Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-11182-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-11182-811/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
E. L.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Linas Mažonas
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui E. L., pareiškėjo atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo E. L. skundas, kurį patikslinęs, pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-10-31 raštą Nr. 20-1-S-870 „Dėl pensijos“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2015-05-25 sprendimą Nr. 1D-4709(11); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-08-19 sprendimą Nr. 1D-6922(3) „Dėl pareigūno valstybinės pensijos neskyrimo“; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją skirti pareiškėjui nuo 2014-10-16 pareigūno valstybinę pensiją; 5) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014-10-23, tarnaudamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK)kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto pareigose, kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlesti jį iš vidaus tarnybos nuo 2014-10-15 jo paties prašymu. Kauno AVPK viršininko 2014-10-15 įsakymu Nr. 20-TE-1026 pareiškėjas buvo atleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 12 p. („jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją“) pagrindu. Pareiškėjas teigia, kad 2014-10-23 kreipėsi į Kauno AVPK dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo ir išmokėjimo. Kauno AVPK 2014-10-31 raštu Nr. 20-1-S-870 (toliau - Raštas) pareiškėjui pranešė, kad valstybinės pensijos skyrimo svarstymas atidėtas, kol paaiškės pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Su šiuo Raštu pareiškėjas nesutinka, nes mano, kad Kauno AVPK neturėjo teisės spręsti pensijos skyrimo klausimo, o prašymą turėjo persiųsti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

Pareiškėjas teigia 2015-04-16 kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pareigūno pensijos skyrimo ir mokėjimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau - VRM) 2015-05-25 sprendimu Nr. 1D-4709(11) (toliau – Sprendimas Nr. 1D-4709) pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydama, kad pareiškėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Pareiškėjas nurodo 2015-07-02 kreipęsis į VRM, prašydamas panaikinti Sprendimą Nr. 1D-4709. VRM 2015-08-19 sprendimu Nr. 1D-6922(3) (toliau - Sprendimas Nr. 1D-6922) pareiškėjo prašymo netenkino ir paliko galioti VRM Sprendimą Nr. 1D-4709. Pareiškėjas mano, kad VRM atsisakymas jam skirti valstybinę pareigūno pensiją yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2003-07-04 nutarimui, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 str., 31 str. 5 d. ir 52 str.

Atsiliepimas

Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 119 - 120). Teigia, kad pareiškėjui valstybinė pensija nebuvo paskirta vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 str. 3 d., nes pareiškėjas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui valstybinė pensija nebuvo paskirta, todėl nėra pagrindo taikyti Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimo, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja nuostata tik dėl jau paskirtos ir iki tol mokėtos pensijos mokėjimo nutraukimo.

Atsakovė Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad ginčijamas Kauno AVPK 2014-10-23 raštas Nr. 20-1-S-870 „Dėl pensijos“ yra informacinio pobūdžio ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nes pensijos dydį skaičiuoja ir moka bei priima sprendimą dėl pensijos skyrimo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM. Taip pat nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 122 – 124). Nurodė, kad pareiškėjas 2014-10-01 iš Kauno AVPK kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto pareigų buvo atleistas savo noru pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. Atsakovė nurodė, kad 2014-10-23 gavo pareiškėjo prašymą skirti ir mokėti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas buvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. ir 300 str., padarymu, todėl Kauno AVPK 2014-10-31 raštu Nr. 20-1-S-870, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 3 d., pareiškėjui pranešė, kad tik atsiradus teisiniam pagrindui, jam bus skirta ir išmokėta valstybinė pensija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Linas Mažonas palaikė patikslintą skundą. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos savo prašymu, o nuteistas po išėjimo į pensiją, todėl yra pagrindas skirti pensiją. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Kauno AVPK atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pašė administracinę bylą dėl Rašto nutraukti, taip pat pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 118)

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina. Likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno AVPK Rašto, VRM Sprendimo Nr. 1D-4709 ir Sprendimo Nr. 1D-6922, kuriais pareiškėjui atsisakyta skirti pareigūno valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas 2014-09-29 Kauno AVPK viršininkui pateikė prašymą atleisti jį nuo 2014-10-01 iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 12 p. (pareiškėjo prašymu dėl jo išėjimo į pensiją) (b. l. 11). Kauno AVPK viršininko 2014-10-15 įsakymu Nr. 20-TE-1026 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 12 p. (b. l. 10). Pareiškėjas Kauno AVPK 2014-10-23 pateikė prašymą skirti jam pareigūno valstybinę pensiją (b. l. 12). Kauno AVPK Raštu pranešė pareiškėjui, kad nėra gautas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, kuriame jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl, tik atsiradus teisiniam pagrindui, jam bus skirta pareigūno valstybinė pensija (b. l. 8). Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Rašto, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Kauno AVPK skirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją. Kauno apygardos teismas 2015-02-12 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-317/2015 pareiškėją pripažino kaltu dėl BK 225 str. 2 d., 4 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu ir skyrė 100 MGL baudą bei atėmė teisę dirbti darbą valstybės tarnyboje (b. l. 33 – 52). Pareiškėjas 2015-04-16 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu skirti jam pareigūno valstybinę pensiją (b. l. 113). VRM Sprendimu Nr. 1D-4709 atsisakė pareiškėjui skirti pareigūno valstybinę pensiją Įstatymo 13 str. 3 d. nustatytu pagrindu, nes Kauno apygardos teismo 2015-02-12 įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Pareiškėjas minėtą VRM sprendimą 2015-07-02 apskundė VRM ministrui, tačiau pareiškėjo skundas Sprendimu Nr. 1D-6922 buvo netenkintas ir paliktas galioti VRM Sprendimas Nr. 1D-4709 (b. l. 112). Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui 2015-09-08 pateikė patikslintą skundą (b. l. 62-65). Kauno apygardos administracinis teismas2015-09-22 nutartimi perdavė administracinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 70-71).

