Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-329-805/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
1-329-805/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08649-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
K. B.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1-329-805/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08649-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant J. S., L. B.

dalyvaujant prokurorei R. Č.,kaltinamajam M. J.,nukentėjusiajam K. B.,civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirbęs UAB ,,E,“, teismo posėdžio metu nurodė, jog nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, dirbant per mėnesį po 40 val. visuomenės labui; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 160 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 MGL (1300 EUR) baudą, bauda sumokėta;

3) 2019 m. vasario 13 d. teistas Š. K. dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo ir įsigijimo, laikymo ir gamybos tik asmeniniam vartojimui;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. J. (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį K. B. į veido dešinę pusę, tuo nukentėjusiajam K. B. padarė kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį lūžį, dėl to K. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nesutinka, jog nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį, be to, neteisingai nurodytas rankos judesių suduotas smūgis ir neteisingas žandas. Sudavė smūgį iš dešinės pusės į kairį žandą, o K. B. nurodė, jog sudavė į dešinį žandą. Jis yra dešiniarankis, todėl nesuprantama, kaip žmogus, gaudamas smūgį iš dešinės rankos, gali gauti į dešinį žandą. Jei būtų nurodyta, jog trenkta į kairę veido pusę – būtų sutikęs. Be to, tai vyko apie 11.00 – 11.30 val., todėl nurodytas laikas 16.30 val. yra melagingas. Atvyko su broliu E. J. pas K. B. į (duomenys neskelbtini) g. Anksčiau čia buvo brolio sodas, kurį pardavė K. B. ir dabar tai K. B. nuosavybė. Nuvažiavo ne kelti ranką, panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinę jėgą, o likusių daiktų bei pasišnekėti, kadangi K. B. skambino keletą kartų apsvaigęs broliui ir grasino susidoroti su šeima, atimti, sudeginti mašinas, reikalavo pasiimti likusius daiktus, atvežti elektros knygelę. Abu su broliu buvo blaivūs, o K. B. neblaivus, kadangi nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, matėsi iš orientacijos ir veido. Iš dešinės stovėjo brolis E. J., K. B. iš kairės. Tarp E. J. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius, žeminančius žodžius. Konflikto metu K. B. pabandė ranka trenkti, bet atsitraukė ir K. B. trenkė atgal. Sudavė jam į kairės pusės skruostikaulį, intervale nuo lūpos iki akies voko. Žandikaulio nelietė. K. B. priklupo, bet sąmonės neprarado. Nukentėjusiojo veidas ir žandas buvo raudoni. K. B. sodybą apie 20 metrų atstumu gerai mato nuo savo kiemo. Pirmą kartą nukentėjusįjį po įvykio pamatė po 3-4 dienų. Stebėjo iš šono. Nematė, kad pas K. B. po konflikto būtų kraujosruvos, surakintas ar lūžęs žandikaulis, ištinęs veidas, ištinusi akis ar jaustųsi dvasiškai blogai. Po įvykio nei telefonu, nei ,,veidas į veidą“ su K. B. nebendravo. Nėra profesionalus boksininkas, savo suduoto smūgio stiprumą vertina 4 balais iš 10. Smūgį pripažįsta, tačiau nepripažįsta padarinių, kadangi nuo tokio smūgio negalėjo sulūžti žandikaulis, juolab, būti išmušti dantys, iškritę trys plombos, mėlynė po akimi. Mano, jog galbūt nukentėjusysis dešinėje veido pusėje turėjo traumą, gal ji yra neišgijusi ir nusprendė tiesiog pasipinigauti. E. J. jokių fizinių veiksmų prieš K. B. nenaudojo. Dėl ligoninių kasų pareikšto civilinio ieškinio – už padarytą smūgį, netaktišką elgesį, ieškinį pripažįsta. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos mano, jog tai yra melas. Po įvykio su nukentėjusiuoju bandyta kalbėtis, tačiau K. B. už žandikaulį ir dantį paprašė 3 500 ar 4 000 eurų, apie plombas tą kartą nukentėjusysis nekalbėjo. Posėdžio gale gailisi dėl to, kas įvyko, daugiau tai nepasikartos, baudą pirmiau skirtą sumokėjo (2 t., b. l. 80 – 91).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. J. davė analogiškus parodymus, nurodydamas, jog prisipažįsta, kad konflikto metu kumščiu vieną kartą smogė K. B. į kairį skruostą. K. B. iš jo tėvų pirko sodą, esantį sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)sen. Pardavime tėvams atstovavo brolis E. J.. K. B., įsigijęs sklypą, pradėjo neblaivus skambinti E. J., be jokios priežasties grasindamas sumušti jį ir sugyventinę, padegti automobilį. E. J. prašė neskambinėti. 2023 m. kovo 6 d. K. B. neblaivus vėl skambino broliui ir grasino, tai tą pačią dieną, apie 16-18 val., papasakojo paskambinęs brolis. (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. su broliu nuvažiavo pas K. B. B. kaimą, išsiaiškinti dėl kokių priežasčių K. B. grasina E. J. ir jo aplinkai. K. B. buvo savo kieme. Pakvietė jį išeiti į gatvę pasikalbėti, tačiau K. B. pats pakvietė ateiti į jo sodą išsiaiškinti. Brolis pradėjo aiškinti K. B., kad neskambinėtų, tačiau K. B. pradėjo kolioti, įžeidinėti, grasinti, bendravo pakeltu tonu. Tarp jo ir K. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. B. keikėsi, grasino, rankos kumščiu užsimojo smogti į galvą, tačiau pasitraukęs į šoną smūgio išvengė, ir impulsyviai dešiniu kumščiu tyčia smogė vieną smūgį priešais stovinčiam K. B. į kairį žandą, pataikydamas į kairį veido šoną. Smūgis buvo stiprus, bet K. B. nenugriuvo, sąmonės neprarado. K. B. kairys skruostas buvo paraudęs, jokių kitų sužalojimų ar kraujo burnoje nebuvo. Po smūgio K. B. atsisėdo ant žolės ir sėdėdamas grasino sakydamas ,,pamatysi kas tau bus“. Daugiau su K. B. nebendravo, su broliu išvažiavo. Apie tai, kad K. B. lūžo žandikaulis, sužinojo iš pareigūnų. Gailisi konflikto metu nesunkiai sutrikdęs K. B. sveikatą (2 t., b. l. 11 – 12, 17 – 18).

