Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis M. J. (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį K. B. į veido dešinę pusę, tuo nukentėjusiajam K. B. padarė kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį lūžį, dėl to K. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nesutinka, jog nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį, be to, neteisingai nurodytas rankos judesių suduotas smūgis ir neteisingas žandas. Sudavė smūgį iš dešinės pusės į kairį žandą, o K. B. nurodė, jog sudavė į dešinį žandą. Jis yra dešiniarankis, todėl nesuprantama, kaip žmogus, gaudamas smūgį iš dešinės rankos, gali gauti į dešinį žandą. Jei būtų nurodyta, jog trenkta į kairę veido pusę – būtų sutikęs. Be to, tai vyko apie 11.00 – 11.30 val., todėl nurodytas laikas 16.30 val. yra melagingas. Atvyko su broliu E. J. pas K. B. į (duomenys neskelbtini) g. Anksčiau čia buvo brolio sodas, kurį pardavė K. B. ir dabar tai K. B. nuosavybė. Nuvažiavo ne kelti ranką, panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinę jėgą, o likusių daiktų bei pasišnekėti, kadangi K. B. skambino keletą kartų apsvaigęs broliui ir grasino susidoroti su šeima, atimti, sudeginti mašinas, reikalavo pasiimti likusius daiktus, atvežti elektros knygelę. Abu su broliu buvo blaivūs, o K. B. neblaivus, kadangi nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, matėsi iš orientacijos ir veido. Iš dešinės stovėjo brolis E. J., K. B. iš kairės. Tarp E. J. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius, žeminančius žodžius. Konflikto metu K. B. pabandė ranka trenkti, bet atsitraukė ir K. B. trenkė atgal. Sudavė jam į kairės pusės skruostikaulį, intervale nuo lūpos iki akies voko. Žandikaulio nelietė. K. B. priklupo, bet sąmonės neprarado. Nukentėjusiojo veidas ir žandas buvo raudoni. K. B. sodybą apie 20 metrų atstumu gerai mato nuo savo kiemo. Pirmą kartą nukentėjusįjį po įvykio pamatė po 3-4 dienų. Stebėjo iš šono. Nematė, kad pas K. B. po konflikto būtų kraujosruvos, surakintas ar lūžęs žandikaulis, ištinęs veidas, ištinusi akis ar jaustųsi dvasiškai blogai. Po įvykio nei telefonu, nei ,,veidas į veidą“ su K. B. nebendravo. Nėra profesionalus boksininkas, savo suduoto smūgio stiprumą vertina 4 balais iš 10. Smūgį pripažįsta, tačiau nepripažįsta padarinių, kadangi nuo tokio smūgio negalėjo sulūžti žandikaulis, juolab, būti išmušti dantys, iškritę trys plombos, mėlynė po akimi. Mano, jog galbūt nukentėjusysis dešinėje veido pusėje turėjo traumą, gal ji yra neišgijusi ir nusprendė tiesiog pasipinigauti. E. J. jokių fizinių veiksmų prieš K. B. nenaudojo. Dėl ligoninių kasų pareikšto civilinio ieškinio – už padarytą smūgį, netaktišką elgesį, ieškinį pripažįsta. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos mano, jog tai yra melas. Po įvykio su nukentėjusiuoju bandyta kalbėtis, tačiau K. B. už žandikaulį ir dantį paprašė 3 500 ar 4 000 eurų, apie plombas tą kartą nukentėjusysis nekalbėjo. Posėdžio gale gailisi dėl to, kas įvyko, daugiau tai nepasikartos, baudą pirmiau skirtą sumokėjo (2 t., b. l. 80 – 91).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. J. davė analogiškus parodymus, nurodydamas, jog prisipažįsta, kad konflikto metu kumščiu vieną kartą smogė K. B. į kairį skruostą. K. B. iš jo tėvų pirko sodą, esantį sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)sen. Pardavime tėvams atstovavo brolis E. J.. K. B., įsigijęs sklypą, pradėjo neblaivus skambinti E. J., be jokios priežasties grasindamas sumušti jį ir sugyventinę, padegti automobilį. E. J. prašė neskambinėti. 