- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-1192-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00463-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., D. D.
- Pareiškėjas
- Ž. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. A. prašymą suinteresuotiems asmenims D. D., A. D., antstolei A. K. dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkės D. D. turto dalį skolininkės sutuoktinio A. D. antstolės A. K. 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotoje darbo užmokesčio dalyje. Nurodė, kad antstolė A. K. jos naudai vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. D.. Vykdymo eigoje antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos Ž. A. prašymą tenkino (b. l. 20-22).
Nustatė, kad skolininkei D. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. D. priklauso ½ dalis A. D. gaunamo darbo užmokesčio. Priteisė iš suinteresuoto asmens skolininkės D. D. 148,57 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad D. D. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jos asmeninių prievolių išieškojimą. D. D. ir A. D. yra sutuoktiniai nuo 2015 m. birželio 26 d., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvimą, byloje nenustatyta, todėl A. D. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė, todėl yra pagrindas nustatyti skolininkės D. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjai Ž. A. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas kompensuojant 100 procentų. Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 148,57 Eur. Procesinėse teisės normose nustatyti bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjamo ypatumai, tarp jų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės tam tikros taikymo išimtys. Šiuo atveju, tarnybai nusprendus teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, paskyrus jai advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų, todėl iš skolininkės priteistos 148,57 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu A. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1005-179/2017, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 27-29).
Žemesnės instancijos teismas
teismas nurodė tik tai, kad pareiškėjos prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nenurodant, kad suinteresuoti asmenys turi teisę teikti atsiliepimus ar prieštaravimus, nepaskiriant tam jokio procesinio termino. Gavus tokį teismo pranešimą, nebuvo aišku, ką A. D. turi ir gali daryti. Teismas, nesuteikiant suinteresuotiems asmenims visos informacijos, užkirto kelią ne tik gintis nuo pareiškėjos keliamų reikalavimų, bet apskritai užkirto kelią išsakyti savo poziciją ir būti teismo išklausytiems;
Šalies argumentai
skolininkės sutuoktinis A. D. yra pateikęs ieškinį skolininkei D. D. dėl santuokos nutraukimo, tačiau civilinė byla nėra iškelta, nes 2017 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Teismui aptikus informaciją dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos pareiškimas turėjo būti atmestas. Vien tai, kad ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, neleidžia teismui konstatuoti, kad civilinė byla dėl santuokos nutraukimo neiškelta ir, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį jos sutuoktinio gaunamame atlyginime;
A. D. su skolininke D. D. santuokinį gyvenimą gyveno vos tris mėnesius, D. D. skolinius įsipareigojimus įgijo jau šalims kartu santuokinio gyvenimo negyvenant ir nevedant bendro ūkio. Teismo sprendimas už akių, kuriuo iš D. D. priteista 5 169,94 Eur skola Ž. A. ir visos bylinėjimosi išlaidos, priimtas apeliantui ir D. D. faktiškai kartu negyvenant ir jokių ryšių nepalaikant 10 mėnesių;
už asmenines prievoles sutuoktinis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, kai asmeninio turto neturi. D. D. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jos asmeninių prievolių išieškojimą, tačiau nesuteikus teisės suinteresuotiems asmenims gintis nuo pareiškėjos pareikštų reikalavimų, liko nenustatyta, kad skolininkė ir apeliantas kartu negyveno ir nieko bendro neturi jau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Būtent nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi, todėl nebuvo pagrindo A. D. gaunamo darbo užmokesčio pripažinti bendra jungtine nuosavybe.