Nukentėjusysis K. B. teismo posėdžio metu parodė, jog iš E. J. nusipirko sodą, todėl skambino E., jog šis pasiimtų šiukšles ir atvežtų elektros knygelę. 2024 m. kovo mėnesį pas jį į (duomenys neskelbtini), atvažiavo E. J. su broliu M.. Su E. J. paspaudė vienas kitam rankas, o jo brolis prikišo savo veidą prie jo ir, spjaudydamas į burną, bei laikydamas sau už nugaros rankas, keikėsi. Manė, jog M. J. apsirūkęs žolės, nes kaime kalba, jog M. J. ją rūko, todėl tikėjosi, kad išsirėks ir praeis. M. J. buvo neblaivus, jis pats blaivus. Tai patvirtina ir faktas, jog po įvykio buvo atvažiavusi policija, todėl, jeigu, pareigūnai būtų jautę nuo jo kvapą, būtų reikėję tikrintis alkotesteriu ar gydymo įstaigoje. Kaltininkas stovėjo priešais – veidas į veidą, o E. stovėjo kaltinamajam iš dešinės. Nespėjęs sureaguoti iš M. gavo smūgį į dešinį skruostikaulį, viršutinį žandikaulį. Dėl smūgio nukrito atbulas ant žolės, prarado sąmonę. Prieš M. J. suduodant smūgį, jis M. suduoti nebandė, neužsimojo, rankas visą laiką laikė striukės kišenėse. Su kuo M. sudavė nežino, nes M. rankos buvo už nugaros, tačiau mano, jog galimai tuo momentu movėsi kastetą, nes, jeigu būtų trenkęs tik ranka, tai būtų lūžę pirštai. Jeigu kumščiu trenkia, būtų lūžiai keliose vietose, o čia vienoje. Sulaužyti apatinį žandikaulį galima ir ranka, tačiau viršutinis žandikaulis yra kaukolė. Gydytojai taip pat minėjo kastetą. Gydytojų konstatuota, jog smūgis padarytas kietu, buku daiktu. Tokiu atveju smūgis galėjo būti ir nestiprus, tačiau, jeigu buvo su kastetu, įvyko tokios pasekmės. Trenkė ir iš karto pasišalino, juo nepasirūpino. Nežino kuriam laikui buvo praradęs sąmonę. Po smūgio niekur negalėjo susižaloti. Buvo iškviesta policija, kuri atvyko tą pačią dieną. Per naktį kentėjo ir nuvažiavo į Kauno klinikas. Gydymo įstaigoje buvo apie 3-4 val. Pirmas kreipimasis dėl dantų buvo klinikose, darė ligoninėje tomografinę nuotrauką, lūpos buvo sukapotos nuo smūgio į dantis. Po smūgio ties apatiniu žandikauliu buvo didelis kraujo krešulys, patinimas. Kraujas nebėgo. Kraujosruva praėjo gal po savaitės su puse, ji buvo prie apatinio žandikaulio. Po smūgio iškrito trys plombos, dantis. Kauno klinikose konstatavo žandikaulio lūžį. Po to kreipėsi į žandikaulio chirurgą. Kaip ir anksčiau skaudėjo, taip ir dabar skauda. Dar nėra gerai sugijęs žandikaulis, todėl negali tvarkyti danties. Prieš tai visi dantys buvo sutvarkyti. E. J., kaip sužinojo, kad pranešta policijai, skambino, sakė: „kelis šimtus pinigų duos tipo tau, vietoj plombų bu ir viskas“, jokio atsipašymo nebuvo. Su pasiūlymu nesutiko, todėl E. pasakė, jog „sumokėsim kam nors kitam, su tavim jokių kalbų nebus“ (2 t., b. l. 80 – 91).