2023 m. kovo 6 d. K. B. neblaivus vėl skambino broliui ir grasino, tai tą pačią dieną, apie 16-18 val., papasakojo paskambinęs brolis. (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. su broliu nuvažiavo pas K. B. B. kaimą, išsiaiškinti dėl kokių priežasčių K. B. grasina E. J. ir jo aplinkai. K. B. buvo savo kieme. Pakvietė jį išeiti į gatvę pasikalbėti, tačiau K. B. pats pakvietė ateiti į jo sodą išsiaiškinti. Brolis pradėjo aiškinti K. B., kad neskambinėtų, tačiau K. B. pradėjo kolioti, įžeidinėti, grasinti, bendravo pakeltu tonu. Tarp jo ir K. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. B. keikėsi, grasino, rankos kumščiu užsimojo smogti į galvą, tačiau pasitraukęs į šoną smūgio išvengė, ir impulsyviai dešiniu kumščiu tyčia smogė vieną smūgį priešais stovinčiam K. B. į kairį žandą, pataikydamas į kairį veido šoną. Smūgis buvo stiprus, bet K. B. nenugriuvo, sąmonės neprarado. K. B. kairys skruostas buvo paraudęs, jokių kitų sužalojimų ar kraujo burnoje nebuvo. Po smūgio K. B. atsisėdo ant žolės ir sėdėdamas grasino sakydamas ,,pamatysi kas tau bus“. Daugiau su K. B. nebendravo, su broliu išvažiavo. Apie tai, kad K. B. lūžo žandikaulis, sužinojo iš pareigūnų. Gailisi konflikto metu nesunkiai sutrikdęs K. B. sveikatą (2 t., b. l. 11 – 12, 17 – 18).

Nukentėjusysis K. B. teismo posėdžio metu parodė, jog iš E. J. nusipirko sodą, todėl skambino E., jog šis pasiimtų šiukšles ir atvežtų elektros knygelę. 2024 m. kovo mėnesį pas jį į (duomenys neskelbtini), atvažiavo E. J. su broliu M.. Su E. J. paspaudė vienas kitam rankas, o jo brolis prikišo savo veidą prie jo ir, spjaudydamas į burną, bei laikydamas sau už nugaros rankas, keikėsi. Manė, jog M. J. apsirūkęs žolės, nes kaime kalba, jog M. J. ją rūko, todėl tikėjosi, kad išsirėks ir praeis. M. J. buvo neblaivus, jis pats blaivus. Tai patvirtina ir faktas, jog po įvykio buvo atvažiavusi policija, todėl, jeigu, pareigūnai būtų jautę nuo jo kvapą, būtų reikėję tikrintis alkotesteriu ar gydymo įstaigoje. Kaltininkas stovėjo priešais – veidas į veidą, o E. stovėjo kaltinamajam iš dešinės. Nespėjęs sureaguoti iš M. gavo smūgį į dešinį skruostikaulį, viršutinį žandikaulį. Dėl smūgio nukrito atbulas ant žolės, prarado sąmonę. Prieš M. J. suduodant smūgį, jis M. suduoti nebandė, neužsimojo, rankas visą laiką laikė striukės kišenėse. Su kuo M. sudavė nežino, nes M. rankos buvo už nugaros, tačiau mano, jog galimai tuo momentu movėsi kastetą, nes, jeigu būtų trenkęs tik ranka, tai būtų lūžę pirštai. Jeigu kumščiu trenkia, būtų lūžiai keliose vietose, o čia vienoje. Sulaužyti apatinį žandikaulį galima ir ranka, tačiau viršutinis žandikaulis yra kaukolė. Gydytojai taip pat minėjo kastetą. Gydytojų konstatuota, jog smūgis padarytas kietu, buku daiktu. Tokiu atveju smūgis galėjo būti ir nestiprus, tačiau, jeigu buvo su kastetu, įvyko tokios pasekmės. Trenkė ir iš karto pasišalino, juo nepasirūpino. Nežino kuriam laikui buvo praradęs sąmonę. Po smūgio niekur negalėjo susižaloti. Buvo iškviesta policija, kuri atvyko tą pačią dieną. Per naktį kentėjo ir nuvažiavo į Kauno klinikas. Gydymo įstaigoje buvo apie 3-4 val. Pirmas kreipimasis dėl dantų buvo klinikose, darė ligoninėje tomografinę nuotrauką, lūpos buvo sukapotos nuo smūgio į dantis. Po smūgio ties apatiniu žandikauliu buvo didelis kraujo krešulys, patinimas. Kraujas