Atsiliepimas
Pareiškėja Ž. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo A. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties atmesti. Palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą (b. l. 38-40).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
apeliantas nepagrįstai nurodo, kad gavęs pranešimą nesuprato, ką daryti ir kaip elgtis, todėl tinkamai nesugebėjo apginti savo teisių, kad nesuprato, kas yra rašytinis procesas. D. D. yra skolinga Ž. A. 5 169,94 Eur, kuriuos žadėjo atiduoti, tačiau pažado nesilaikė ir neketina skolos grąžinti. Apelianto nuoširdumas kelia abejonių, nes jis tvirtina, kad nežino, kur gyvena sutuoktinė, koks jos telefono numeris, tačiau sužinojus, kad siūloma kreditorei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, buvo paruoštas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Visas turtas po santuokos nutraukimo pereina apelianto žinion asmeninės nuosavybės teise, o jo sutuoktinei lieka tik skolos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.59 straipsnį, remiantis CK 3.62 straipsnio 3 dalimi, teismas, nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių kaltės, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, jei turtas nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenis nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 6 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. D. išieškotojos Ž. A. naudai. Antstolė, pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė turto neturi. Skolininkės sutuoktinis A. D. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei gauna darbo užmokestį, todėl antstolė areštavo jo gaunamą darbo užmokestį ir CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai Ž. A. kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkės D. D. turto dalį skolininkės sutuoktinio A. D. antstolės A. K. 2016-11-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotoje darbo užmokesčio dalyje. Nurodė, kad antstolė A. K. jos naudai vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. D..
Alytaus rajono apylinkės teismas ginčijama 2017 m. vasario 20 d. nutartimi Ž. A. prašymą tenkino, nustatydamas, kad skolininkei D. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. D. priklauso ½ dalis A. D. gaunamo darbo užmokesčio.
Apeliantas A. D. atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytos nutarties iš esmės grindžia tuo, kad teismas turėjo atmesti pareiškėjos prašymą, nustatęs, kad yra iškelta D. D. ir A. D. santuokos nutraukimo byla.
LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjai teikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Civilinėje byloje Nr. e2YT-645-652/2017 šalys pareiškimą pateikė 2017 m. sausio 13 d., tačiau nepašalinus trūkumų, teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjų A. D. ir D. D. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu (nutartis įsiteisėjusi). 2017 m. vasario 10 d. ieškovas teikė teismui ieškinį (civ. bylos Nr. e2-1106-652/2017), prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., tačiau vėl nepašalinus ieškinio trūkumų, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi teismas ieškovo A. D. ieškinį laikė nepaduotu (nutartis įsiteisėjusi). Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ginčijamos teismo nutarties priėmimo momentu teismui objektyviai galėjo būti žinoma, kad teisme pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. D. Alytaus rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 6 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo A. D. ir atsakovės D. D. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) 700 Eur vertės transporto priemonę Renault Lagūna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo A. D. asmenine nuosavybe; 3) palikti kreditorinius įsipareigojimus Bigbank AS filialui, pagal vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. D. ir atsakovės D. D., solidaria prievole; 4) palikti kreditorinius įsipareigojimus išieškotojai Ž. A. atsakovės D. D. asmenine prievole; 5) palikti ieškovui A. D. pavardę „D.“, atsakovei D. D. palikti jos iki santuokos buvusią pavardę „A.“. Ieškinys priimtas 2017 m. kovo 13 d., kas reiškia, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra iškelta D. D. ir A. D. santuokos nutraukimo byla. Civilinėje byloje Nr. e2-1555-179/2017 dėl santuokos nutraukimo parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2017 m. gegužės 22 d. 14 val. 00 min.
Teismas sprendžia, kad apelianto nurodytas argumentas yra teisiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad šioje byloje, kurioje nagrinėjama dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies nustatymo, sprendžiant kilusį ginčą, būtina remtis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, normų logines sąsajas. Esminę reikšmę turi nustatyta faktinė aplinkybė – D. D. ir A. D. santuokos nutraukimo bylos iškėlimas. Būtent santuokos nutraukimo byloje būtų visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo byloje išnagrinėtinos tokios svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turės esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui.
Kaip minėta, nagrinėjant kreditorių (išieškotojų) prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, šiuo atveju, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, darytina išvada, kad, esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, t. y. esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai, netinkamai aiškindamas ir taikydamasi pirmiau nurodytas teisės normas, išnagrinėjo šią bylą pirmiau santuokos nutraukimo bylos. Pažymėtina, kad išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, bus išspręsti visi su sutuoktinių turtu ir prievolių paskirstymu susiję klausimai, dėl ko šios bylos nagrinėjimas iš esmės galimai nebeteks teisinės reikšmės.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas spręsti dėl kitų CPK numatytų procesinių nuostatų taikymo (bylos stabdymo instituto taikymas ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.