Nukentėjusysis K. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš L. ir D. J. įsigijo sodo sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pardavėjų sūnaus E. J. paprašė, jog perduotų jam elektros mokėjimo knygelę ir susirinktų sode likusias šiukšles. Vyriškis pažadėjo tai padaryti. 2023 m. kovo 7 d. apie 16.30 val., iš anksto nesitaręs ir jam nepranešęs, atvyko E. J. su broliu M. J.. Jis tuo metu buvo kieme. Vyrai kreipėsi į jį piktais balsų tonais, keiksmažodžiais „žertva, kūrva, padugne“, jog namai pavirs dūmais, jį pakas. Sutrikęs mėgino kažką aiškintis, tačiau M. J., priartėjęs apie 10 cm atstumu, pasakė „bus tau šiukšlės, bus tau knygutė“, „dar tu nežinai, kas aš toks“ ir kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą. M. J. pataikė į dešinį žandą, sulaužė dešinį viršutinį žandikaulį, skruostikaulį. Nuo smūgio prarado pusiausvyrą, griuvo ant žemės. Kas toliau vyko nežino. M ir E. J. dar kažką sakė ir pasišalino. Asmenų apsilankymas truko iki 10 minučių. Jiems išvykus, apie įvykį telefonu pranešė draugui, iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu kai M. J. jį sužalojo, sklype buvo vienas. Dėl patirto sužalojimo veide, praėjus kuriam laikui, pradėjo blogėti savijauta, skaudėjo sumuštą veidą, galvą, pradėjo pykinti, sutino dešinė veido pusė, atsirado kraujosruva prie dešinės akies, ant dešinio skruosto, todėl naktį kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur diagnozavo veido sumušimą ir dešinio viršutinio žandikaulio skeveldrinį lūžį. Dėl patirto sužalojimo gydėsi ambulatoriškai. M. J. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino (1 t., b. l. 49 – 54, 57 – 60, 63 – 66).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, jog buvo tarpininkas parduodant K. B. sodą. Iš K. B. yra sulaukęs grasinimų, kad pasiimtų daiktus. Paskambinęs K. B. pasakė, jog ,,atimsiu iš tavo žmonos mašiną, ką pasakysiu, tu man tą ir darysi, turi išnešti visas šiukšles iš esamo namo“. Dėl šio įvykio su broliu M. nuvažiavo pas K. B.. Manė, jog pasiims daiktus. Tikslo atvažiuoti ir muštis nebuvo, atvažiavo pasakyti, kad nebūtų jokių konfliktų, pasiimti ką reikia. Mano, jog sode buvo tarp 15.00 val. ir 18.00 val. K. B. galimai buvo išgėręs, agresyvus, pradėjo šūkauti, paklausus kodėl skambinėja ir grasina, šis pradėjo keiktis, įvyko konfliktas. Priešais stovėjo nukentėjusysis, M. buvo iš kairės. Tarp jo iki nukentėjusiojo buvo apie 3 metrai, tarp brolio ir nukentėjusioji apie 2 metrai. Konflikto metu K. B. bandė trenkti M., tačiau šis pasitraukė ir iš dešinės rankos sudavė smūgį K. B. į veido sritį. Tai buvo gynybinė pozicija. Brolis trenkė greičiausiai kumščiu, nemano, jog iš visų jėgų, tačiau, jeigu K. B. prigulė, vadinasi stiprokai. Po smūgio nukentėjusysis truputį priklupo, atsikėlė ir sako: „dabar tai jums bus pizdiec“. Jie išvažiavo, o K. B. kreipėsi į policiją, galimai norėdamas pasipelnyti. Jo sodas nuo nukentėjusiojo yra apie 20 metrų atstumu, gatvelės plotis mažiau nei 2 metrai, tarp sodų – nuo namelio iki namelio, jokių statinių nėra. Kaip buvo atvykęs į sodą po 1,5 sav., nukentėjusįjį galėjo matyti apie 5 – 10 metrų atstumu, tačiau nematė ant nukentėjusiojo veido mėlynių, kraujosruvų. Brolis neieško konfliktų, bet, jeigu jį išprovokuoja, tuomet nelaukia. M. yra dešiniarankis, lankęs vaikystėje bokso treniruotes (2 t., b. l. 80 – 91).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, jog tarpininkavo tėvams parduodant sodą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Sodą pardavė K. B., kuris pradėjo neblaivus skambinti, reikalavo duoti elektros knygutę, išvežti seną lovą ir dėžes su daiktais. Grasino, jeigu neišveš šiukšlių – atims automobilį, susidoros, sumuš. K. B. skambino ir 2023 m. kovo 4 d. Apie K. B. grasinimus buvo sakęs broliui M. J.. 2023 m. kovo 7 d. apie 16.30 val. su broliu M., norėdami išvežti seną lovą ir šiukšles, nuvažiavo į K. B. sodą. Konfliktuoti su K. B. neketino. K. B. buvo kieme. K. B. klausė kodėl skambinėja, grasina, pasakė, kad elektros knygelės jam neduos, nes keičiasi mokėtojo kodas, sakė, kad išsiveš šiukšles ir, kad daugiau neskambinėtų. K. B. susinervino, pradėjo bendrauti pakeltu tonu, keikėsi, įžeidinėjo. Kilo žodinis konfliktas. Jis ramino K. B., o šis kumščiu smogė M. į galvą, bet M. pasitraukė ir išvengė smūgio, smogė atgal priešais stovinčiam K. B. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą. Smūgis buvo stiprus. Po M. smūgio, K. B. pritūpė, bet nenugriuvo, susiėmė ranka sumuštą skruostą ir pagrasino, jog ,,dabar bus „pyzdiec“. Vizualių K. B. veido sužalojimų nematė. Po to jie su broliu išvažiavo. M. sakė, jog smogė gindamasis, K. B. sužaloti nenorėjo. Daugiau su K. B. nebendravo, jo nematė (1 t., b. l. 146 – 149).

