Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-2088-810/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
2-2088-810/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01394-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas”
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-2088-810/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01394-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.5.1.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 18 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas” atstovui, suinteresuotiems asmenims A. S., A. S., antstolei M. G. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas” pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., A. S., antstolei M. G. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“ prašo teismo nustatyti, kad skolininkui A. S. priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė A. S. gauna iš UAB „Aidarsa“ ir iš UAB „Via Mos“. Pareiškime nurodė, jog antstolės M. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-63-840/2013 dėl skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. S.. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. S. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Aidarsa“ ir iš UAB „Via Mos“, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ir intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, o skolininko iniciatyva santuokos metu įgyta prievolė kreditoriaus atžvilgiu yra ir jo sutuoktinės prievolė, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės iš darbo santykių gaunamų pajamų. Pareiškėjos duomenimis, A. S. daugiau jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo A. S.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo A. S.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo antstolė M. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas antstolės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės M. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/13/00624 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-63-840/2013 dėl 1016,16 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. S. uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas ” naudai. A. M. Gaivenė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis skolininkas gauna išmoką iš VSDFV sk. 3 pensijų skyriaus, taip pat nuo 2015 m. spalio 12 d. skolininkas įsidarbino UAB „Lagmeta“, skolininkės sutuoktinė A. S. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Aidarsa“ ir iš UAB „Via Mos“ ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (b. l. 53).

A. S. ir A. S. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau minėta anksčiau, CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš A. S., išieškotojui antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 str. 1 d., kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), teismas daro išvadą, kad tenkintinas pareiškėjos prašymas ir nustatytina, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su A. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Aidarsa“ ir iš UAB „Via Mos“.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė