Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Teisminio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.7; 1.3.6.4; 1.3.9.2.2; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7.2

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 29 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei UAB „Jausta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į 2016-07-11 teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas per savo darbo įmonėje laiką netinkamai vykdė savo darbo pareigas: anksčiau palikdavo darbo vietą, nekontroliavo įmonės darbininkų, leisdavo jiems objekte dirbti neblaiviems. Pažymėjo, kad jokio prašymo dėl atleidimo iš darbo savo noru iš ieškovo negavo, su juo šia tema niekada nekalbėjo. Ieškovą atleido iš darbo už pravaikštas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nepareikalavo ieškovo pateikti pasiaiškinimo, nes ieškovas yra konfliktiška asmenybė, su juo neįmanoma susikalbėti.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Z. J. ir E. Č. parodė, kad dirbo pas atsakovę, atsitiktinai sužinojo, kad yra neapmokamose atostogose, nors visą tą laiką dirbo ir jokio prašymo dėl išleidimo neapmokamų atostogų nebuvo rašę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2015-06-17 sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą darbų vadovo pareigoms užimti, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui minimalus dydžio mėnesinį darbo užmokestį bei priedus administracijos sprendimu (b. l. 11-12). 2016-01-08 įsakymu „Dėl V. J. atleidimo“ Nr. P-6 ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuo 2016-01-08 (b. l. 47). Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Dėl atleidimo iš darbo

LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas reglamentuoja, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuojamas, kai nustatomas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, jog darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas 2016-01-08 atsakovės įsakymu iš darbo atleistas už tai, kad nebuvo darbe 2015 m. gruodžio mėn. 17, 18, 21, 22, 23, 28, 29, 30, 31 dienomis bei 2016 m. sausio mėn. 4 - 8 dienomis (b. l. 38, 40). Ieškovas nurodo, kad 2015-12-09 pateikė atsakovės vadovui prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. nuo 2015-12-23, o nuo 2015-12-17 į darbą nebėjo, nes 2016-12-16 atsakovės vadovas iš darbo vietos išvarė, nurodė daugiau nesirodyti bei patikino, kad tenkins prašymą ir atleis iš darbo nuo 2015-12-23 pagal LR DK 127 str. 1 d. Byloje ieškovo 2015-12-09 prašymas dėl atleidimo iš darbo nėra pateiktas, atsakovė nurodo tokio negavusi, tačiau jo buvimą patvirtina kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Byloje yra 2016-01-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/16/04, kuriame fiksuojamas garso įraše girdimas dviejų asmenų pokalbis, ir iš kurio matyti, kad vienas kalbančių asmenų nurodo, kad dvidešimt trečioji diena yra paskutinė kito kalbančiojo darbo diena, kad tą dieną bus visiškai atsiskaityta (b. l. 19-21). Nors atsakovės vadovas K. M. teismo posėdžių metu neigė, jog dalyvavo šiame pokalbyje ir žadėjo patenkinti ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2015-12-23, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi tas pats pokalbyje dalyvaujantis asmuo taip pat mini, jog kitas jo darbuotojas – Č. – taip pat yra parašęs prašymą išeiti iš darbo savo noru. 2016-07-11 teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas E. Č., kuris nurodė, jog dirbo pas atsakovę UAB „Jausta“ ir iš darbo išėjo 2015-12-12, parašęs prašymą atleisti pagal LR DK 127 str. 1 d. Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, jog atsakovė buvo gavusi ieškovo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d., sutiko su jame nustatytu terminu (atleisti 2015-12-23), todėl šalių sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2015-12-23 ir darbdaviui atsirado pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju (CPK 185 str.). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas į darbą nebėjo nuo 2015-12-17. Ieškovas nurodo, kad atsakovės vadovas K. M. 2015-12-16 išvarė iš darbų objekto, nurodė į darbą nebeiti, bei tikino pagal pateiktą prašymą įforminsiąs darbo sutarties nutraukimą nuo 2015-12-23. Nors atsakovė vėlgi neigia šias aplinkybes buvus, tačiau, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, pagal byloje esančius duomenis labiausiai tikėtina buvus ieškovo nurodytoms aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai). Iš byloje pateiktos ieškovo mobiliojo telefono ataskaitos už 2015 m. gruodžio mėn. matyti, kad ieškovas atsakovės vadovui skambino 2015-12-17 (pokalbio trukmė 1 min 52 s) (b. l. 67-82). Iš to akivaizdu, kad ne atsakovė ieškojo darbuotojo, bandydama išsiaiškinti tariamo jo neatvykimo į darbą priežastis, o ieškovas tam, kad išsiaiškinti tolesnę siejančių teisinių santykių eigą. Be to, aplinkybę, jog ieškovui nuo 2015-12-17 pagal atsakovės žodinį nurodymą nebereikėjo atvykti į darbą patvirtina ir tai, kad atsakovė jokiomis susisiekimo priemonėmis (telefonu, el. paštu, paštu) nesiekė susisiekti su darbuotoju, jo neieškojo, nesiaiškino neatvykimo į darbą priežasčių, nepareikalavo pasiaiškinimo; atsakovei viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtinant, jog nuo pat darbo pradžios nebuvo patenkinta ieškovo atliekamų pareigų kokybe, esant nepriimtinai ieškovo konfliktiškai asmenybei, atrodo neįtikima, jog atsakovė galėjo laukti ieškovo penkiolika darbo dienų, kol 2016-01-08 įformino atleidimą iš darbo už pravaikštas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, jog ieškovo neatvykimas į darbą nuo 2015-12-17 iki 2015-12-23 buvo nulemtas atsakovės elgesio – žodinio nurodymo neatvykti į darbą (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad kai darbdavys tinkamai neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją, bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį būtų buvęs įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje surinktus duomenis būtent ieškovas inicijavo ir siekė įgyvendinti savo teisę nutraukti darbo sutartį LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2015-12-23, atsakovė apie tokį prašymą buvo informuota ir sutiko atleisti ieškovą nuo 2015-12-23, kas rodo, kad įspėjimo terminas pažeistas nebuvo, atsakovės nurodymu ieškovas į darbą nebėjo nuo 2015-12-17, kas nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas 2015-12-17 nebuvo darbe be svarbių priežasčių, teismas konstatuoja, kad darbdavys – atsakovė pažeidė įstatymus ir neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2015-12-23 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad atsakovės 2016-01-08 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuo 2016-01-08 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra priimtas po to, kai šalių sudaryta darbo sutartis jau buvo nutraukta, šis įsakymas vertintinas kaip neteisėtas ir niekinis, nes darbdavio priimtas dėl asmens (buvusio darbuotojo), su kuriuo egzistavę darbo santykiai jau buvo pasibaigę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2014). Dėl šios priežasties yra faktinis ir teisinis pagrindas naikinti atsakovės 2016-01-08 įsakymą Nr. P-6, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ir kuriuo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2016-01-08 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-12-23 iki 2016-01-11 (faktinio atsiskaitymo diena) (b. l. 44, 51).