nebėgo. Kraujosruva praėjo gal po savaitės su puse, ji buvo prie apatinio žandikaulio. Po smūgio iškrito trys plombos, dantis. Kauno klinikose konstatavo žandikaulio lūžį. Po to kreipėsi į žandikaulio chirurgą. Kaip ir anksčiau skaudėjo, taip ir dabar skauda. Dar nėra gerai sugijęs žandikaulis, todėl negali tvarkyti danties. Prieš tai visi dantys buvo sutvarkyti. E. J., kaip sužinojo, kad pranešta policijai, skambino, sakė: „kelis šimtus pinigų duos tipo tau, vietoj plombų bu ir viskas“, jokio atsipašymo nebuvo. Su pasiūlymu nesutiko, todėl E. pasakė, jog „sumokėsim kam nors kitam, su tavim jokių kalbų nebus“ (2 t., b. l. 80 – 91).

Nukentėjusysis K. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš L. ir D. J. įsigijo sodo sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pardavėjų sūnaus E. J. paprašė, jog perduotų jam elektros mokėjimo knygelę ir susirinktų sode likusias šiukšles. Vyriškis pažadėjo tai padaryti. 2023 m. kovo 7 d. apie 16.30 val., iš anksto nesitaręs ir jam nepranešęs, atvyko E. J. su broliu M. J.. Jis tuo metu buvo kieme. Vyrai kreipėsi į jį piktais balsų tonais, keiksmažodžiais „žertva, kūrva, padugne“, jog namai pavirs dūmais, jį pakas. Sutrikęs mėgino kažką aiškintis, tačiau M. J., priartėjęs apie 10 cm atstumu, pasakė „bus tau šiukšlės, bus tau knygutė“, „dar tu nežinai, kas aš toks“ ir kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą. M. J. pataikė į dešinį žandą, sulaužė dešinį viršutinį žandikaulį, skruostikaulį. Nuo smūgio prarado pusiausvyrą, griuvo ant žemės. Kas toliau vyko nežino. M ir E. J. dar kažką sakė ir pasišalino. Asmenų apsilankymas truko iki 10 minučių. Jiems išvykus, apie įvykį telefonu pranešė draugui, iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu kai M. J. jį sužalojo, sklype buvo vienas. Dėl patirto sužalojimo veide, praėjus kuriam laikui, pradėjo blogėti savijauta, skaudėjo sumuštą veidą, galvą, pradėjo pykinti, sutino dešinė veido pusė, atsirado kraujosruva prie dešinės akies, ant dešinio skruosto, todėl naktį kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur diagnozavo veido sumušimą ir dešinio viršutinio žandikaulio skeveldrinį lūžį. Dėl patirto sužalojimo gydėsi ambulatoriškai. M. J. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino (1 t., b. l. 49 – 54, 57 – 60, 63 – 66).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. V. parodė, jog prieš pusantrų metų gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini) soduose. Atvykus per 20 minučių rado sužalotą vyriškį. Nukentėjusysis parodė, jog buvo atvažiavę du buvusių savininkų sūnūs ir sudavė į dešinę veido pusę. Matėsi, kad nukentėjusiajam smūgis buvo stiprus, dešinysis žandas buvo raudonas, suduotas ranka, sakė, kad buvo apie vieną smūgį ir, kad nuo smūgio buvo netekęs sąmonės. Nukentėjusysis prastai jautėsi, nuolat vėmė. Viskas vyko apie 17.00 – 18.00 val. (b. l. ???).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, jog 2023 m. kovo 7 d. 17.23 val. dirbant su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Alytaus AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju J. P., gavo Alytaus AVPK OVS pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), atvykę iš matymo pažįstami asmenys sumušė pranešėją K. B.. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas, K. B., kuris buvo blaivus. K. B. nurodė, jog yra pirkęs šį sodo sklypą su namu, tačiau sodo pardavėjas E. J. jam neperdavė komunalinių mokesčių knygelės ir iš sodo neišsivežė šiukšlių. K. B. nurodė, jog 2023 m. kovo 7 d., maždaug prieš valandą iki pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, į jam priklausantį sodo sklypą atvažiavo E. J. ir E. J. brolis. K. B. tuo metu sklype buvo vienas. Vyrai jį keikė, kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. J. brolis tyčia smogė kumščiu vieną smūgį jam į dešinį skruostą. Nuo smūgio K. B. nugriuvo ant žemės, galimai buvo praradęs sąmonę. Prisimena tik vieną E. J. brolio smūgį į dešinę veido pusę, smūgio metu jautė stiprų fizinį skausmą. Vizualiai matėsi, kad K. B. sutinusi dešinė veido pusė, paraudęs dešinės pusės skruostas, nurodė, jog svaigsta galva, pykina. K. B. netrukus atvyko į tarnybines patalpas procesinių veiksmų atlikimui, tačiau pablogėjus jo sveikatai, prasidėjus pykinimui, vėmimui, procesinių veiksmų atlikimas buvo atidėtas kitai diena. K. B. dešinė veido pusė buvo dar labiau sutinusi, paraudusi. K. B. atvykęs 2023 m. kovo 9 d. nurodė, kad dėl M. J. smūgio kumščiu į veidą, jam konstatuoti lūžiai. Priimtas K. B. protokolas – pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t, b. l. 131 – 136).

Be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusioj ir liudytojų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

Alytaus AVPK specialisto M. J. 2023 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto telefoninio pranešimo nurodyta, jog 2023 m. kovo 8 d. 3.50 val. Alytaus AVPK OVS gautas Kauno klinikų medikės B. pranešimas, jog į šią gydymo įstaigą kreipėsi K. B., nurodydamas, jog jį (duomenys neskelbtini) kaime sumužė pažįstami. K. B. nustatytas veido sumušimas (1 t., b. l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog 2023 m. kovo 7 d. apžiūrėta įvykio vieta – sodo kiemo teritorija sodų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40 – 45).

2023 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 71 – 73) užfiksuota, jog K. B. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kurio Nr. LA 2023-0171476/570000-2023. Nustatyta, jog tai 2023 m. kovo 8 d. LSMUL KK medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. kovo 8 d. 3.38 val. į Skubios pagalbos skyrių (toliau – ir SPS) kreipėsi K. B. dėl dešinės veido pusės skausmo. Pacientas nurodė, jog jam apie 16.30 val. kumščiu trenkė į dešinę veido pusę – viršutinio žandikaulio projekcijoje, buvo praradęs sąmonę, kai atgavo – pykino, vėmė, kreipėsi į policiją, išliekant skausmui atvyko į LSMUL KK P. A. – dešinė veido pusė viršutinio žandikaulio projekcijoje patinusi, palpacija skausminga, „tongue blade bite“ testas teigiamas, patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,00 promilės; diagnozė – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis S02.4. (t. 1, b. l. 74 – 76).

LSMUL KK išraše (forma Nr. 155-1/a) nurodyta, jog apžiūrimas K. B., kuris atvyko 2023 m. kovo 8 d. 3.45 val., sumuštas, skundžiasi galvos skausmu, blaivus, susijaudinęs (1 t., b. l. 77 – 79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau ir – VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 477/2023(02) K. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas ir galėjo būti padaryti 2023 m. kovo 7 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau vienu trauminiu poveikiu ir sukėlė fizinį skausmą; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimų vertinimas atskirai netikslingas, kadangi sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 83 – 85).