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, jog paskambinęs K. B. pasakė, kad jį sumušė. Po pusvalandžio atvykęs pas K. B. į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), iš jo sužinojo, jog atėjo buvęs savininkas su broliu ir kieme jam trenkė. K. B. buvo susijaudinęs, visą laiką lietė paraudusį galimai dešinės pusės veidą, sakė, jog skauda, kad gavo stiprų smūgį iš asmens, iš kurio pirko sodą, brolio ir prarado sąmonę. Pareigūnai atvyko pusvalandžiu vėliau nuo jo atvykimo. Mano, jog visa tai buvo iki 13.00 val. Žinoma, jog K. B. lūžo žandikaulis, kad vyko pas žandikaulio specialistus, tačiau dar negali nieko daryti nes reikia, jog praeitų laiko. Nebuvo girdėjęs, jog iki šio įvykio K. B. būtų turėjęs veido lūžių, traumų (2 t., b. l. 80 – 91).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, jog K. B. yra bičiulis. K. B. pirko sodo sklypą su nameliu sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. B. buvo sakęs, jog jam neperduoda j komunalinių mokėjimų knygelių, neišsiveža iš namo stambiagabaričių šiukšlių. 2023 m. kovo 7 d. apie pietus, paskambino K. B., pasakė, kad ką tik pas jį į sodą atvažiavo sodą pardavusių šeimininkų sūnus su broliu, kilo konfliktas dėl mokėjimo knygelių, kurio metu pardavėjo brolis kumščiu smogė K. B. į veidą ir sužalojo. K. B. sakė, kad nuo suduoto stipraus smūgio griuvo atbulas, buvo praradęs sąmonę. Atvažiavus pas K. B. į (duomenys neskelbtini) k., minėtų vyrų nebuvo. K. B. veido dešinė pusė po akimi, dešinys skruostas buvo paraudę ir patinę, matėsi stiprus veido dešinės pusės patinimas, paraudimas. K. B. buvo blaivus, labai sutrikęs, skundėsi, kad su namo pardavėju atvykęs jo broliu prisistatęs vyras, jo sodo sklype, konflikto metu, tyčia labai stipriai smogė vieną smūgį kumščiu jam į dešinį skruostą, į viršutinio žandikaulio dešinę pusę, tuo sukeldamas stiprų dešinės veido pusės, skruosto ir žandikaulio skausmą, kad dėl patirto smūgio skauda dešinę veido pusę ir galvą. K. B. kairėje veido pusėje jokių paraudimų, patinimų nebuvo, kairė veido pusė nebuvo sumušta. K. B. pats paskambino ir pareigūnams pranešė apie sužalojimą, papasakojo apie įvykį. K. B. skaudėjo galvą, pradėjo pykinti, labai sutino dešinė veido pusė, bet greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė. Vėliau K. B. pranešė, kad vakare pasijuto dar blogiau, pykino, vėmė, todėl kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių, kur jam diagnozavo žandikaulio lūžį (1 t. , b. l. 139 – 143).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. V. parodė, jog prieš pusantrų metų gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini) soduose. Atvykus per 20 minučių rado sužalotą vyriškį. Nukentėjusysis parodė, jog buvo atvažiavę du buvusių savininkų sūnūs ir sudavė į dešinę veido pusę. Matėsi, kad nukentėjusiajam smūgis buvo stiprus, dešinysis žandas buvo raudonas, suduotas ranka, sakė, kad buvo apie vieną smūgį ir, kad nuo smūgio buvo netekęs sąmonės. Nukentėjusysis prastai jautėsi, nuolat vėmė. Viskas vyko apie 17.00 – 18.00 val. (b. l. ???).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, jog 2023 m. kovo 7 d. 17.23 val. dirbant su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Alytaus AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju J. P., gavo Alytaus AVPK OVS pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), atvykę iš matymo pažįstami asmenys sumušė pranešėją K. B.. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas, K. B., kuris buvo blaivus. K. B. nurodė, jog yra pirkęs šį sodo sklypą su namu, tačiau sodo pardavėjas E. J. jam neperdavė komunalinių mokesčių knygelės ir iš sodo neišsivežė šiukšlių. K. B. nurodė, jog 2023 m. kovo 7 d., maždaug prieš valandą iki pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, į jam priklausantį sodo sklypą atvažiavo E. J. ir E. J. brolis. K. B. tuo metu sklype buvo vienas. Vyrai jį keikė, kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. J. brolis tyčia smogė kumščiu vieną smūgį jam į dešinį skruostą. Nuo smūgio K. B. nugriuvo ant žemės, galimai buvo praradęs sąmonę. Prisimena tik vieną E. J. brolio smūgį į dešinę veido pusę, smūgio metu jautė stiprų fizinį skausmą. Vizualiai matėsi, kad K. B. sutinusi dešinė veido pusė, paraudęs dešinės pusės skruostas, nurodė, jog svaigsta galva, pykina. K. B. netrukus atvyko į tarnybines patalpas procesinių veiksmų atlikimui, tačiau pablogėjus jo sveikatai, prasidėjus pykinimui, vėmimui, procesinių veiksmų atlikimas buvo atidėtas kitai diena. K. B. dešinė veido pusė buvo dar labiau sutinusi, paraudusi. K. B. atvykęs 2023 m. kovo 9 d. nurodė, kad dėl M. J. smūgio kumščiu į veidą, jam konstatuoti lūžiai. Priimtas K. B. protokolas – pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t, b. l. 131 – 136).

Be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusioj ir liudytojų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

Šalies argumentai

2023 m. kovo 9 d. protokole – pareiškime užfiksuota, jog K. B. nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. apie 16.30 val. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kieme, iš matymo pažįstamas M. J. sudavė jam vieną smūgį į dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl patirto sužalojimo buvo diagnozuotas skruostikaulio ir žandikaulio lūžis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 25 – 31).

Alytaus AVPK specialisto M. J. 2023 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto telefoninio pranešimo nurodyta, jog 2023 m. kovo 8 d. 3.50 val. Alytaus AVPK OVS gautas Kauno klinikų medikės B. pranešimas, jog į šią gydymo įstaigą kreipėsi K. B., nurodydamas, jog jį (duomenys neskelbtini) kaime sumužė pažįstami. K. B. nustatytas veido sumušimas (1 t., b. l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog 2023 m. kovo 7 d. apžiūrėta įvykio vieta – sodo kiemo teritorija sodų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40 – 45).

2023 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 71 – 73) užfiksuota, jog K. B. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kurio Nr. LA 2023-0171476/570000-2023. Nustatyta, jog tai 2023 m. kovo 8 d. LSMUL KK medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. kovo 8 d. 3.38 val. į Skubios pagalbos skyrių (toliau – ir SPS) kreipėsi K. B. dėl dešinės veido pusės skausmo. Pacientas nurodė, jog jam apie 16.30 val. kumščiu trenkė į dešinę veido pusę – viršutinio žandikaulio projekcijoje, buvo praradęs sąmonę, kai atgavo – pykino, vėmė, kreipėsi į policiją, išliekant skausmui atvyko į LSMUL KK P. A. – dešinė veido pusė viršutinio žandikaulio projekcijoje patinusi, palpacija skausminga, „tongue blade bite“ testas teigiamas, patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,00 promilės; diagnozė – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis S02.4. (t. 1, b. l. 74 – 76).

LSMUL KK išraše (forma Nr. 155-1/a) nurodyta, jog apžiūrimas K. B., kuris atvyko 2023 m. kovo 8 d. 3.45 val., sumuštas, skundžiasi galvos skausmu, blaivus, susijaudinęs (1 t., b. l. 77 – 79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau ir – VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 477/2023(02) K. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas ir galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 7 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau vienu trauminiu poveikiu ir sukėlė fizinį skausmą; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimų vertinimas atskirai netikslingas, kadangi sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 83 – 85).

2023 m. rugpjūčio 21 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1718/2023 (02) nurodyta, jog K. B. konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas; sužalojimas galėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į dešinės veido pusės žando sritį – į tai nurodo lūžio ir poodinių kraujosruvų vieta; sužalojimas negalėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į kairę veido pusę (1 t., b. l. 89 – 90).

2023 m. lapkričio 29 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2078/2023(02), gavus VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadą Nr. RD-292/2023(01) su prie jos pridėta 3D lūžio rekonstrukcija, nurodyta, jog K. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai negalėjo būti padaryti smūgio į kairę veido pusę metu, jie padaryti kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto smūginiu poveikiu į dešinio žando sritį (1 t., b. l. 95 – 98).