Vadovaujantis Įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. Pagal Įstatymo 4 str. skiriamos šios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) netekto darbingumo; 3) našlių ir našlaičių. Įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294 patvirtinto „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašo“ (toliau – Aprašas) 13 punkte nurodyta, kad pensijos skiriamos, perskaičiuojamos ar nutraukiamas jų mokėjimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-10-15 Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-1026 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto pareigų (b. l. 20), todėl, vadovaujantis Įstatymo 12 str. 1 d. ir Aprašo 13 punktu, pensijos skyrimo ir mokėjimo pareiškėjui klausimą turi spręsti VRM, o ne Kauno AVPK. Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Kauno AVPK 2014-10-31 raštą Nr. 20-1-S-870, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad atsiradus teisiniam pagrindui jam bus skirta pareigūno valstybinė pensija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje įtvirtinta nuosekli pozicija, pagal kurią ne visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad sisteminis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 str. 3 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008).

Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje ginčijamas Kauno AVPK 2014-10-31 raštas Nr. 20-1-S-870 yra informacinio pobūdžio. Minėtas raštas neturi įtakos pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimčiai, nes jame yra pateikiama informacija dėl pareiškėjui neskiriamos pareigūno valstybinės pensijos priežasčių, tuo tarpu sprendimą skirti ar neskirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją gali priimti tik VRM. Įvertinus Kauno AVPK 2014-10-31 rašto Nr. 20-1-S-870 turinį ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pastarasis jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2014-10-31 raštą Nr. 20-1-S-870, nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat teismo prašo panaikinti VRM Sprendimą Nr. 1D-4709(11) ir VRM Sprendimą Nr. 1D-6922(3). Įstatymo 1 str. 1 d. nurodytos institucijos privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (Įstatymo 12 str. 5 p.). Įstatymo 13 str. 3 d. nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Atsakovė VRM Sprendimą Nr. 1D-4709(11) ir Sprendimą Nr. 1D-6922(3) neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos grindė tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas.

Nagrinėjamuoju atveju yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2015-02-12 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-317/2015 (toliau – Baudžiamasis įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 2 d., 4 d. ir 300 str. 1 d. Pareiškėjui paskirta 100 MGL bauda, bei baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad E. L., dirbdamas Kauno AVPK kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistu, t. y. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus: 2013-11-07 ir 2013-11-20 pareikalavo jam duoti kyšį, kurį vėliau priėmė - taip padarė tyčinį nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 225 str. 2 d.; 2013-11-22 ir 2013-11-28 vadovaudamasis žinomai melagingais duomenimis suklastojo tikrą dokumentą - taip padarė tyčinį nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 300 str. 1 d. Pareiškėjo padarytas tyčinis nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 225 str. 2 d. priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų ir tyčinis nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 300 str. 1 d. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šiai bylai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.), todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, iš naujo neįrodinėtinos.