2023 m. rugpjūčio 21 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1718/2023 (02) nurodyta, jog K. B. konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas; sužalojimas galėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į dešinės veido pusės žando sritį – į tai nurodo lūžio ir poodinių kraujosruvų vieta; sužalojimas negalėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į kairę veido pusę (1 t., b. l. 89 – 90).

2023 m. lapkričio 29 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2078/2023(02), gavus VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadą Nr. RD-292/2023(01) su prie jos pridėta 3D lūžio rekonstrukcija, nurodyta, jog K. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai negalėjo būti padaryti smūgio į kairę veido pusę metu, jie padaryti kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto smūginiu poveikiu į dešinio žando sritį (1 t., b. l. 95 – 98).

Specialisto paaiškinimų protokole 2024 m. sausio 9 d. užfiksuoti VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimai. Nurodė, jog 2023 m. kovo 10 d. atliko K. B. medicininį tyrimą, jį apžiūrėjo. K. B. buvo padaryta kraujosruvos dešiniame žande ir nosies lūpų raukšlėje, dešinės akies apatiniame kampe. Pagal 2023 m. kovo 8 d. LSMUL Kauno klinikų išrašą ir remiantis objektyvaus tyrimo duomenimis surašyta specialisto išvada Nr. G 477/2023 (02). 2023 m. rugpjūčio 21 d. ji surašė papildomą specialisto išvadą Nr. pG 1718/2023 (02), kurioje nurodė, jog sužalojimas griuvimui nebūdingas, sužalojimas galėjo būti padarytas trauminiam poveikiui esant į dešinę veido pusės žando sritį, tai nurodo lūžio vieta, poodinių kraujosruvų vieta. Sužalojimai negalėjo būti padaryti trauminiam poveikiui į kairę veido sritį. 2023 m. rugsėjo 25 d. gauta papildoma užduotis atlikti K. B. medicininį tyrimą pagal pateiktus kompaktiniuose diskuose radiologinius vaizdus 2023 m. kovo 8 d. Nr. CT(323) ir 2023 m. gegužės 10 d. Nr. CT(537), kurie konsultacijai išsiųsti į VTMT Vilniaus skyrių. VTMT Vilnius skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr. RD-292/2023(01) K. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis. Susipažinus su LSMUL Kauno klinikų medicininio dokumento išrašo/siuntimo Nr. LA2023-0301460/260000-2023-54525 2023 m. balandžio 26 d. kopija, jokie nauji sužalojimai K. B. nekonstatuoti. Apžiūrint tiriamąjį asmenį, sužalojimų pusės nurodomos iš nukentėjusiojo pozicijos. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio K. B. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai negalėjo būti padaryti smūgio į kairę veido pusę metu, jie padaryti kieto, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto smūginiu poveikiu į dešinio žando sritį (1 t., b. l. 152 – 155).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. medicininiai duomenys, specialistų išvados Nr. G 477/2023(02), Nr. pG 1718/2023(02), pG 2078/2023(02), specialisto paaiškinimo protokole užfiksuoti medicinos ekspertės paaiškinimai, kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo K. B., liudytojų E. J., E. M., J. V. parodymai teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir kiti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. J. (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. sodų bendrijoje „G.“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį K. B. į veido dešinę pusę, tuo nukentėjusiajam K. B. padarė kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį lūžį, tuo nukentėjusiajam K. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ir nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tai yra nesutinka, jog smūgis buvo suduotas į dešinį žandą, kad negalėjo dėl suduoto smūgio kilti kaltinime nurodyti padariniai, galiausiai teisminio proceso pabaigoje patvirtino, jog daugiau tai nepasikartos, gailisi dėl to, kas įvyko, teismas, vertindamas tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka vienas kitą, tarp kurių yra loginė grandininė seka, daro išvadą, kad padariniai, kurie kilo K. B., buvo padaryti būtent kaltinamojo M. J. neteisėtais veiksmais. Paties nukentėjusiojo K. B. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme bei prieš pradedant ikiteisminį tyrimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams šis aiškino, jog smūgis buvo stiprus, dėl šio smūgio jis manantis, kad buvo praradęs sąmonę, taip pat Kauno klinikose nuvykęs tvirtino, kad į atitinkamą kūno dalį gavo vieną smūgį nuo atitinkamos asmens, santykius su kaltinamuoju apibūdino visiems vienodai, kad kaltininkas – sūnus tų žmonių, iš kurių buvo pirktas sodas (duomenys neskelbtini) kaime, ir, kad į minėtą sodą atvykęs buvusių savininkų sūnus M., kuris sudavė jam vieną smūgį ir sudavė būtent į dešinę veido pusę, nuo ko kilo tokie padariniai. Policijos pareigūnė J. V., reagavusi į pranešimą ir atvykusi į įvykio vietą, netrukus po įvykio bendravusi su nukentėjusiuoju K. B. parodė analogiškai, tie patys duomenys yra užfiksuoti Kauno klinikų medicininėje dokumentacijoje. Apklaustas liudytoju E. M., į įvykio vietą netrukus atvykęs pažiūrėti kas gi nutiko, apibūdino nukentėjusįjį, taip pat patvirtino, kad kitu būdu susižaloti šis negalėjo, kad nukentėjęs čiupinėjo dešinę veido pusę, kas tikrai leidžia neabejoti šio liudytojo parodymais kaip ir policijos pareigūnų parodymais, taip pat dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kuriais visais konstatuota, jog smūgis buvo suduotas į dešinę pusę. Ir nors kaltinamasis ir jo brolis E. J., kuris natūralu, kad turįs siekį padėti artimam šeimos nariui, tvirtino, kad smūgis buvo suduotas galimai į kairią veido pusę, tačiau pagal nukentėjusiojo parodymus ir tai, kaip jisai aiškino jo vietoje buvusių asmenų išsidėstymą, kaip stovėjo, nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis, t. y. M. J., prieš pat duodamas smūgį iš tiesų buvo prieš jį, šiaip buvo šiek tiek jam iš dešinės, o kaltinamojo brolis buvo jam iš kairės, taigi pagal asmenų, dalyvavusių konfliktinėje situacijoje išsidėstymą, prieš pat įvykį nukentėjusiajam kaltinamasis buvo šiek tiek iš dešinės, todėl natūralu, kad galėjo tokiomis aplinkybėmis į dešinę veido pusę suduoti smūgį. Taigi ir šiuo aspektu tokie kaltinamojo parodymai vertinama kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, nes sužalojimas padarytas tokio laipsnio, koks yra konstatuotas specialisto išvadose ir Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose, kuo abejoti teismas pagrindo neturi. Pagrindo abejoti medicininiais dokumentais ir teismo medicinos specialistų išvadomis dėl padaryto sužalojimo pobūdžio, masto ir sveikatos sutrikdymo laipsnio kvalifikavimo bylos duomenų visetu nėra, kas atitinka BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtent padarinius dėl sveikatos sutrikdymo. Bylos duomenimis akcentuotina ir tai, kad M. J. paauglystėje buvo lankęs bokso treniruotes ir ikiteisminio tyrimo metu ir pats buvo pripažinęs, kad smūgis buvo tikrai stiprus, tą patį nurodė ir jo brolis buvo, kad smūgis buvo stiprus, tą patį tvirtino ir nukentėjusysis. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra tvirto sudėjimo vyras, turintis sportinės patirties, todėl ir šiuo aspektu abejoti, kad toks sužalojimas nuo suduoto smūgio kumščiu nebūtų padarytas, pagrindo nėra. Kaltinamasis buvo supykęs dėl nukentėjusiojo elgesio, kuris kažko reikalavo, kažką aiškinosi, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu, taigi, susiklosčiusi situacija, sukėlusi tam tikras emocijas, nulėmė nesusitvardymą ir neadekvatų fizinės jėgos panaudojimą bei jos intensyvumą, dėl ko atsakomybė kaltinamajam kyla pagal faktiškai kilusius padarinius pagal padarytą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad buvo galima išvengti konflikto ir jis tiesiog impulsyviai kirto, negalvodamas ir nemąstydamas apie pasekmes. Bylos duomenimis nėra pagrindo manyti, kad K. B. apkalba J., gi šiuo atveju nuo pat pradžios, nuo pat pirmojo pranešimo iki pat apklausos teisme K. B. kalba apie vieną vienintelį smūgį ir jo parodymai yra visi nuoseklūs ir išsamūs. Šiais parodymais ir policijos pareigūnės J. V. parodymais, paties M. J. pripažinimo, kad vieną