ir R. G. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje su rūpintoja A. G., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo A. G. į valstybės biudžetą priteistina 135,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 85,00 Eur žyminis mokestis už tėvo valdžios apribojimą, viso 220,00 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 301, 307, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo sūnų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2021 m. rugsėjo 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją rūpintoją A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolių R. G. ir M. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo dėl vaikams nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo R. G. ir M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su rūpintoja A. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G. į valstybės biudžetą 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 centų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 L. B. AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.