Pareiškėjas skundą grindžia ir aplinkybe, kad jis iš tarnybos buvo atleistas savo noru. Iš byloje esančio Kauno AVPK 2013-12-10 teikimo dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo Nr. 20-17-IL-234 (b. l. 21-22) bei Kauno AVPK 2015-05-13 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-118 matyti, kad Kauno AVPK viršininko pavedimu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje 2013-11-29 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas 2013-11-29 buvo sulaikytas darbo vietoje įtariant jį BK 225 ir 300 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtas tarnybinis patikrinimas 2013-12-10 buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00780-13. Pareiškėjas 2014-09-29 prašymu kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas atleisti jį nuo 2014-09-29 pagal Statuto 53 str. 1 d. 12 p. („jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją“) (b. l. 11). Kauno apskrities vyriausiojo komisariato viršininkas 2014-10-15 įsakymu Nr. 20-TE-1026 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2014-10-15 Statuto 53 str. 1 d. 12 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjo prašymu dėl išėjimo į pensiją (b. l. 10). Pareiškėjas 2014-10-23 kreipėsi į Kauno AVPK prašydamas skirti ir išmokėti jam pensiją (b. l. 12). Pareiškėjas 2015-04-16 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pareigūno pensijos skyrimo ir mokėjimo.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo veiksmai paduodant pirminį 2014-10-23 prašymą skirti jam valstybinę pensiją (dar 2013 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 225 ir 300 str. numatytų pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir 2015-04-16 pakartotinį prašymą Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM (tuo metu Kauno apygardos teismas buvo priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-317/2015, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu padarius BK 225 str. 2 d., 4 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas) negali būti laikomi sąžiningais, nes tokiais veiksmais pareiškėjas aiškiai siekė išvengti Įstatymo 13 str. 3 d. taikymo jo atžvilgiu. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš tarnybos jo nušalinimo laikotarpiu, tokiu būdu aiškiai siekdamas išvengti atleidimo iš tarnybos dėl to, kad jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas neabejotinai sudarytų pagrindą neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš tarnybos laikotarpyje, kai buvo sustabdytas pareiškėjui pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat kai dar nebuvo baigtas ikiteismini tyrimas, kuris, žvelgiant retrospektyviai, ėjo į pabaigą, nes Kauno apygardos teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2015-02-12, tokiu būdu aiškiai siekdamas išvengti atleidimo iš tarnybos dėl to, kad jo atžvilgiu gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas neabejotinai sudarytų pagrindą neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos. Toks veikimas, kai teise naudojamasi ne pagal jos paskirtį, gali būti laikomas piktnaudžiavimu teise, ir piktnaudžiaujant teise sukurtos pasekmės neginamos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad galimybė asmenims, kurie, būdami policijos pareigūnais, padarė nusikalstamas veikas, tačiau, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir esant nebaigtam tarnybiniam patikrinimui (sustabdytam iki galutinio procesinio dokumento ikiteisminiame tyrime priėmimo), padavė prašymus dėl atleidimo iš tarnybos ir dėl pensijos skyrimo, gauti tokią pensiją, nors patys žinotų, kad tokia pensija jiems nepriklauso pažeidus pagrindinius pareigūno tarnybos principus, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos savo noru, nagrinėjamuoju atveju nepripažintina svarbia sprendžiant pensijos pareiškėjui skyrimo klausimą.

Konstitucinis Teismas 2008-12-24 nutarime, byloje Nr. 09/06-30/06-01/07-30/08 (toliau - 2008-12-24 Nutarimas) konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tokia nuostata atitinkamai įtvirtinta Įstatymo 13 str. 3 d., t. y. nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Be to, Konstitucinis Teismas 2008-12-24 Nutarime pažymėjo, kad pareigūnų ir karių, kuriems pagal Įstatymą yra skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu.

Nagrinėjamuoju atveju VRM Sprendimu Nr. 1D-4709 ir Sprendimu Nr. 1D-6922 atsisakė pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kadangi pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (b. l. 111 - 112). Taigi, VRM, vertindama pareiškėjo 2015-04-16 prašymą ir 2015-07-02 skundą dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo, turėjo įvertinti ir Konstitucinio Teismo nustatytus imperatyvus, t. y. pareigūnas tarnybą turi atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jam įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Teismo vertinimu, VRM turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 13 str. 3 d. ir atsisakyti skirti pensiją.

Be to, Konstitucinis Teismas 2003-07-04 nutarime aiškindamas Įstatymo 13 str. 3 d., nurodė, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo, kuriam jau paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir kurį teismas yra nubaudęs už tyčinio nusikaltimo padarymą, yra nubaudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą jam pritaikant turtinio pobūdžio sankciją – paskirtos pensijos mokėjimo nutraukimą, kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Tokiu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 31 str. 5 d. draudžianti bausti asmenį už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Po Konstitucinio Teismo 2003-07-04 Nutarimo priėmimo 2004-05-18 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-2239 (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2000, Nr. 41-1167, Nr. 64-1923) 1 str., 13 str. 3 d. buvo pakeista, t. y. 13 str. 3 d. išbraukti žodžiai „o paskirtoji pensija nemokama“ ir ši dalis išdėstyta taip: „Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.“ Taigi, Konstitucinio Teismo 2003-07-04 Nutarime buvo vertinama situacija, kada asmeniui paskirtos pensijos mokėjimas yra nutraukiamas, o ne tuomet, kai jam pensija apskritai nebuvo skirta. Teismas sutinka su VRM pateiktu vertinimu ir pareiškėjo teiginius dėl dvigubo nubaudimo vertina kaip nepagrįstus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada kad ginčijamas VRM Sprendimas Nr. 1D-4709 ir VRM Sprendimas Nr. 1D-6922 yra teisėti ir pagrįsti, VRM tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl naikinti VRM Sprendimą Nr. 1D-4709 ir VRM Sprendimą Nr. 1D-6922 nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti VRM Sprendimą Nr. 1D-4709 ir VRM Sprendimą Nr. 1D-6922, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VRM skirti pareiškėjui nuo 2014-10-16 pareigūno valstybinę pensiją. Esant šioms aplinkybėms, likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-10-31 raštą Nr. 20-1-S-870 „Dėl pensijos“ nutraukti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIna KirkutienėVioleta Petkevičienė