Specialisto paaiškinimų protokole 2024 m. sausio 9 d. užfiksuoti VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimai. Nurodė, jog 2023 m. kovo 10 d. atliko K. B. medicininį tyrimą, jį apžiūrėjo. K. B. buvo padaryta kraujosruvos dešiniame žande ir nosies lūpų raukšlėje, dešinės akies apatiniame kampe. Pagal 2023 m. kovo 8 d. LSMUL Kauno klinikų išrašą ir remiantis objektyvaus tyrimo duomenimis surašyta specialisto išvada Nr. G 477/2023 (02). 2023 m. rugpjūčio 21 d. ji surašė papildomą specialisto išvadą Nr. pG 1718/2023 (02), kurioje nurodė, jog sužalojimas griuvimui nebūdingas, sužalojimas galėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į dešinę veido pusės žando sritį, tai nurodo lūžio vieta, poodinių kraujosruvų vieta. Sužalojimai negalėjo būti padaryti trauminiam poveikiui į kairę veido sritį. 2023 m. rugsėjo 25 d. gauta papildoma užduotis atlikti K. B. medicininį tyrimą pagal pateiktus kompaktiniuose diskuose radiologinius vaizdus 2023 m. kovo 8 d. Nr. CT(323) ir 2023 m. gegužės 10 d. Nr. CT(537), kurie konsultacijai išsiųsti į VTMT Vilniaus skyrių. VTMT Vilnius skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr. RD-292/2023(01) K. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis. Susipažinus su LSMUL Kauno klinikų medicininio dokumento išrašo/siuntimo Nr. LA2023-0301460/260000-2023-54525 2023 m. balandžio 26 d. kopija, jokie nauji sužalojimai K. B. nekonstatuoti. Apžiūrint tiriamąjį asmenį, sužalojimų pusės nurodomos iš nukentėjusiojo pozicijos. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai negalėjo būti padaryti smūgio į kairę veido pusę metu, jie padaryti kieto, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto smūginiu poveikiu į dešinio žando sritį (1 t., b. l. 152 – 155).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. medicininiai duomenys, specialistų išvados Nr. G 477/2023(02), Nr. pG 1718/2023(02), pG 2078/2023(02), specialisto paaiškinimo protokole užfiksuoti medicinos ekspertės paaiškinimai, kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo K. B., liudytojų E. J., E. M., J. V. parodymai teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir kiti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. J. (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. sodų bendrijoje „G.“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį K. B. į veido dešinę pusę, tuo nukentėjusiajam K. B. padarė kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį lūžį, tuo nukentėjusiajam K. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ir nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tai yra nesutinka, jog smūgis buvo suduotas į dešinį žandą, kad negalėjo dėl suduoto smūgio kilti kaltinime nurodyti padariniai, galiausiai teisminio proceso pabaigoje patvirtino, jog daugiau tai nepasikartos, gailisi dėl to, kas įvyko, teismas, vertindamas tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka vienas kitą, tarp kurių yra loginė grandininė seka, daro išvadą, kad padariniai, kurie kilo K. B., buvo padaryti būtent kaltinamojo M. J. neteisėtais veiksmais. Paties nukentėjusiojo K. B. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme bei prieš pradedant ikiteisminį tyrimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams šis aiškino, jog smūgis buvo stiprus, dėl šio smūgio jis manantis, kad buvo praradęs sąmonę, taip pat Kauno klinikose nuvykęs tvirtino, kad į atitinkamą kūno dalį gavo vieną smūgį nuo atitinkamos asmens, santykius su kaltinamuoju apibūdino visiems vienodai, kad kaltininkas – sūnus tų žmonių, iš kurių buvo pirktas sodas (duomenys neskelbtini) kaime, ir, kad į minėtą sodą atvykęs buvusių savininkų sūnus M., kuris sudavė jam vieną smūgį ir sudavė būtent į dešinę veido pusę, nuo ko kilo tokie padariniai. Policijos pareigūnė J. V., reagavusi į pranešimą ir atvykusi į įvykio vietą, netrukus po įvykio bendravusi su nukentėjusiuoju K. B. parodė analogiškai, tie patys duomenys yra užfiksuoti Kauno klinikų medicininėje dokumentacijoje. Apklaustas liudytoju E. M., į įvykio vietą netrukus atvykęs pažiūrėti kas gi nutiko, apibūdino nukentėjusįjį, taip pat patvirtino, kad kitu būdu susižaloti šis negalėjo, kad nukentėjęs čiupinėjo dešinę veido pusę, kas tikrai leidžia neabejoti šio liudytojo parodymais kaip ir policijos pareigūnų parodymais, taip pat dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kuriais visais konstatuota, jog smūgis buvo suduotas į dešinę pusę. Ir nors kaltinamasis ir jo brolis E. J., kuris natūralu, kad turįs siekį padėti artimam šeimos nariui, tvirtino, kad smūgis buvo suduotas galimai į kairią veido pusę, tačiau pagal nukentėjusiojo parodymus ir tai, kaip jisai aiškino jo vietoje buvusių asmenų išsidėstymą, kaip stovėjo, nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis, t. y. M. J., prieš pat duodamas smūgį iš tiesų buvo prieš jį, šiaip buvo šiek tiek jam iš dešinės, o kaltinamojo brolis buvo jam iš kairės, taigi pagal asmenų, dalyvavusių konfliktinėje situacijoje išsidėstymą, prieš pat įvykį nukentėjusiajam kaltinamasis buvo šiek tiek iš dešinės, todėl natūralu, kad galėjo tokiomis aplinkybėmis į dešinę veido pusę suduoti smūgį. Taigi ir šiuo aspektu tokie kaltinamojo parodymai vertinama kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, nes sužalojimas padarytas tokio laipsnio, koks yra konstatuotas specialisto išvadose ir Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose, kuo abejoti teismas pagrindo neturi. Pagrindo abejoti medicininiais dokumentais ir teismo medicinos specialistų išvadomis dėl padaryto sužalojimo pobūdžio, masto ir sveikatos sutrikdymo laipsnio kvalifikavimo bylos duomenų visetu nėra, kas atitinka BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtent padarinius dėl sveikatos sutrikdymo. Bylos duomenimis akcentuotina ir tai, kad M. J. paauglystėje buvo lankęs bokso treniruotes ir ikiteisminio tyrimo metu ir pats buvo pripažinęs, kad smūgis buvo tikrai stiprus, tą patį nurodė ir jo brolis buvo, kad smūgis buvo stiprus, tą patį tvirtino ir nukentėjusysis. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra tvirto sudėjimo vyras, turintis sportinės patirties, todėl ir šiuo aspektu abejoti, kad toks sužalojimas nuo suduoto smūgio kumščiu nebūtų padarytas, pagrindo nėra. Kaltinamasis buvo supykęs dėl nukentėjusiojo elgesio, kuris kažko reikalavo, kažką aiškinosi, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu, taigi, susiklosčiusi situacija, sukėlusi tam tikras emocijas, nulėmė nesusitvardymą ir neadekvatų fizinės jėgos panaudojimą bei jos intensyvumą, dėl ko atsakomybė kaltinamajam kyla pagal faktiškai kilusius padarinius pagal padarytą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad buvo galima išvengti konflikto ir jis tiesiog impulsyviai kirto, negalvodamas ir nemąstydamas apie pasekmes. Bylos duomenimis nėra pagrindo manyti, kad K. B. apkalba J., gi šiuo atveju nuo pat pradžios, nuo pat pirmojo pranešimo iki pat apklausos teisme K. B. kalba apie vieną vienintelį smūgį ir jo parodymai yra visi nuoseklūs ir išsamūs. Šiais parodymais ir policijos pareigūnės J. V. parodymais, paties M. J. pripažinimo, kad vieną smūgį sudavė į veido sritį, ne bet kur kitur, bet į veido sritį K. B., kad smūgis buvo stiprus, taip pat jo brolio E. J., o taip pat liudytojo E. M. parodymais, specialisto išvadomis neabejotinai darytina išvada, kad M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visetą, sutinkant su specialistų išvadomis, kurių aptartų įrodymų visetu pagrindo abejoti nėra, prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą ir jo pobūdį bei to pasekoje kilusias pasekmes, daro išvadą, jog kaltinamasis veikė tyčia, o toks kaltinamojo smurtinis veiksmas – suduotas vienas smūgis kumščiu K. B. į veido dešinę pusę, neabejotinai nukentėjusiajam pagal specialistų išvadas nesunkiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Konstatuojama, kad K. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Bylos duomenimis M. J. yra jauno ir darbingo amžiaus (1 t., b. l. 156), abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra, praeityje yra teistas ir Š. K. (1 t., b. l. 159 – 162), Lietuvoje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu); 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tai yra už veiką, priskiriamą nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai, už kurią teisiamas ir šiuo nuosprendžiu (BK 138 straipsnio 1 dalis). Per paskutinius 5 metus 13 kartų baustas administracine tvarka, dalies baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 164 – 173), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nuo 2008 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 182). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamais nurodė, jog nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 80). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamąją atsakomybę M. J. atžvilgiu lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys leidžia manyti, kad šis smurtavimas nėra atsitiktinis kaltinamojo elgesys, todėl spręstina, kad kaltinamajam yra būdingas impulsyvumas, nesusivaldymas, dėl ko ir šiuo atveju atlikti neteisėti veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes. Pirmiau paskirta viešųjų darbų bausmė teismo nutartimi pakeista į baudą, kurią buvo numatyta sumokėti iki 2024 metų vasario 17 dienos. Bylos duomenimis 2024 m. rugpjūčio 5 d. užbaigta vykdomoji byla visiškai įvykdžius kriminalinę baudą. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį, yra nesunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo poziciją, kad kaltinamasis suklydo, griežtai bausti neprašo, taip pat į jo interesus gauti neturtinės žalos atlyginimą, jos kompensavimą, sutinkant su prokurorės išsakyta pozicija, yra pagrindas kaltinamajam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, nesuvaržius jo laisvės, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 266,31 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už K. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra 2023 m. kovo 8 d. K. B. LSMUL KK suteikta skubiosios medicinos gydytojo paslauga dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio, veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija bei atlikta kompiuterinė tomografija. 2023 m. kovo 15 d. minėtoje įstaigoje K. B. konsultuotas burnos chirurgo, o 2023 m. balandžio 26 d. – veido ir žandikaulių chirurgo. 2023 m. gegužės 10 d. jam atlikta pakartotinė kompiuterinė tomografija. Už paslaugas sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 266,31 Eur. Prašo PSDF naudai minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo M. J.. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 117 – 121).