LR DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (LR DK 141 straipsnio 1 dalis). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (LR DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas; darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra, todėl yra pagrindas taikyti LR DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už atsiskaitymo uždelsimą.

Skaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurioje būtų nurodytas ieškovo dirbtų dienų skaičius bei kas sudaro išmokėtas sumas, nenurodė ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, todėl teismas jį apskaičiuoja pagal Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, kurio 7.1 punktas numato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi duomenų apie 2015 m. spalio ir lapkričio mėn. ieškovui išmokėtą darbo užmokestį nėra, ieškovas dirbti pradėjo nuo 2015-06-22, o nuo 2015-07-27 iki 2015-08-26 buvo tėvystės atostogose, todėl apskaičiavimui lieka nepilnas liepos mėnuo, rugsėjo mėnuo, bei nepilnas gruodžio mėnuo, dėl ko nagrinėjamam atvejui taikytina Aprašo 7.4. punkto nuostata, pagal kurią jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis. Pagal Aprašo 7.2. punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vadovaujantis VSDFV duomenimis, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudarytų 23,40 Eur (neatskaičius mokesčių) (1380,37 Eur / 59 darbo dienų (2015-06 – 6 darbo dienos, 2015-07 – 17 darbo dienų, 2015-08 – 3 darbo dienos, 2015-09 – 22 darbo dienos, 2015-12 -11 darbo dienų). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškovu uždelsė atsiskaityti nuo 2015-12-23 iki 2016-01-11, kas skaičiuojant darbo dienomis sudaro 10 dienų, ieškovui iš atsakovės priteistina 234,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (LR DK 141 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Ieškovo prašymas iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad atsakovės veiksmai, nepaisant pateikto prašymo dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d., ir atleidimo iš darbo pagrindu nurodant šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogino reputaciją darbo rinkoje.

Pagal LR DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (LR DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kai nenustatyta nurodytų įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Be to, įvertintina ir tai, kad ieškovas pas atsakovę faktiškai darbo funkcijas atliko neilgai, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojo darbo kitose įmonėse ir kad šio darbo negavo dėl to, jog buvo atleistas už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. VSDFV duomenys patvirtina, jog ieškovas nuo 2016 m. vasario mėn. dirba kitose įmonėse, kas rodo, jog ieškovo reputacija darbo rinkoje nepablogėjo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti apginamos ir konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus – be kita ko, netinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas pingine išraiška ar apsiribojant darbdavio atlikto pažeidimo konstatavimu yra vertinamojo pobūdžio, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei maksimaliai leistina kompensuojamoji suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 3 str. 1 d., 93 str., 98 str.).

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 61 Eur žyminio mokesčio (41 Eur – už neturtinį reikalavimą dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), 20 Eur – už patenkintą turtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)) (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovės UAB „Jausta“ darbo sutartis su ieškovu V. J. nutraukta 2015-12-23 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti atsakovės UAB „Jausta“ 2016 m. sausio 8 d. įsakymą „Dėl V. J. atleidimo“ Nr. P-6, kuriuo ieškovui V. J. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ir kuriuo ieškovas V. J. atleistas iš darbo nuo 2016-01-08 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jausta“ ieškovui V. J. 234,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už uždelstą atsiskaityti laiką bei 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jausta“ 61,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.