smūgį sudavė į veido sritį, ne bet kur kitur, bet į veido sritį K. B., kad smūgis buvo stiprus, taip pat jo brolio E. J., o taip pat liudytojo E. M. parodymais, specialisto išvadomis neabejotinai darytina išvada, kad M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visetą, sutinkant su specialistų išvadomis, kurių aptartų įrodymų visetu pagrindo abejoti nėra, prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą ir jo pobūdį bei to pasekoje kilusias pasekmes, daro išvadą, jog kaltinamasis veikė tyčia, o toks kaltinamojo smurtinis veiksmas – suduotas vienas smūgis kumščiu K. B. į veido dešinę pusę, neabejotinai nukentėjusiajam pagal specialistų išvadas nesunkiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Konstatuojama, kad K. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 266,31 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už K. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra 2023 m. kovo 8 d. K. B. LSMUL KK suteikta skubiosios medicinos gydytojo paslauga dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio, veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija bei atlikta kompiuterinė tomografija. 2023 m. kovo 15 d. minėtoje įstaigoje K. B. konsultuotas burnos chirurgo, o 2023 m. balandžio 26 d. – veido ir žandikaulių chirurgo. 2023 m. gegužės 10 d. jam atlikta pakartotinė kompiuterinė tomografija. Už paslaugas sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 266,31 Eur. Prašo PSDF naudai minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo M. J.. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 117 – 121).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, detalizuota suteiktų paslaugų kaina, Kauno teritorinės ligonių kasos turėtų išlaidų apimties ir dydžio iš esmės neginčijo kaltinamasis, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to teismui abejonių nekyla, todėl laikytinos pagrįstomis ir kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Vertinant tai, kad baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo padaryta turtinė žala būtų atlyginta, todėl, esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiojo gydymu, tenkintinas pilnai, nes įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir iš kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina žalai atlyginti 266,31 Eur suma (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl M. J. nusikalstamų veiksmų, t. y. smūgio kastetu į veido sritį ne tik lūžo dešinės pusės žandikaulis, bet ir atsipalaidavus dantenoms pajudėjo du dantys, vienas dantis įskilo bei iškrito 3 plombos. Kadangi iki šiol žandikaulis nesugijęs, odontologinis gydymas negalimas ir dėl šios priežasties padarytą turtinę žalą šiai dienai vertina 2 000 Eur, kuri bylos nagrinėjimo metu bus patikslinta, pateikiant gydytojo – odontologo pažymą apie suteiktas gydymo paslaugas. Dėl M. J. nusikalstamų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, t. y. dėl dešinio žandikaulio lūžio, ilgą laiką buvo juntami stiprūs skausmai sužalojimo srityje, dėl kurių ilgą laikotarpį gyvenimas buvo apsunkintas, nes sumažėjo bendravimo galimybės, juto nerimą ir baimę, taip pat nusikaltimo metu patyrė stresą. Jam buvo padarytas tiek fizinis pakenkimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio žandikaulio lūžiu, tiek dvasinis nenaudingas poveikis, kuris nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Patirti išgyvenimai daro neigiamą poveikį, dėl ko patiria dvasinių išgyvenimų, kurie yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šis įvykis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus – dvasinį sukrėtimą, nervų sistemos susilpnėjimą, nuotaikų kaitą bei psichologinės būklės pablogėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika ir dėl šio įvykio kilusios pasekmės gali būti itin neigiamos, todėl savo išgyvenimus vertintina kaip didelius ir patirtą neturtinę žalą vertinama 3000 eurų, mano, jog ši suma yra pagrįsta ir teisinga. Prašo pripažinus M. J. kaltu, iš jo priteisti 5 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 93 – 94).