M. J. pripažino, kad Ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir jisai nurodė sumokėsiantis 266, 31 Eur, tačiau iki šiol, nors ir ketino, tačiau jokių duomenų, kad būtų tą padaręs, nėra. Ligonių kasų ieškinys laikytinas pagrįstu, nes yra pridėta pažyma apie atliktus rentgenologinius tyrimus, tomografijas, kitas gydytojų konsultacijas, neabejotinai tai buvo paslaugos, kurios buvo būtinos tiek nustatyti, kiek nukentėjusiajam padaryta sužalojimų, išsiaiškinti, kokie pakenkimai yra padaryti, tiek teikiant sveikatos priežiūros, gydymo paslaugas, taigi ieškinys pagrįstas ir, be abejo, tenkintinas visiškai.

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, detalizuota suteiktų paslaugų kaina, Kauno teritorinės ligonių kasos turėtų išlaidų apimties ir dydžio iš esmės neginčijo kaltinamasis, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to teismui abejonių nekyla, todėl laikytinos pagrįstomis ir kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Vertinant tai, kad baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo padaryta turtinė žala būtų atlyginta, todėl, esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiojo gydymu, tenkintinas pilnai, nes įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir iš kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina žalai atlyginti 266,31 Eur suma (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis K. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 2 000 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 93 – 94).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl M. J. nusikalstamų veiksmų, t. y. smūgio kastetu į veido sritį ne tik lūžo dešinės pusės žandikaulis, bet ir atsipalaidavus dantenoms pajudėjo du dantys, vienas dantis įskilo bei iškrito 3 plombos. Kadangi iki šiol žandikaulis nesugijęs, odontologinis gydymas negalimas ir dėl šios priežasties padarytą turtinę žalą šiai dienai vertina 2 000 Eur, kuri bylos nagrinėjimo metu bus patikslinta, pateikiant gydytojo – odontologo pažymą apie suteiktas gydymo paslaugas. Dėl M. J. nusikalstamų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, t. y. dėl dešinio žandikaulio lūžio, ilgą laiką buvo juntami stiprūs skausmai sužalojimo srityje, dėl kurių ilgą laikotarpį gyvenimas buvo apsunkintas, nes sumažėjo bendravimo galimybės, juto nerimą ir baimę, taip pat nusikaltimo metu patyrė stresą. Jam buvo padarytas tiek fizinis pakenkimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio žandikaulio lūžiu, tiek dvasinis nenaudingas poveikis, kuris nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Patirti išgyvenimai daro neigiamą poveikį, dėl ko patiria dvasinių išgyvenimų, kurie yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šis įvykis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus – dvasinį sukrėtimą, nervų sistemos susilpnėjimą, nuotaikų kaitą bei psichologinės būklės pablogėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika ir dėl šio įvykio kilusios pasekmės gali būti itin neigiamos, todėl savo išgyvenimus vertintina kaip didelius ir patirtą neturtinę žalą vertinama 3000 eurų, mano, jog ši suma yra pagrįsta ir teisinga. Prašo pripažinus M. J. kaltu, iš jo priteisti 5 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 93 – 94).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog turtinę žalą vertina 3690 Eur, kas yra preliminari dantų atstatymo kaina, nurodyta gydytojo medicininiame išraše. Už dantų gydymą dar nieko nėra sumokėjęs, ši suma įvertinta gydytojo paskaičiavimais, tai yra nustatant kiek turės sumokėti, kad vėl padarytų tvarkingą burną. Neturtinę žalą vertina tarp 1 000 – 2 000 Eur. Ją grindžia tuo, jog kentė skausmą, nuo skausmo vartojo vaistus, kurie slopino ir žandikaulio skausmą. Nemiga tęsėsi daugiau nei mėnesį, vėliau pradėjo vartoti vaistus nuo nemigos, gėrė mamos vaistus. Čekių nekaupia. Turėjo problemų dėl valgymo: negali valgyti riešutų, šokolado, kietesnių daiktų. Keičiantis orui taip pat skauda sužalotą vietą. Iki šio įvykio galvos ir dešinės veido pusės traumų neturėjo, prieš daugiau nei 10 metų buvo skilęs nosies kaulas (2 t., b. l. 80 – 91).

Iš 2024 m. kovo 25 d. implantacinio gydymo plano (2 t., b. l. 95), pateikto UAB ,,V.“, kurį pasirašė gydytoja odontologė E. V., matyti, jog pagal minėtą planą taikant K. B. procedūras, bendra jų kaina būtų 3 690 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog šios gydymo išlaidos susijusios su dantų implantavimu ir iš to sekančiomis procedūromis. Pažymėtina, jog minėtų būsimų išlaidų poreikis neturi kelti abejonių dėl kaltininko kaltės ir priežastinio ryšio, sąlygojusio būsimų nuostolių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje, pagal kurį kaltinimas pareikštas M. J. dėl to, kad jis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį lūžį. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad dėl tokių, kaip išvestinių, kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam reikalingas dantų gydymas ir protezavimas, dėl ko K. B. pareiškė byloje turtinės žalos atlyginimo reikalavimą kaip tiesioginių būsimų nuostolių atlyginimą, vis tik, nelaikytinas, kad šie būsimi nuostoliai atsirado dėl kaltininko kaltės ir, kad tarp jų bei kaltininko suduoto smūgio yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, turtinės žalos atlyginimo dalis, susijusi su kaltinime nenurodyta pasekme, dviejų dantų implantacija ir iš to sekančiomis procedūromis, kurios nėra tiesiogiai susiję su baudžiamąja byla, kadangi nėra priežastiniame ryšyje dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo. Objektyvių įrodymų, kad tokios išlaidos yra būtent šios nusikalstamos veikos pasekmė, teismo vertinimu, byloje nėra. Tai, kad dėl M. J. nukentėjusiajam suduoto smūgio būtų išmušti dantys ir būtų reikalingas implantacinis gydymas, nenurodyta nei specialistų išvadose, nei jokiuose kituose oficialiuose medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, jog priteisiant būsimas gydymo išlaidas turi būti atsižvelgiama, kad šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Tuo tarpu nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, jog iki šiol, tai yra nuo nusikalstamos veikos praėjus daugiau nei metams laiko, dantų gydymas nepradėtas, kadangi būtina, jog sugytų žandikaulis. Pažymėtina ir tai, jog prokurorė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nėra aiški turtinės žalos suma, kadangi civiliniame ieškinyje 2023 metų gruodžio 27 d. buvo nurodyta, kad turtinę žalą nukentėjusysis vertina 2 000 Eur, vėliau buvo pateikta 2024 metų kovo 25 dienos implantacinio gydymo planas, kuriame nurodyta 3 690 Eur suma, tačiau kol kas realių faktinių išlaidų jokių nėra pagrįsta, ir nors, pritartina prokurorės pozicijai, jog teismų praktikoje yra atvejų, kada sprendžiant, jog toks gydymas, koks yra numatytas, iš tikrųjų yra būtinas, ir teismai priteisia būsimas išlaidas, kurias tektų nukentėjusiajam sumokėti tam, kad būtų atstatyti jam padaryti pakenkimai, tačiau esant minėtoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – 3 690 Eur būsimų nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, neužkertant kelio įrodinėjimui civilinio proceso tvarka.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo svarbu nustatyti ir nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, nes (kaip jau buvo minėta) būsimos žalos atlyginimo priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas tik tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl savo sunkios turtinės padėties negali savo lėšomis apmokėti šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022), o šią savo sunkią turtinę padėtį turi įrodyti pats nukentėjęs asmuo, prašantis būsimų gydymo išlaidų priteisimo. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama priteisiant būsimas gydymo išlaidas, yra tas, kad šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, nukentėjusysis neįrodinėjo prastos ir sunkios turtinės padėties, kuri apribotų galimybę jam susimokėti už minėtas paslaugas, taip pat, pasak nukentėjusiojo paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, kad žala dar nepatirta, nes reikalingas žandikaulio sugijimas, todėl ir šiuo aspektu spręstina, kad jis nepagrindė ir antrosios sąlygos, būtinybės atlikti iš esmės greitu laiku, nes teoriškai tik po šių būtų tikslinga atlikti odontologų numatytas paslaugas. Kita vertus, ne mažiau svarbu ir tai, kad minėtų būsimų išlaidų poreikis neturi kelti abejonių dėl kaltininko kaltės ir priežastinio ryšio, sąlygojusio būsimų nuostolių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje, pagal kurį kaltinimas pareikštas M. J. dėl to, kad jis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžio. Nukentėjusiojo duomenimis įvykio metu be to, kad lūžo žandikaulis, dar buvo sugadinti ir dantys, iš kurių du pajudėjo, vienas įskilo ir iš kitur iškrito trys plombos, taigi visam šiam odontologiniam tvarkymui reikalingi 3 690 Eur. Tačiau, kaip nurodė ir apklausiamas teisme nukentėjusysis, šie pinigai nebuvo sumokėti, nes, anot specialistų, žandikaulis nėra dar pakankamai ir tinkamai sugijęs, dėl to implantacija kol kas nebuvo galima. Taigi, jokių realių faktinių išlaidų pagrįsta nėra, kita vertus jokių duomenų, kad nukentėjęs asmuo neturi iš ko pagal turtinę finansinę padėtį pradėti būtiną gydymą, irgi nėra. Darytina prielaida, kad dėl tokių, kaip išvestinių, kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam reikalingas dantų gydymas ir protezavimas, dėl ko nukentėjusysis pareiškė byloje šio pobūdžio reikalavimą kaip tiesioginių būsimų nuostolių atlyginimo, vis tik, bylos duomenimis tokių aplinkybių neginčijamai nepatvirtino nei specialisto/eksperto išvada, nei joks kitas oficialus domuo, kurie konkrečiai dantys buvo pažeisti dėl patirtos traumos ir, kad jie buvo pažeisti būtent kaip šio įvykio pasekmė, kad vienareikšmiškai laikyti pagrįsta dėl prašomos priteisti piniginės sumos. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl 3 690 Eur būsimų nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, neužkertant kelio įrodinėjimui civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

Kaip jau nustatyta byloje, nukentėjusiajam K. B. neturtinė žala atsirado dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 477/2023(02) K. B. konstatuoti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymo metu jis galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog įvykis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus – dvasinį sukrėtimą, nervų sistemos susilpnėjimą, nuotaikų kaitą bei psichologinės būklės pablogėjimą, dėl sužalojimų jis kenčiau skausmą, geria vaistus nuo nemigos ir skausmo, negali valgyti riešutų, šokolado, kietesnių daiktų. Nukentėjusysis neturtinę žalą civiliniame ieškinyje buvo įvertinęs 2 000 Eur, tačiau teismo posėdžio metu jis ją patikslino, nurodydamas, jog neprieštarautų esant pareikštam turtiniam reikalavimui ir su 1 000 eurų suma. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl trečiojo asmens – M. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis K. B. patyrė fizinį skausmą, dvasinius emocinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie tęsėsi ir tęsiasi lig šiol, yra liekamieji reiškiniai, prognozinė visiško pasveikimo galimybė ribota, kas atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą.

Pažymėtina ir tai, jog vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, akivaizdu, kad esant tokio pobūdžio ir laipsnio sveikatos sužalojimui nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus, nemalonius pojūčius bei nepatogumus tiek kasdieniame, tiek socialiniame gyvenime. Nukentėjusiajam buvo suteiktos medicinos paslaugos, jis kreipėsi į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, taip pat lankėsi pas odontologus ir t. t. Sutiktina su tuo, kad dėl sužalojimo pablogėjo nukentėjusiojo ne tik fizinė, bet ir psichologinė būsena, teko kęsti skausmą, turėti nepatogumų valgant. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be paminėto, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas jam priklausančioje gyvenamojoje aplinkoje, jo kieme, šviesiu paros metu, po fizinio smurto panaudojimo nesuteikiant nukentėjusiajam pagalbos, nukentėjusiajam būnant vienam, o kaltinamajam būnant kartu su savo broliu, taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog prašomos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir atitinkantis teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas, teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajame akte nurodyta, kad dirba, turi šeimą, pasak jo turi du nepilnamečius vaikus (iš asmens duomenų pažymos tik vienas vaikas), vertinant padarytos veikos pavojingumą, kilusius padarinius, specialistų konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, jog turi pareigą dirbti, o protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta priteisus iš kaltinamojo prašomos neturtinės žalos dydį tai yra 2 000 Eur, atsižvelgiant ir tai, kad turtinis reikalavimas paliktas nenagrinėtu. Taigi, visi potyriai, kuriuos žmogus jaučia tiek mintyse, tiek fiziškai atitinka prašomą priteisti 2 000 Eur suma pagal padarytą tyčinę veiką, sukeltas pasekmes, liekamuosius reiškinius, išgyvenimus, emocinę bei fizinę sveikatą yra ne per didelė satisfakcija, vertinant ne tik nukentėjusiojo, bet ir kaltininko amžių, sveikatą, finansines galimybes, pareigą dirbti, kad atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą skriaudą. Todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas dalyje neturtinei žalai atlyginti.

2023 m. balandžio 12 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos R. A. nutarimu, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios(duomenys neskelbtini), paliktina nepakeista, ji naikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. J. paskirtosios bausmės atlikimo metu:

tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą;

ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 266,31 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. J. K. B. 2 000Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje K. B. civilinį ieškinį dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo – 3 690 Eur dėl būsimų išlaidų dėl dantų gydymo ir protezavimo palikti nenagrinėtu.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. J. P. sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 266,31 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , įpareigojant nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė